Regioninio identiteto sampratoje svarbią vietą užima istorinė atmintis. Regiono savimonės formavimasis vyksta pirmiausiai per praeities pažinimą, kasdienį čia gyvenančių žmonių santykį su regiono materialiniu ir dvasiniu palikimu. Rytų Prūsijoje per kelis šimtmečius reformacijos poveikyje susiformavo tolerancijos etninėms mažumoms tradicija, gyvavusi iki XIX a. paskutinio ketvirčio. Sudėtingi XX a. socialiniai – politiniai procesai apsprendė lemtingus regiono identiteto lūžius, susijusius su politinių sienų kaita, gyventojų migracijos procesais regione. Visgi XX a. pabaigoje buvusioje Rytų Prūsijoje (dab. Kaliningrado sritis, rytinės Lenkijos žemės, Vakarų Lietuva) teritorijoje išryškėjo regioninio identiteto specifika. Komplikuoto XX a. palikimo „gavėjai“ šiame regione vis giliau suvokia, jog regiono gyvavimo pagrindas – istorinis ir kultūrinis bendrumas, o regiono identiteto ugdymas padeda čia gyvenantiems žmonėms jaustis savo vietoje, įveikti tam tikrus kompleksus. Pagaliau regiono identitetas yra svarbus stabilumo veiksnys, ugdantis bendrumo dvasią ir tarpusavio priklausomybės jausmą, kaip atsvarą tarpetninei ir tarpvalstybinei nesantaikai.

Konferencijos programa

9.15
Sveikinimai ir įžanga
Vigantas Giedraitis, Neringos miesto savivaldybės meras
Silva Pocytė, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė
Christian Pletzing, Academia Baltica vadovas

9.35
Tarpdisciplininiai regioniniai tyrimai: Rytų Prūsijos pavyzdys.
Robert Traba, Berlynas
Žydų identiteto kaita Rytų Prūsijoje.
Ruth Leiserowitz, Berlynas
Karo aukos virsta Tėvynės gelbėtojais. Napoleono laikmečio reikšmė Rytų Prūsijos regioniniam identitetui.
Maria Schultz, Berlynas
Vokiško identiteto konstrukcija: Prūsų Lietuva 1848 – 1871 m.
Christian Pletzing, Liubekas

11.00 Kavos pertrauka

11.20
Mažosios Lietuvos kaip lietuvių atminties vietos problema: interpretacijų galimybės.
Hektoras Vitkus, Klaipėda
Mažlietuviai XX amžiaus pirmoje pusėje.
Vygantas Vareikis, Klaipėda
Konstruojamas identitetas: Klaipėdos krašto modeliai XX amžiuje.
Vasilijus Safronovas, Klaipėda.
“Lituanus versus Germanus”: Georgo Sauerweino komentaras pirmąjam fotoalbumui apie Prūsų Lietuvą 1894 m.
Eva Pluha?ov?-Grigienė, Hamburgas.

13.00 – Pietūs

14.00
Forpostai ir pasienis. Rytprūsiški identitetai 1933 – 1945 m.
Ralf Meindl, Liudenšeidas
Kuršių nerija – rytprūsiškojo kraštovaizdžio ikona.
Rafał Żytyniec, Berlynas
Kraštovaizdžio įtaka Kuršių nerijos gyventojų identiteto raidai.
Nijolė Strakauskaitė, Klaipėda
Muziejinė koncepcija ir atminties kultūra: Kuršių nerijos pavyzdys.
Lina Motuzienė, Klaipėda

15.30 – Kavos pertrauka

15.50
Tapatumo sūpuoklėse tarp tautybės ir pilietybės: Klaipėdos krašto gyventojai XX amžiuje.
Arūnė Arbušauskaitė, Klaipėda
Vietos, valdžios ir identiteto reprezentacijos: Kaliningrado pavyzdys.
Anna Karpenko, Kaliningradas
Klaipėdiškių identitetas po Antrojo pasaulinio karo: vienos liuteronų parapijos pavyzdys.
Silva Pocytė, Klaipėda

18.00
Elfriede Bruening, skaitymai iš knygos „Ant siauro krašto“ (1930 m.)