Naujienos

Viktorija Jonkutė. Kuriamas dokumentinis filmas apie Lietuvos etnokultūrą „Semme“

2013-11-04

Kiek ramina ir džiugina tai, kad vis atsiranda įdomesnių žvilgsnių į senąją tradiciją ir kūrybingesnių jos interpretavimo būdų. Viena tokių viltingų ir kartu ambicingų užmojų – jau beveik dvejus metus kuriamas pilnametražis dokumentinis filmas apie Lietuvos etnokultūrą „Semme” (prūsiškai „žemė”).

Parašiusi straipsnio pavadinimą, akimirką sudvejojau. Viešojoje erdvėje kalbėti apie lietuvių etnokultūrą arba baltų kultūrą nėra itin madinga. Be to, kartais per daug įsijaučiama, romantizuojama, politizuojama ar moralizuojama. Neretai tokio pobūdžio kalbos kiek šabloniškos ir turi nuspėjamą toną: prasideda patetišku kalbėjimu apie protėvių kultūros puoselėjimą, vėliau dažniausiai paminimas faktas, kad lietuvių kalba – viena seniausių pasaulyje, o pabaigoje susirūpinusiu veidu, gal net išties nuoširdžiai, išsakomi nuogąstavimai apie globalizaciją, emigraciją, retkarčiais konstatuojama, jog lietuvių tautai gresia išnykimas. Po teisybei, yra dėl ko nuogąstauti, tačiau polinkis panikuoti baugina labiau nei panikos priežastys.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Filmo „Semme” kūrybinė grupė. Nuotrauka – Goodlife photography (iš filmo kūrėjų archyvo)

Kiek ramina ir džiugina tai, kad vis atsiranda įdomesnių žvilgsnių į senąją tradiciją ir kūrybingesnių jos interpretavimo būdų. Viena tokių viltingų ir kartu ambicingų užmojų – jau beveik dvejus metus kuriamas pilnametražis dokumentinis filmas apie Lietuvos etnokultūrą „Semme” (prūsiškai „žemė”). Tai programos „Veiklus jaunimas” finansuojamas projektas. Filmą kuria jauna kūrybinė grupė, kurios narių amžiaus vidurkis nesiekia 30 metų. „Norėjome sužinoti, kokia buvo senoji lietuvių tradicija, kiek jos šiandien yra išlikę ir kokiais pavidalais ji mums atsiskleidžia ir atsiveria. Norėjosi suvokti, kokie buvome ir kokie dabar esame, kas mums buvo ir yra svarbu, reikšminga. Taip ėmėmės kurti filmą apie lietuvišką tapatybę, tradicijas ir etnokultūrą” – teigia filmo režisierius Ernestas Samsonas ir idėjos autorius Simonas Naudžius, paklausti apie filmo idėjos atsiradimą. Kurdama filmą, kūrybinė grupė konsultuojasi su profesionaliais kino kūrėjais ir kitų sričių menininkais – dar pradiniame filmo kūrimo etape įvyko susitikimai su režisieriais Ramune Rakauskaite, Audriumi Stoniu, šiuo metu dėl filmo muzikos tariamasi su kompozitoriumi, Latvijos etnomuzikologu Valdžiu Muktupavelu (latv. Valdis Muktupavels).

„Semme” – pirmasis Ernesto Samsono ir Simono Naudžiaus filmas, nors menine, kūrybine veikla jie užsiima jau keletą metų: Ernestas yra studijavęs menotyrą Vytauto Didžiojo universitete, ne kartą savanoriavęs meno renginiuose, bendradarbiavęs kultūrinėje spaudoje, Simonas buvo vienas iš muzikos ir meno festivalio „Baltijos garsasorganizatorių, rengė fotografijos parodas. Jie abu yra vizualiųjų menų organizacijos „Kakava” nariai, ne kartą dalyvavę kino dirbtuvėse ir seminaruose. Vis dėlto filmas „Semme” – malonus netikėtumas: visada džiugu sulaukti iniciatyvų ne tik iš specialistų, profesionalų ar meistrų, bet ir iš entuziastų, pastarieji netgi turi savų privilegijų – daugiau galimybių eksperimentuoti, klysti ir paperkantį nuoširdumą.

Filmas „Semme” apima tris pagrindines temas: tikėjimą, tautodailę bei žygius, kraštovaizdį. Jos perteikiamos pasakojimu apie tris ryškias asmenybes, senųjų tradicijų puoselėtojus: krivį Joną Trinkūną, geografą Tadą Šidiškį ir tautodailininką Algirdą Versecką. Kiekvienas jų – gyva bylojanti istorija. Kaip teigia filmo idėjos autorius Simonas, „apie kiekvieną jų būtų galima sukurti po atskirą filmą. Tai įkvėpiančios ir charizmatiškos asmenybės. Jų veikla ir gyvenimas – gyvas įrodymas pasakymo, kad kai randi savo kelią ar pašaukimą, niekas negali tavęs sustabdyti. Svarbiausia – tuomet lieki ištikimas sau ir tam, kas tau svarbu”. Filmo veikėjai tai liudija.

Jonas Trinkūnas – vienas aktyviausių etnokultūrinio judėjimo dalyvių, Vilniaus universiteto kraštotyros klubo „Ramuva” ir kelių folkloro ansamblių įkūrėjas, ne vienos knygos apie etnologiją ir lietuvių pasaulėjautą autorius. Jo biografija dramatiška, laimei, su laiminga pabaiga ir dabar jau tik santūrų ironišką šypsnį kelianti: už tautinę veiklą 1973–1965 m. persekiotas, pašalintas iš universiteto, jam drausta užsiimti tiriamąja moksline veikla, vykdytos kratos, tardymai, o 1997 m. už tą pačią veiklą apdovanotas Jono Basanavičiaus premija, šiais metais – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Kitas filmo veikėjas Tadas Šidiškis – kartografas-geografas, knygų autorius, žygeivių klubo „Gabija“ įkūrėjas, ilgametis Vilniaus universiteto žygeivių klubo pirmininkas ir narys. Tadas keliauja jau beveik 50 metų, yra išvaikščiojęs beveik visą Lietuvą ir gali papasakoti istorijų kone apie kiekvieną Lietuvos piliakalnį, alkakalnį, mišką, vandens telkinį ar akmenį. Tai žmogus, spinduliuojantis energija, iki šiol kartu su jaunimu žiemomis vykstantis į slidžių žygius, žygiuojantis po pelkes, neretai pakeleivius linksmindamas ritmingomis lietuvių liaudies dainų eilutėmis„meška su lokiu – abudu tokiu“ ar „šokam šokam mes meškutę“. Nors sovietmečiu taip pat laikytas ne itin patikimu: alternatyvi žygeivių elgsena ir laikysena kėlė įtarimų, be to, žygiai sutraukdavo būrius jaunų žmonių, jų metu skambėdavo patriotinės dainos, prie piliakalnių, istorinių vietų būdavo rengiami sąskrydžiai.

Trečiasis filmo veikėjas – tautodailininkas Algirdas Verseckas, eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta” narys, dažnas viduramžių ar archeologinių renginių dalyvis, ne kartą pelnęs geriausio amatų meistro vardą. Algirdą dažnai galima rasti Vilniaus senamiestyje įsikūrusioje jaukioje „Amatų gildijos” dirbtuvėje-galerijoje. Joje tautodailininkas autentiškomis medžiagomis rekonstruoja radinius, pagal senąsias tradicijas ir rekonstruotomis IX a. staklėmis kuria medžio skulptūras, medines skrynias. Skrynia – ne tik dėžė daiktams laikyti, bet, kaip teigia filmo herojus, dalis gyvenimo. „Tai gyvybė ir pratęsimas, tęstinumas: joje ir šeima, ir kraštas, ir kalba. Ne tik gyvybės medis, bet ir tai, kam ji būdavo daroma, tai yra šeima. Mes esame iš šeimos. Lai taip būna. Visa tai liudija, kas esame ir iš kur esame”.

Filmo „Semme” žiūrovai ne tik galės susipažinti su Jono Trinkūno, Tado Šidiškio ir Algirdo Versecko kūrybine ir kasdienine veikla, pasiklausyti šių veikėjų minčių, bet ir išgirsti pokalbių su istorikais, archeologais, tautodailininkais, etnologais. Filme apie pagrindinius veikėjus bei etnokultūros tradicijas kalbės Libertas Klimka, Veronika Pavilionienė, Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Vykintas Vaitkevičius ir kiti. Šiuo metu vyksta baigiamieji filmavimai, artimiausiu metu prasidės filmo muzikos kūrimo, montavimo ir kitokie medžiagos tvarkymo darbai. Filmo premjera numatoma 2014 m. pavasarį.

Daugiau informacijos apie filmą galite rasti filmo svetainėje http://semme.lt/

Bernardinai.lt


grįžti