LIETUVIŲ KALBOS IR KULTŪROS KURSAI VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETE
Liepos 15 d. Vytauto Didžiojo universitete prasidėjo Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kuriuose šiais metais dalyvauja 38 studentai iš 14 šalių: Čekijos, JAV, Estijos, Indijos, Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos, Rusijos, Sakartvelo, Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos.
Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai – tai puiki proga pažinti, pabendrauti, pabūti kartu su žmonėmis iš viso pasaulio ir kartu pramokti lietuvių kalbos ar ją patobulinti. Keturias savaites studentai lietuvių kalbos mokosi suskirstyti į grupes pagal kalbos mokėjimo lygį (nuo A1 iki B2): turtina žodyną, mokosi lietuvių kalbos gramatikos, dalyvauja diskusijose. Jie taip pat turi ir plačią kultūrinę programą, kad galėtų gilinti žinias apie Lietuvos istoriją, literatūrą, liaudies šokių ir dainų tradicijas, lietuvišką kiną, tradicinius amatus, mitybos ypatumus bei šventes, lankyti įdomiausias Kauno bei Lietuvos vietas, muziejus, šokti lietuvių liaudies šokius. Po paskaitų visi norintys dar daugiau laiko praleisti kartu, turi galimybę dainuoti Vytauto Didžiojo universiteto vasaros mokyklų jungtiniame chore. Liepos 23 d. VDU Botanikos sode vyko studentų pamėgtas tarptautinis vakaras su lietuviško folkloro grupe „Sutaras“, kur buvo galima pristatyti savo gimtosios šalies valgius, o po to kartu pašokti ir padainuoti.
BALTISTIKOS CENTRŲ STUDENTŲ STOVYKLA AUKŠTAITIJOJE
Liepos 1–11 d. Aukštaitijos regione vyko Edukacinė lietuvių kalbos vasaros stovykla, skirta lietuvių kalbai, kultūrai ir istorijai pažinti. Ją organizavo Vytauto Didžiojo universitetas. Stovykloje dalyvavo Baltistikos centrų studentai net iš 14 Baltistikos centrų, kurie vykdo savo veiklą Švedijos, Latvijos, Sakartvelo, Austrijos, Indijos, Rusijos, Čekijos, Lenkijos, Ukrainos, Kazachstano universitetuose.
Stovykloje dalyvavę baltistikos centrų studentai intensyviai mokėsi lietuvių kalbos ir pagal kalbos mokėjimo lygį buvo suskirstyti į tris grupes. Po paskaitų studentai dalyvavo įvairiose edukacinėse, kultūrinėse, istorinėse stovyklos programose, daug keliavo po Aukštaitiją.
Studentai džiaugėsi apsilankymu Anykščiuose, Medžių lajų take, prie Puntuko akmens, itin sudominusiame Siauruko muziejuje, kopė į Laimės žiburį, klausėsi paskaitų apie lietuvių literatūros klasikus, gyvenusius ir dirbusius Anykščių krašte; lankėsi Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Drauge su amatininkais ir dėstytojais studentai mokėsi tradicinių amatų – žvakių liejimo, apyrankių pynimo, muilo gamybos, su folkloro ansambliu – tautinių šokių, dainų, žaidimų. Smilgių etnografinėje sodyboje, kurioje įsikūręs liaudies buities muziejus, kepė lietuvišką kiaušinienę – visur turėjo galimybę pajusti lietuvių tautinį paveldą.
Paskutinį stovyklos vakarą studentai į orą leido helio balionus, dainavo, šiojo ir sakė norintys atvykti į Lietuvą dar ne vieną kartą. Baltistikos centrų studentai taip pat džiaugėsi, kad lietuvių kalbos stovykloje gali mokytis nuolat – ne tik per intensyvius lietuvių kalbos kursus, bet ir nuolat bendraudami, girdėdami lietuvių kalbą, pažindami Lietuvos istoriją ir kultūrą, Aukštaitijos regioną. Pasibaigus stovyklai, jos dalyviams buvo įteikti neformaliojo ugdymo pažymėjimai.
Edukacinės lietuvių kalbos vasaros stovyklos dalyviai
BC studentų nuotraukos
DIALEKTOLOGINĖ BALTISTIKOS CENTRŲ STUDENTŲ EKSPEDICIJA ŽEMAITIJOJE
Birželio 24–30 d. Plateliuose vyko dialektologinė baltistikos centrų studentų ekspedicija, skirta Žemaitijos regionui, tarmėms, istorijai, etnografijai pažinti, kurią organizavo Vytauto Didžiojo universitetas. Ekspedicijoje po Žemaitiją dalyvavo studentai iš Baltistikos centrų, kurie vykdo savo veiklą Čekijos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Suomijos universitetuose.
Žemaitijoje baltistikos centrų studentai mokėsi dialektologijos, o po paskaitų dalyvavo edukacinėse, kultūrinėse, istorinėse stovyklos programose, daug keliavo. Intensyviai dirbdami, studentai susipažino su Lietuvos etnografiniais regionais, tarmių ypatumais, mokėsi transkripcijos, darė tarminius įrašus.
Į Žemaitiją atvykusiems studentams neišdildomus įspūdžius paliko stovyklos edukacinės programos: su folkloro ansambliu mokėsi žemaitiškų šokių, dainų, žaidimų, kepė duoną, bendravo su žolininkais. Ypač studentai džiaugėsi apsilankymu prie Baltijos jūros. Pasibaigus stovyklai, baltistikos centrų studentams buvo įteikti neformaliojo ugdymo pažymėjimai.
Dialektologinė baltistikos centrų studentų ekspedicija
BC studentų nuotraukos
DR. JURGITOS MACIJAUSKAITĖS-BONDOS VIZITAS PRAHOS KAROLIO DIDŽIOJO UNIVERSITETE
Balandžio 24 – gegužės 1 d. Prahos Karolio Didžiojo universiteto Rytų Europos studijų instituto Baltistikos centre lankėsi Vytauto Didžiojo universiteto dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda. Dėstytoja įvairių kalbos lygių studentams skaitė paskaitas apie tradicinę lietuvių kultūrą.
Per paskaitas apie lietuvių etiologines ir mitologines sakmes bei Lietuvos etnografinius regionus studentai buvo supažindinti su tradiciniais lietuvių tekstais apie pasaulio ir įvairių jo objektų atsiradimą, mitologinėmis sakmėmis, kurių centre – žmonių susidūrimai su mitinio pasaulio būtybėmis (laumėmis, velniais, kaukais, aitvarais, raganomis ir kt.), pristatyti dabartiniai penki Lietuvos etnografiniai regionai. Po paskaitų bendrauta su čekų studentais, besidominčiais Lietuva, jos istorija ir kultūra, aptartos praktikos galimybės.
Dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda balandžio 29 d. dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Česká baltistika / baltistika Čekijoje 1918–2018“, kur skaitė pranešimą „Vaikų folkloro tyrimų tendencijos Lietuvoje“. Per konferenciją ir po jos su kolegomis dėstytojais ir tyrėjais iš Prahos, Brno, Sankt Peterburgo ir kitų Lituanistikos centrų buvo aptartas artimesnio bendradarbiavimo poreikis, dabartinė baltistikos padėtis, iššūkiai ir grėsmės, studijų ir mokslo tyrimų plėtra, projektų teikiamos galimybės.
Paskaitos akimirkos
Nuotraukos autorė: Nada Vaverova
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTO MOKSLININKĖS DR. ŽIVILĖS NEDZINSKAITĖS VIZITAS POZNANĖS ADOMO MICKEVIČIAUS UNIVERSITETE
Birželio 2–9 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Živilė Nedzinskaitė lankėsi Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete, kur Baltologijos centro studentams skaitė paskaitų ciklą „Lotyniškoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūra“ („Naujausi sarbievistikos tyrimai Lietuvoje“, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės jėzuitų literatūros ypatumai: tarp tradicijos ir originalumo“). Studentams buvo parengta ir parodyta daug vaizdinės medžiagos.
Be paskaitų studentams, dr. Ž. Nedzinskaitė vedė seminarą visiems besidomintiems senąja Lietuvos literatūra, kuris vyko seminarų ciklo Bezkresy rėmuose. Seminaras „Naujausi XVII a. lotyniškos raštijos ir literatūros tyrimai Lietuvoje“ („Najnowsze badania litewskie nad XVII-wiecznym piśmiennictwem i literaturą łacińską“) vyko lenkų kalba, jame dalyvavo ne tik studentai, bet ir įvairių disciplinų dėstytojai. Po seminaro buvo diskutuota apie lotyniškos literatūros vietą ir reikšmę, jos įtaką tiek polonistikos, tiek lituanistikos raidai.
Per dr. Ž. Nedzinskaitės vizitą Baltologijos centro studentai buvo supažindinti su jiems beveik nežinomu kitakalbiu Lietuvos literatūros laikotarpiu – senąja XVII a. Lietuvos literatūra, rašyta lotynų ir lenkų kalbomis, ir naujausiais jos tyrimais, šios literatūros specifika ir reikšme, svarba Lietuvos literatūros raidai ir literatūrai lietuvių kalba. Seminare lenkų kalba apie naujausius senosios Lietuvos literatūros tyrimus sužinojo platesnė auditorija, kuri domisi Lietuvoje vykdomais šios srities tyrimais.
Dr. Živilė Nedzinskaitė Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete
Iš asmeninio dr. Ž. Nedzinskaitės archyvo
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTO MOKSLININKĖS PROF. DR. BRIGITOS SPEIČYTĖS VIZITAS KROKUVOS JOGAILAIČIŲ UNIVERSITETE
Gegužės 6–10 d. Lietuvos kultūros centre prie Paribio literatūrinės kultūros katedros Krokuvos Jogailaičių universitete lankėsi prof. dr. Brigita Speičytė Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros dėstytoja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, kuri skaitė paskaitas apie bendrą Lenkijos–Lietuvos literatūros ir kultūros paveldą.
Prof. dr. B. Speičytė skaitė paskaitas „Adomas Mickevičius lietuvių akimis: tarp kanonizacijos ir marginalizacijos“ („Adam Mickiewicz oczami Litwinów. Między kanonem a marginalizacją“), „Vienoje lentynoje su Milošu greta Lietuvos statuto. Liudvikas Adomas Jucevičius iš Česlovo Milošo poemos „Kur saulė teka ir kur leidžiasi“ („Na jednej półce z Miloszem, obok litewskich statutów. Ludwik Adam Jucewicz (1813–1846) z poematu Czesława Miłosza ‚Gdzie wschodzi słońce i kędy zapada‘“), kurių klausė Polonistikos fakulteto Paribio literatūrinės kultūros katedros ir Literatūrinės komparatistikos katedros vykdomų programų studentai ir dėstytojai. Per paskaitas buvo siekta lietuvių literatūra ir kultūra besidomintiems studentams bei mokslininkams atskleisti bendro Lenkijos–Lietuvos literatūros ir kultūros paveldo tyrimo, aktualizavimo galimybes.
Su Lietuvos kultūros centro ir Literatūrinės komparatistikos katedros mokslininkais dr. Beata Kalęba, dr. hab. Pawełu Bukowiecu, dr. hab. Magdalena Siwiec, dr. hab. Małgorzata Sokalska buvo aptartos tolesnio bendradarbiavimo perspektyvos ir poreikiai.
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTO MOKSLININKĖS DR. DONATOS MITAITĖS VIZITAS KROKUVOS JOGAILAIČIŲ UNIVERSITETE
Gegužės 22-28 d. Krokuvos Jogailaičių universiteto Lietuvos kultūros centre lankėsi dr. Donata Mitaitė. Studentams ji skaitė dvi paskaitas: „Alfonsas Maldonis. Kaip poeto gyvenimo ir kūrybos suvokimą koreguoja jo archyvai“ bei „Istorijos ir biografijos reprezentacija komiksuose“.
Prieš pirmą paskaitą studentams iš anksto buvo pateiktas dr. D. Mitaitės straipsnis „The Experiencies of One Generation of Soviet Poets, Their Illusions and Choises“ (in: The Literary Field under Communist Rule, Boston, 2018) apie A. Maldonį ir jo kartą. Per paskaitą dr. D. Mitaitė aptarė archyvinių ir spausdintų A. Maldonio tekstų skirtumus, koregavusius požiūrį į poeto debiutą, aiškino, kaip poetas bandė prisitaikyti prie oficialiajai literatūrai keltų reikalavimų, analizavo nespausdintas A. Maldonio autobiografijas, atskleidžiančias poeto požiūrį į savąją aplinką bei Lietuvos istoriją, spausdintų eilėraščių rankraščių taisymus. Su studentais svarstyta, kad ir lenkų literatūroje yra panašių prisitaikymo pavyzdžių, kuriuos filologams verta analizuoti.
Antroji paskaita buvo apie dvi komiksų knygas: Jurgos Vilės, Linos Itagaki „Sibiro haiku“ ir Miglės Anušauskaitės „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“. Per ją dr. D. Mitaitė aptarė tragiškų istorijos įvykių (tremties) vaizdavimą vaikams skirtoje knygoje, kalbėjo apie daugiaprasmį pasakojimą apie gyvenimą, neslepiant jo tragizmo, bet paliekant šviesesnius, vaiko realybę ir fantaziją atspindinčius epizodus. Per antrąją paskaitos dalį D. Mitaitė supažindino su A. J. Greimo gyvenimui ir kūrybai skirta knyga, kurios piešiniai ir tekstas pasakoja ne tik apie mokslininko biografiją ir darbus, bet ir apie aktualias filosofų, kolegų bei kritikų teorijas, o knygoje matoma jos autorės savirefleksija, autoironija.
Dr. Donata Mitaitė
Nuotrauka iš asmeninio D. Mitaitės archyvo
VAIDO ŠEFERIO VIZITAS VILNIAUS UNIVERSITETE
Gegužės 18-25 d. Vilniuje lankėsi Masaryko universiteto (Brno, Čekija) Laisvųjų menų fakulteto Kalbotyros ir baltistikos instituto docentas dr. Vaidas Šeferis. Vilniaus universitete dr. V. Šeferis vadovavo Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimų tyrimo instituto magistrantų seminarui, kuriame buvo aptariami baigiamųjų darbų rašymo metodiniai ir formalieji aspektai. Seminare taip pat buvo aptarti šiuo metu LKVTI rengiami magistro darbai, svarstyti jiems keliamų reikalavimų panašumai ir skirtumai nuo LKVTI ir Brno baltistikos centre rašomų baigiamųjų darbų.
Dr. V. Šeferis taip pat visą savaitę tyrinėjo senosios raštijos rankraštinį paveldą, saugomą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Vilniaus universiteto bibliotekose. Jose tyrėjas ieškojo XVIII a. rankraščių, susijusių su Kristijono Donelaičio gyvenimo laikotarpiu.
Vilniuje lankėsi Masaryko universiteto (Brno, Čekija) Laisvųjų
menų fakulteto Kalbotyros ir baltistikos instituto docentas dr. Vaidas Šeferis
Ginos Kavaliūnaitės-Holvoet nuotrauka
PROF. DR. AURELIJOS LEONAVIČIENĖS VIZITAS INALCO
Gegužės 12–19 d. Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros vedėja, profesorė dr. Aurelija Leonavičienė lankėsi Paryžiaus Inalco lituanistinių studijų centre. Paryžiuje dr. A. Leonavičienė lietuvių kalbą studijuojantiems studentams skaitė paskaitas apie grožinės lietuvių literatūros kultūrines reikšmes, jų atpažinimo ir vertimo į prancūzų kalbą ypatumus.
Paskaitose „Lietuvių literatūros kultūrinės reikšmės ir jų vertimas į prancūzų kalbą“ ir „Lietuvių kalbos deminutyvai, jų atpažinimo ir vertimo į prancūzų kalbą ypatumai“ buvo nagrinėjami kultūrinę reikšmę turintys teksto vienetai (kultūrinės realijos, intertekstiniai vienetai, frazeologizmai, deminutyvai) ir jų vertimo į prancūzų kalbą strategijos. Klausytojams buvo pristatyti grožinės lietuvių literatūros vertimai į prancūzų kalbą, publikuoti Prancūzijoje 1990–2015 m. ir versti gimtakalbių frankofonų vertėjų. Per paskaitas vyko diskusijos, kuriose svarstyti kultūrinių reikšmių atpažinimo, tarpkultūrinio dialogo ir kultūrinės vertimo transpozicijos klausimai.
Prof. dr. Aurelija Leonavičienė Paryžiaus Inalco lituanistinių studijų centre
Nuotraukos iš asmeninio dr. A. Leonavičienės archyvo
PROF. DR. KRISTINOS RUTKOVSKOS VIZITAS VROCLAVO UNIVERSITETE
Balandžio 16–20 d. Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto profesorė dr. Kristina Rutkovska lankėsi Vroclavo universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centre, kur skaitė paskaitų ciklą apie lietuvių vertybių tyrimus.
Per paskaitas buvo aptarti lietuvių pasaulėvaizdžio tyrimuose taikomi metodai ir šaltiniai, kalbėta apie liaudies šaltinių vaidmenį lietuvių vertybių rekonstrukcijai ir pristatyti patarlių semantinės analizės principai, naudojant premijų grupes su žodžiais „moteris“, „motina“, „žmona“, „pati“, merga“. Nagrinėjant kultūrines vertybes, vadinamąsias „kultūremas“ – regionui svarbias sąvokas, pristatytas DVARO kalbinis-kultūrinis vaizdinys. Jam atskleisti buvo naudoti tarminiai naratyvai, užrašyti lietuvių, lenkų ir gudų kalbomis iš įvairių Lietuvos vietovių.
Prof. dr. Kristina Rutkovska lankėsi Vroclavo universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centre
BC studentų nuotraukos