Navigacija

Naujienos

ĮVYKO ANTROJI TARPTAUTINĖ PRANO SKARDŽIAUS KONFERENCIJA „TAUTA IR TAPATYBĖ KALBOJE“

2018-06-20

2018 m. gegužės 25–27 d. Nidoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Tauta ir tapatybė kalboje“, skirta Prano Skardžiaus 120-osioms gimimo metinėms ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedra. Dalyvavo mokslininkai iš užsienio baltistikos ir lituanistikos centrų (Austrijos, Estijos, Lenkijos, Sakartvelo, Suomijos, Vokietijos) bei Lietuvos universitetų ir kitų mokslo institucijų.

Konferencijoje kviesta diskutuoti tokiomis temomis: tautos ir tautiškumo samprata, jos kaita ir atspindžiai kalboje; tautinių vertybių ir tautinės įvairovės raiška kultūroje, papročiuose, kalboje; tautinės vertybės ir tarmė; tapatybės paieškos įvairiais kalbos raidos tarpsniais; tautinio tapatumo apraiškos senuosiuose raštuose.

Kardelio_1 Kardelio_2

Konferencijos dalyviai

Prof. dr. Vytauto Kardelio nuotraukos

Pirmą konferencijos dieną pristatyti naujausi konceptų NAMAI (Kristina Rutkowska, VU), KALBA, TAUTA, VALSTYBĖ (Irena Smetonienė, Marius Smetona, VU) tyrimai, paremti lenkų kognityvinės etnolingvistikos mokyklos metodais. Kiekviename pranešime naudotasi skirtingais lingvistiniais duomenimis: sisteminiais (žodynų), anketų arba tekstiniais (diskursų). Po pranešimų buvo surengtos etnolingvistikos dirbtuvės, kuriose mokslininkai, pasidaliję į tris grupeles ir vadovaujami Kristinos Rutkovskos (leksikografinė analizė), Mariaus Smetonos (surinktų anketų analizė) ir Irenos Smetonienės (įvairių diskursų analizė), ieškojo atsakymo, kas yra TIESA. Duomenis apibendrino LLTI doktorantė Irena Snukiškienė.

Antrą konferencijos dieną pranešimai buvo skaitomi ir diskusijos vyko tiek bendruose rytiniame ir vakariniame posėdžiuose, tiek tarmėms, etnolingvistikai ir seniesiems raštams skirtose sekcijose. Danguolė Mikulėnienė (LKI) aptarė lietuvių tarmėtyros ir jos raidos vertinimą Skardžiaus tekstuose. Daivos Aliūkaitės (VU) pranešime nagrinėta, kokie ir kodėl vertybiniai dėmenys įtraukiami į paprastųjų kalbos bendruomenės narių tarmės ir bendrinės kalbos konceptus. Antanas Smetona (VU) pranešime „Mes gramatikoje“ nagrinėjo darybines, giminės, apibrėžtumo ir evidencialumo kategorijos lietuvių kalboje. Laimutė Balode (Helsinkio universitetas, Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas, Ryga) pristatė socioantroponimikos tyrimą, kuriame rėmėsi pastarojo dešimtmečio (2004–2016) Latvijos Respublikos pilietybės ir migracijos departamento latvių asmenvardžių keitimo duomenų baze. Vidas Kavaliauskas (LEU, Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centras) ir Iraklis Dudauri (VU, Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centras) aptarė naują kirčiuotų tekstų chrestomatiją, jos sandarą, kirčiuotų tekstų pobūdį.

Daivos Kardelytės-Grinevičienės (LKI) pranešimo tikslas buvo nustatyti eilinių tarmės vartotojų tarmės vertinimo nuostatas, remiantis perceptyviosios dialektologijos metodais, paremtais ir kognityvinės semantikos principais. Jolitos Urbonavičienės (LKI) pranešime analizuotas rytų aukštaičių vilniškių patarmės vertinimas dviem aspektais: aptartas tarmės vartotojų požiūris į savo kalbėjimą ir tarmės vartotojų požiūris į kaimyninius dialektus. Regina Rinkauskienė (LEU) rekonstravo įvardžio sistemą XIX a. rytų aukštaičių patarme rašytuose raštuose. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė (VU) tyrė vietos deiksės raišką rodomaisiais įvardžiais uteniškių, Viduklės šnektos ir skuodiškių patarmėse. Vilijos Sakalauskienės (LKI) pagrindinis pranešimo tikslas buvo nustatyti žmogaus kategorizacijos ir konceptualizacijos būdus remiantis vakarų aukštaičių kauniškių žodynais ir tekstais. Jūratė Lubienė (KU) atskleidė estetinį (spalva, forma) ir pragmatinį (nauda, vieta, laikas) lietuvio požiūrį į grybus. Tatjana Vologdina (Vroclavo universitetas) remdamasi užkalbėjimų medžiaga pateikė savo sudarytą augalų klasifikaciją, aptarė augalų funkcionavimo dėsnius ir simbolinę prasmę. Jowita Niewulis-Grablunas (Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Baltologijos skyrius) svarstė, ar lietuviams, kurie dabar gyvena Lenkijos Respublikoje, jų vardo ir pavardės užrašymas valstybiniuose dokumentuose lietuvių kalbos abėcėle yra tautiško tapatumo rodiklis. Joanna Tabor (Varšuvos universitetas) analizavo vieną svarbų XX amžiaus pradžios lietuvių kultūros tekstą – 1910 m. išleistą Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės kritikos straipsnių rinkinį „Lietuvoje”.

Senųjų raštų sekcijoje perskaityti pranešimai, kuriuose pateikta naujai atrastų rankraštinių dokumentų: XVII a. rytų aukštaičių tarme parašyta lietuviška priesaika (Jonas Drungilas, LII, ir Mindaugas Šinkūnas, LKI), Romos jėzuitų archyvuose rastas antras Konstantino Sirvydo autografas ir rašysenos ekspertizė (Diego Ardoino, VU), pirmojo šiuo metu žinomo Lietuvių kalbos seminaro docento Petro Gotlybo Milkaus (1695–1753) dalykiniai laiškai Prūsijos karaliui, taip pat Johanno Jacobo Quandto (1686–1772) metinė ataskaita ir jos priedas – seminarą lankiusių teologijos studentų sąrašas (Birutė Triškaitė, LKI). Kituose pranešimuose ieškant Europos kultūrinės tradicijos tąsos atlikta Wolfenbüttelio Postilės pamokslų filologinė analizė (Jolanta Gelumbeckaitė, Frankfurto prie Maino Goethe’s universitetas), nagrinėta Mažosios Lietuvos žodynų strapsniuose koduojama informacija (Vilma Zubaitienė, VU), tirtos jungtukų jog ir kad funkcijos senojoje ir dabartinėje kalboje (Erika Jasionytė-Mikučionienė, VU), aptarta XVII–XVIII a. lingvistiniuose šaltiniuose fiksuota frazeologija bei per ją rekonstruotas socialinio bei kultūrinio gyvenimo turinys (Ona Aleknavičienė, LKI), analizuota Georgo Wenkerio apie 1880 sudarytų anketų sakiniuose pateikiama etnografinė medžiaga (Christiane Schiller (Berlyno Humboldtų universitetas), aptarta etnonimų latviai, lietuviai, rusai vartosena ir reikšmės senuosiuose latvių kalbos tekstuose (Anta Trumpa, Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas, Ryga), tirti kalbų ir kultūrų santykiai, atsiskleidžiantys vokiškoje rankraštinėje „Nidos mokyklos kronikoje“ (Dalia Kiseliūnaitė, LKI).

Vakariniame posėdyje Norbertas Ostrowskis (Krokuvos universtetas) pristatė perkūno ir ait(i)varo etimologijas. Lina Pestal (Vienos universitetas) aptarė, kas apie lietuvius ir lietuvių kalbą rašyta 24 Austrijos nacionalinėje bibliotekoje Vienoje saugomuose Augusto Schleicherio laiškuose (1850–1868) kalbotyrininkui slavistui Francui Miklošičiui. Gita Kavaliūnaitė (Vilniaus universitetas) nagrinėjo Lietuvos įvaizdį XVII a. Londone ir Oksforde išėjusiuose reklaminio pobūdžio leidiniuose. Edmundas Trumpa (Latvijos universitetas) papasakojo apie spaudos draudimo Lietuvoje ir Latvijoje (1864–1904) motyvus ir tų motyvų esminius panašumus bei skirtumus. Agnieszka Emilia Rembiałkowska (Varšuvos universitetas) analizavo kalbotyros uždavinius ir kalbininkų tipus, aprašomus Prano Skardžiaus raštuose.

Trečią konferencijos dieną konferencijos dalyviai aplankė Švėkšnos bažnyčią, apžiūrėjo senojo Švėkšnos dvaro sodybos kompleksą, užsuko į Šilutę, pamatė unikalią trikampę medinę Degučių bažnyčią, grožėjosi panorama nuo Rambyno kalno, senovinės baltų religinių apeigų vietos, pabuvo Bitėnų kapinėse, kuriose palaidoti Vydūnas, Martynas Jankus ir kiti krašto kultūros ir visuomenės veikėjai.

Konferencija organizuota pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002). Projektą vykdo Vilniaus universitetas kartu su partneriais – Lietuvos edukologijos universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

esfa ESFIVP-I-2 vu logotipas