Naujienos

VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentės dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė ir Vilma Zubaitienė lapkričio 21–27 d. lankėsi Helsinkio universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltistikos centre. Šiomis dienomis Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė perskaitė paskaitas: „Ką kalba pirmosios lietuvių knygos“; „Žmogus, kalba ir erdvė“ (I, II), o Vilma Zubaitienė – paskaitų ciklą „Sinchroninė ir diachroninė lietuvių kalbos leksikografija“. Paskaitų klausėsi baltistikos studijų programos magistrantai.

Pirmojoje paskaitoje Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė kalbėjo apie M. Mažvydo „Katekizmą“, D. Kleino pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Grammatica Litvanica“ ir K. Sirvydo žodynus. Aptariant šiuos leidinius didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į tai, ką galima pasakyti iš tose knygose vartojamos lietuvių kalbos, kokia to meto lietuvių kalba ir kokią įtaką šie kūriniai padarė tolesnei lietuvių kalbos raidai. Paskaitų ciklas „Žmogus, kalba ir erdvė“ (I, II) buvo skirtas aptarti vietos raiškai lietuvių kalboje deiktiniais žodžiais: rodomaisiais įvardžiais, deiktiniais prieveiksmiais ir deiktinėmis morfemomis. Per susitikimus plačiai diskutuota, kaip aplinka lemia žmogaus kalbinius pasirinkimus, kodėl pasirinkimai keičiasi nors referuojama į tuos pačius tikrovės objektus ir kt.

Paskaitų ciklo „Sinchroninė ir diachroninė lietuvių kalbos leksikografija“ tikslas buvo aptarti žodynų istoriją konkrečiais pavyzdžiais parodant žodynų tarpusavio ryšius ir santykį su šaltiniais, rankraštinių žodynų tradiciją tiek Prūsų Lietuvoje XVIII a., tiek XIX a. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Atsižvelgiama ir į žodynų tipus: dvikalbių ir trikalbių žodynų specifiką, pirmąjį istoriniu laikomą žodyną, J. Pabrėžos botanikos terminų žodyną, bandymus remtis šnekamąja lietuvių kalba ir tarmėmis bei aiškinamųjų žodynų pradžią. Aptarti senųjų raštų leksikos, skolinių tyrimai, parodytos duomenų bazių paieškos galimybės. Atskirai aptarti ir dabartinių žodynų tipai, jų žodyno straipsnių struktūra, leksikografijos terminija, apibrėžčių tipai. Didžiausias dėmesys skirtas mokomiesiems aiškinamiesiems žodynams.

Docentės dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė ir Vilma Zubaitienė

Nuotraukų autorės: Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė ir Vilma Zubaitienė

Plačiau…

Studijos  vyks 2022 vasario 1 – gegužės 30 d. Atvykstantiems studentams apmokamos studijos, padengiamos kelionės išlaidos, kas mėnesį mokama po 570 EUR stipendija.

Registracija į studijas vyksta iki š. m. gruodžio 10 d.

Užpildytas registracijos anketas prašome siųsti Linai Blauzdavičiūtei el. pašto adresu: lina.blauzdaviciute@flf.vu.lt.

Daugiau informacijos: Vykstanti registracija.

2022 m. vasario 22-23 dienomis įvyks tarptautinė mokslinė konferencija skirta akademiko Janio Endzelyno 149-ojo gimtadienio progai.

Daugiau informacijos žr.: http://lavi.lu.lv/konferences/.

Baigta rengti pagal projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ VDU rengiamo portalo LABAS priemonė „Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas“. Leksikonas yra Mokomojo tekstyno pagrindu sudaryta elektroninė leksinė bazė, kurioje sukaupti duomenys apie 3700 leksinių vienetų (žodžių ir pastoviųjų žodžių junginių) vartoseną.

Kviečiame dėstytojus ir lietuvių kalbos besimokančiuosius išbandyti šį naują išteklių!

Išsamią informaciją apie leksikoną, paaiškinimus apie paiešką rasite https://kalbu.vdu.lt/mokymosi-priemones/leksikonas/

VU Filologijos fakultete rengiamos tinklalaidės humanitarinių mokslų temomis.

Kviečiame žiūrėti pokalbį apie lietuvių kalbos mokymosi ypatumus, vertimą iš lietuvių, studijas Lituanistinių studijų katedroje ir kt. temomis su amerikiečiu Jayde'u Willu.

https://www.facebook.com/ tinklalaidekalbakalba.

Studijų pradžia – 2022 m. vasario 1 d., pabaiga – 2022 m. gegužės 31 d. Studijos vyks nuotoliniu būdu, studentams kas mėnesį bus mokama stipendija.

Daugiau informacijos: Vykstanti registracija.

Studijos  vyks 2022 vasario 1 – gegužės 30 d. Atvykstantiems studentams apmokamos studijos, padengiamos kelionės išlaidos, kas mėnesį mokama stipendija.

Daugiau informacijos: Vykstanti registracija.

Šiais metais, minėdamas lietuvių kalbos dėstymo Budapešto Lorando Etvešo universitete 30 metų jubiliejų, Humanitarinių mokslų fakulteto Slavų ir baltų filologijos instituto Lietuvių kalbos lektoratas visus lietuvių kalbos bičiulius spalio 20 d. pakvietė į konferenciją „Trys dešimtmečiai lituanistikos Lorando Etvešo universitete: tradicijos ir perspektyvos“ ir kelias akademinei bei plačiajai visuomenei skirtas svečių iš Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto paskaitas. Savaitę vykusiuose renginiuose prisiminta lietuvių kalbos dėstymo Budapešte istorija, apžvelgti aktualūs kalbos, literatūros ir istorijos klausimai.

Konferencijoje sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos ambasadorius Vengrijoje Vytautas Pinkus ir ELTE Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas dr. Bartus Dávid. Vaisinga lietuvių kalbos lektorato veikla pasidžiaugė Slavų ir baltų filologijos instituto direktoriaus pavaduotoja dr. habil. Gyöngyösi Mária. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą Lietuvos ambasadorius Vytautas Pinkus prof. dr. Andrášui Zoltánui įteikė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių, o dabartinė Budapešto Baltistikos centro vadovė dr. Arankos Laczhazi pagerbta Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos padėkos raštu ir dovana už ilgametį akademinį ir mokslinį darbą baltistikos srityje, meilės Lietuvai ir lietuvių kalbos skiepijimą Budapešto Lorando Etvešo universiteto Baltistikos centre.

Konferencijos dalyviai

Nuotraukos ELTE ir A. Meškerevičiūtės

Plačiau…

Rugsėjo 13-17 d. Trakuose įvyko Baltistikos centrų dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursai „Ieškome naujų lituanistikos studijų ir strategijų, metodų, darbo formų II“. Kursai buvo organizuojami pagal ES SF finansuojamą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002), kurį įgyvendina Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir Vilniaus universitetas. Mokymuose dalyvavo Baltistikos centrų dėstytojai iš Karolio universiteto (Čekija), Vroclavo universiteto (Lenkija), Varšuvos universiteto (Lenkija), Sakartvelo technikos universiteto (Sakartvelas), Talino universiteto (Estija) ir kt. Mokymų metu vyko įvairios paskaitos, edukacinė, istorinė ir kultūrinė programa.

Paskaitas dėstytojams skaitė doc. dr. Rūta Eidukevičienė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda, doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė iš Vytauto Didžiojo universiteto, prof. dr. Aušra Martišiūtė Linartienė, dr. Jūratė Čerškutė iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, lekt. Rita Juodelienė iš Muzikos ir teatro akademijos ir kiti.  

Dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursų dalyviai

Nuotraukos iš dalyvių asmeninių archyvų

Plačiau…

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė dr. Laura Laurušaitė 2021 m. rugsėjo 20–26 d. lankėsi Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos skyriuje. Mokslinės komandiruotės metu ji perskaitė paskaitų ciklą „Identitetas ant stalo: skonis šiuolaikinėje lietuvių ir latvių literatūroje“ Latvijos universiteto baltistikos krypties BA studentams antrakursiams.

Paskaitų ciklas skirtas aptarti identiteto ir maisto koreliacijai lietuvių ir latvių literatūrose. Kalbėta apie gastronomijos istoriją grožinėje literatūroje (K. Donelaitis, A. Baranauskas, Vaižgantas ir kt.), bado vaizdavimą baltų literatūrose, nevalgomų objektų (švino, kraujo) skonius kaip Baltijos regiono traumos išraišką, maisto ypatumus kuriant sovietmečio identitetą, alkoholio vartojimą lietuvių ir latvių literatūroje, kulinarinę nostalgiją ir anti-nostalgiją emigracijos naratyvuose, kulinarinių įvaizdžių atgimimą šiuolaikinėje prozoje ir pandemiją reflektuojančiuose kūriniuose. Informacinėmis, pažintinėmis literatūros paskaitomis siekta studentus sudominti, pasiūlyti naują literatūros skaitymo rakursą ir kartu parodyti, kaip patraukliai galima analizuoti identitetą. Pasiteisino lyginamasis paskaitų pobūdis, kuris atskleidė lietuvių ir latvių identiteto takoskyras dėl skirtingų tautų įtakų ir panašumus dėl panašaus istorinio sovietmečio paveldo.

Plačiau…