Naujienos

Profesoriaus Vinco Urbučio, gimusio 1929 m. vasario 26 d. Mažeikių rajono Petraičių kaime, mokslo kelias glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu. Čia baigė lituanistikos studijas, parašė ir apgynė abi – daktaro ir habilituoto daktaro – disertacijas (1956  ir 1971 m.). 1954 m. pradėjo dirbti VU Lietuvių kalbos katedroje ir 1963 m. tapo docentu. Vėliau perėjo į 1973 m. įkurtą Baltų filologijos katedrą ir po metų tapęs profesoriumi joje išdirbo iki 1994 m. Pradėjus 1965 m. leisti mokslo žurnalą Baltistica, Urbutis buvo įtrauktas į redaktorių kolegiją, kuriai priklausė iki šiol.

Trumpai ir paprastai Urbutį būtų galima apibūdinti kaip vieną ryškiausių baltų kalbų žodžių bei žodynų tyrėją ir pripažintą baltistikos autoritetą. Jis ėmėsi šiuolaikiškai analizuoti lietuvių kalbos leksikologijos ir žodžių darybos problemas, todėl Profesoriaus parengti lietuvių kalbos daiktavardžių darybos aprašai paskelbti Lietuvių kalbos gramatikoje (1965) bei Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (1994), o teoriniai žodžių darybos klausimai aptarti klasikine tapusioje monografijoje Žodžių darybos teorija (1978; II leidimas 2009). Urbutis iš viso yra paskelbęs per 130 straipsnių, 50 recenzijų. Dauguma jų paskelbti rinkiniuose Baltų etimologijos etiudai (2 tomai, 1981, 2009), Knygos apie žodžius (2010).

Pastarąjį dešimtmetį Profesorius daug dėmesio skyrė svetimvardžių ortografijai, argumentavo būtinybę juos rašyti lietuviškais rašmenimis. Iki pat mirties, nepaisydamas silpnų akių, atidžiai skaitė naujausią mokslo literatūrą, domėjosi asmenvardžių istorija bažnyčių metrikų knygose.