Naujienos

Gausus susirinkusiųjų būrys pranoko organizatorių lūkesčius ir savo įžvalgiais pranešimais bei gyvomis diskusijomis išpildė renginio tikslą, įprasmintą ir pavadinimu – baltistų agora tapo sambūrio, dialogo erdve, sutelkusia Lietuvos ir užsienio šalių baltistus bendram moksliniam pašnekesiui. Būtent telkties, susitelkimo svarbą sveikinimo kalboje pabrėžė seminaro koordinatorė dr. Laura Laurušaitė, pastebėdama, kad tai yra esminiai žodžiai, suvienijantys po pasaulį išsibarsčiusias lituanistikos ir latvistikos salas. Pasak jos, agora, kaip miesto viduryje lokalizuota aikštė, simbolizuoja ir seminaro dalyvių, ir jų mokslinių-akademinių pašnekesių telkties energiją, lietuvių ir latvių sąjungą baltistikos jūroje, galinčią sudaryti salų koncentrus bei sukurti ne vieną naują minčių ir idėjų salyną. Dialogiškumą, atvirumą skatino ir tai, kad visi akademinės bendruomenės nariai (mokslininkai, dėstytojai, studentai) šiame seminare pranešimus skaitė kartu, toje pačioje auditorijoje. Gana įprasta akademiniuose renginiuose matyti savo ilgamečius tyrimus pristatančius mokslininkus, dėstytojus, bet doktorantams, studentams – tai nemenkas iššūkis, kurį pastarieji nesunkiai įveikė. Stebino ir džiugino jų sklandi lietuvių ar latvių kalba bei entuziazmas mokytis toliau, o iš Gruzijos technikos universiteto atvykęs Irakli Ckhvimiani savo kalbinius įgūdžius pademonstravo dainuodamas. Rodos, gyvas baltiškasis junglumas iš tiesų sėkmingai formuoja tarptautinę baltistiką bei šeimynišką baltistų bendruomenę be sienų ir ribų.

Seminaro programa intrigavo ir pasižymėjo temų įvairove. Renginio pavadinimas aktualizavo tris pagrindines tyrimų sritis – siūlyta susitelkti baltiško tapatumo, savimonės studijoms literatūros, kultūros, mitologijos kontekste. Tačiau dalyviai, pranešimuose atskleidę ne tik bendrąsias literatūrologinių, kultūrologinių baltistinių tyrimų tendencijas bei perspektyvas, bet ir baltistikos centruose vykdomų akademinių veiklų specifiką, aprėpė kur kas platesnę problematiką ir brėžė visuminius daugiakryptės baltistikos kontūrus.

Apibendrinant seminare pristatytus pranešimus, juos būtų galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes: a) teoriniai-istoriniai, apsvarstantys literatūrinės baltistikos apibrėžtį, baltų kalbų ir literatūrų istoriją; b) apžvalginiai-praktiniai, pristatantys baltistikos centrus, juose vykdomus lituanistikos ir latvistikos tyrimus, sklaidos, pedagoginės bei kitokios praktinės veiklos problematiką, kaip antai, kalbų mokymo, literatūros dėstymo metodikos paieškas; c) atskirų atvejų, aspektų analizės: konkretaus autoriaus, kūrinio ar jų kontekstų aptarimas; d) apibendrinamieji tiriamieji, integruotai nusakantys ryškiausius tekstinius ir kontekstinius senosios ar šiuolaikinės lietuvių ir latvių kultūros matmenis, jų raidą bei kaitą.

Visa seminaro programa buvo suskirstyta į aštuonis posėdžius-sekcijas, kurių kiekvieną sudarė trys arba keturi pranešimai: baltistika be sienų; baltiškojo pasaulio kontūrai; baltų kultūrų transferas ir tarpkultūrinė komunikacija; senieji kultūros šaltiniai; baltų kultūros plėtiniai ir literatūriškai reprezentuojami baltiški identitetai; baltiškasis substratas mitologijoje ir folklore; šiuolaikinė baltų literatūra ir teatras; fundamentalieji baltistikos dėmenys. Itin intriguojačios pasirodė dvi paskutinės sekcijos. Vienoje jų Ieva Kalniņa iš Latvijos universiteto pristatė naujausias apsakymų ir bendrąsias prozos tendencijas šiuolaikinėje latvių literatūroje, kurioje vyrauja pesimistinės (savi)refleksijos, dramatiškų gyvenimo situacijų atspindžiai ir skaudžios praeities reprezentacijos. Kalniņa atskleidė ir dar vieną įdomų, apmąstymų vertą faktą: Latvijoje lietuvių ir latvių teatro studijos sudaro baltistikos programos dalį. Dažna baltistų sambūrių dalyvė, baltų kalbų entuziastė Tiina Kattel iš Tartu universiteto tarsi pratęsė šią mintį, pristatydama neįtikėtino susidomėjimo sulaukusio Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Išvarymas“ pastatymo atgarsius Estijoje.

Minėtina ir tai, kad – nors perskaityta pranešimų, skirtų tik vienai baltistikos sričiai, tai yra lituanistikai arba latvistikai – vis dėlto dominavo abi baltų literatūras ir kultūras apimantys lyginamieji tyrimai, išryškinantys genetines ar tipologines abiejų tautų paraleles, literatūrinius, kultūrinius ryšius, atsikartojančius autorių biografijų faktus ir kitas baltiškosios bendrystės formas bei sąlyčius. Tokia tyrimų kryptis turėtų būti esminis ir atskaitinis žingsnis, plėtojant literatūrinės baltistikos, kaip komparatyvistikos srities, sampratą. Tai baigiamajame posėdyje savo pranešimu „Literatūrinės baltistikos vieta bei samprata baltistikos, baltų filologijos moksle“ pabrėžė ir Vigmantas Butkus (LLTI), aptardamas literatūros bei literatūrologijos integravimo į baltistiką pobūdį bei perspektyvas. O praktiškai (lingvo)poetinės baltistikos galimybes savo tarpdisciplininiais lingvistiniais poezijos tyrimais pademonstravo Skirmantas Valentas (ŠU), tradiciškai pasirinkęs analizuoti poeto Vlado Braziūno poeziją ir (bendra)baltiškus mitologinius jos dėmenis.

Itin daug dėmesio renginyje sulaukė vertimo teorijos ir praktikos klausimai. Regina Kvašytė (ŠU) pristatė naujausius latvių grožinės literatūros vertimus į lietuvių kalbą (2013–2016), tarp kurių, deja, nėra nei vieno didesnės apimties poezijos kūrinio. Savo vertimo patirtimi noriai dalijosi ir studentai. Paaiškėjo, kad vertimo praktika – gana veiksminga baltų kalbų mokymosi metodika, sykiu turinti ir baltistinių studijų plėtojimo perspektyvų.

Rimtąją mokslinę seminaro programos dalį paįvairino kultūrinė programa: azartiškas literatūrinis-baltistinis protmūšis, baltistine prasme vertinga meninės dokumentikos filmo „Vėjų žemė“ peržiūra, juslingos baltų dievų pagarbinimo apeigos, nuotaikinga kultūrinė-literatūrinė ekskursija po žymiausias Rygos vietas.

Galima drąsiai teigti, kad seminaras „Baltistų agora: literatūra, kultūra, mitologija“ – sėkminga ir prasminga užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimo iniciatyva. Ja ne tik palaikomas ryšys tarp Lietuvos ir užsienio baltistų bei jų institucijų, bet ir plėtojama tarptautinio lygmens baltistika. Užsienio baltistikos centrai yra lietuvių kultūros institutai, ambasadoriai, atstovaujantys Lietuvai ir lietuvių kultūrai užsienio šalyse, mėginantys atrasti tinkamiausią jų vietą tarptautinėje, tarpkultūrinėje erdvėje. Be to, tokie susitikimai tikslingi ir kaip atvira mokymosi ir pažinimo bei diskusijų erdvė, naujų požiūrio aspektų bei tyrimo būdų paieškų vieta. Seminaras padėjo išgryninti literatūrologinės baltistikos sampratą, nubrėžė aiškesnius jos parametrus ir atskleidė naujų perspektyvų. Aktyvus studentų dalyvavimas įrodė, jog tai jiems palanki bei paranki kalbinių ir kitokių kompetencijų įgijimo terpė. Norėtųsi, jog šis taip gražiai prasidėjęs polilogiškas tarpusavio pokalbis ir toliau tęstųsi bei užaugintų ne vieną šios iniciatyvos pasekėją. Galima viltingai pasidžiaugti, nes artimiausias ciklo seminaras numatomas jau kitąmet, 2018 m., Tartu, o dar vienas 2020 m. Krokuvoje.

„Baltistų agora“ surengta vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

Birutė Avižinienė, Viktorija Jonkutė

Lauros Laurušaitės nuotraukos

TARPTAUTINIS-AKADEMINIS-SEMINARAS-BALTISTŲ-AGORA-LITERATŪRA-KULTŪRA-MITOLOGIJA

37 paveikslėliai

Grįžti į aukštesniojo lygio galeriją