Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentų Kalėdinis sveikinimas
Gražių Kalėdų, pilnų ramybės ir džiaugsmo linki Varšuvos baltistai
Baltistų konferencija „Baltų kalbos ir kultūros diasporoje“
Greifsvaldo universitete Baltistikos institute 2020 m. birželio 17-19 d. rengiama baltistų konferencija „Baltų kalbos ir kultūros diasporoje“.
Šiuo metu beveik 272 milijonai žmonių gyvena ne savo gimtojoje šalyje. Baltijos šalyse pirmoji didesnė emigracijos banga kilo XIX amžiuje. Daug latvių ir lietuvių tebemigruoja. Ankstesnes kartas išvykti skatino sunkios gyvenimo sąlygos, karai, gyventojų persekiojimai ir trėmimai. Šių laikų migraciją iš Latvijos ir Lietuvos lemia atsivėrusios valstybių sienos, pasaulinės finansų krizės, euro įvedimas ar geresnės studijų ir darbo sąlygos svetur.
Daugeliui emigrantų – tiek kalbančių latviškai ar lietuviškai, tiek Latvijos ir Lietuvos kitakalbių – šiuolaikinėje baltų diasporoje nuo pat pradžių svarbu išlaikyti savo kalbą, kultūrą ir tapatybę. Vienus gyvenimas svetimoje šalyje skatina ypatingai puoselėti gimtąją kalbą ir kultūrą, kitiems svarbiau prisitaikyti prie naujos aplinkos, nors ir palaikant savo kalbos ir kultūros vertybes.
projektas apie senąsias lietuvių ir latvių kalbų postiles
Ateinančiais metais Berlyno Humboldtų universitete prasidės naujas projektas apie senąsias lietuvių ir latvių kalbų postiles.
Ieškomi du Baltistikos absolventai, kurie rašytų savo disertaciją šiomis temomis: vienas apie lietuvių, kitas - apie latvių postiles.
Daugiau informacijos žr.:
BALTISTIKA FRANKFURTO J. W. GOETHE’S UNIVERSITETE
Frankfurto prie Maino Empirinės kalbotyros institute yra vykdoma Baltistikos studijų programa. Programai vadovauja prof. Jolanta Gelumbeckaitė, lietuvių kalbą dėsto dr. Vaida Našlėnaitė Eberhardt.
Frankfurto prie Maino J. W. Goethe's universiteto Empirinės kalbotyros institute nuo 2005 m. buvo pradėtos dėstyti baltų kalbos, o nuo 2015 m. ėmė veikti reguliari Baltistikos studijų bakalauro programa, integruota į empirinės kalbotyros studijas. Baltistikos disciplinos profilis pristatomas universiteto puslapyje: http://www.uni-frankfurt.de/82681247/Baltistik; baltistikos studijų programa pateikiama Empirinės kalbotyros studijų sąvade.
Studentai, pasirinkę baltistiką kaip pagrindines arba gretutines studijas, šalia bendrųjų kalbotyros dalykų studijuoja teorinius baltų kalbotyros dalykus, tradiciškai pradėdami nuo baltų kalbotyros įvado, taip pat senąją lietuvių, šiuolaikines lietuvių ir latvių kalbas, tekstologijos, akcentologijos, morfologijos, leksikos, sintaksės, dialektologijos, prūsų kalbos kursus. Pagal poreikius skaityti konkrečių kursų kviečiami dėstytojai iš Lietuvos aukštųjų mokyklų.
Frankfurte atliekami moksliniai baltistikos tyrimai yra orientuoti į senąjį lietuvių kalbos periodą ir referencinio senosios lietuvių kalbos korpuso rengimą: SLIEKKAS, Interaktyvus Prūsijos žemėlapis, CorDon.
Visų projektų apžvalgą žr.: http://www.uni-frankfurt.de/43306789/Forschungsprojekte_am_Institut.
Bendradarbiaujant su Göttingeno universiteto projektu „Ancient Indo-European Languages for the 21st century“ (vadovas prof. dr. Götz Keydana) įrašyta 12 senosios lietuvių kalbos video paskaitų (prof. Jolanta Gelumbeckaitė ir prof. Jurgis Pakerys). Paskaitų pagrindu rengiamas skyrius knygai „A Handbook of Ancient Indo-European Grammars“ (Cambridge University Press).
Frankfurto baltistai intensyviai bendradarbiauja su Vilniaus, Pizos, Prahos, Stokholmo, Talino universitetais, studentų ir dėstytojų mainus remia Erasmus+ programa. Jau keturi Empirinės kalbotyros instituto studentai yra pelnę Valstybinę Kazimiero Būgos stipendiją (ŠMM).
Projekto „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ antruoju etapu toliau užtikrinama lietuvių kalbos lektoriaus vieta Empirinės kalbotyros institute, todėl studentai turi galimybę studijuoti lietuvių kalbą keturiais kalbos mokėjimo lygiais. Pirmuoju projekto etapu „Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė“ 2012–2014 m. buvo parengtas atvirosios prieigos elektroninio interaktyvaus mokymo lietuvių kalbos (I–II lygio) kursas vokiškai kalbantiesiems „Regina Juodišiūtė, Elvyra Petrašiūnienė. Lietuvių kalbos mokymo kursas. I dalis. Lietuvių kalbos mokymo kursas. II dalis“. 2015 m. šio kurso pagrindu parengtas bandomasis mokomojo elektroninio atvirosios prieigos lietuvių–vokiečių kalbų žodyno variantas LiDeW (http://titus.uni-frankfurt.de/lidew/).
Studentus papildomai motyvuoja galimybė studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, dalyvauti tarptautinėse baltistikos konferencijose ir studentų seminaruose, noriai atliekama praktika dialektologinėse stovyklose. Šiomis galimybės visada labai džiaugiamės.
Lietuvą su valstybės diena sveikina studentai iš Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro
LIETUVIŲ KALBOS STUDIJOS HARIDVARE DEV SANSKRITI UNIVERSITETE
Per pavasario semestrą Indijos Haridvaro mieste įkurtame baltistikos centre vyko lietuvių kalbos ir kultūros kursai, trukę tris mėnesius. Kursų metu dėmesys buvo skirtas lietuvių kalbos pradmenims dėstyti ir lietuvių kultūrai pažinti.
Pavasarį vykusiuose lietuvių kalbos ir kultūros kursuose didelis dėmesys buvo skirtas tiek kalbai mokytis, tiek Lietuvos kultūrai pristatyti. Per lietuvių kalbos paskaitas buvo integruotos ne tik praktinės užduotys, bet ir supažindinta su lietuvių kalbos istorija, jos svarba, unikalumu bei panašumais su sanskrito kalba. Lietuvių kultūros paskaitose studentai sužinojo apie Lietuvos istoriją, tautosaką, senąja baltų kultūrą, geografinę Lietuvos padėtį, Lietuvos miestus.
Į lietuvių kalbos bei kultūros paskaitas susirinkdavo apie dvidešimt studentų, kurie buvo atrinkti iš daugiau nei keturiasdešimties norinčiųjų studijuoti. Studentų amžius buvo nuo 18 iki 25 metų, o visi kursų dalyviai buvo magistro arba bakalauro studijų studentai. Kursą vedė lektorė Morta Pilkaitė.
Keturi studentai, lankę lietuvių kalbos ir kultūros paskaitas, šią vasarą dalyvaus Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose bei stovykloje Lietuvoje. Be to šį rudenį studijuoti lietuvių kalbos bei kultūros į Lietuvą atvyksta dešimt pagal akademinius pasiekimus atrinktų geriausių studentų: keturi iš jų mokysis Vilniaus universitete, šeši – Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Tikimasi, jog toks bendradarbiavimas ne tik padės skleisti žinią apie Lietuvą, tačiau sustiprins bendradarbiavimą su Pietų Azijos regionu bei padės toliau gyvuoti Baltistikos centrui Haridvaro mieste.
Haridvaro miestas yra gerai žinomas Indijoje dėl piligrimystės vietų, esančių pačiame mieste bei jo priemiesčiuose. Taip pat šis miestas yra pirma stotelė, arba “vartai”, tiems piligrimams, kurie pradeda kelią link Himalajų. Haridvare Baltijos regiono kultūros ir studijų centras buvo įkurtas 2016 m. Dev Sanskriti universitete, kuris yra šalia šio garsaus miesto, o šis centras yra pirmasis Baltijos regiono kultūros ir studijų centras visame Pietų Azijos regione.
Centro veikla orientuota į Baltijos regiono lingvistikos tyrimus, kultūros analizę ir studijas. Taip pat dėmesys skiriamas renginiams, išryškinantiems Lietuvos, Latvijos, Estijos šalis ir kultūrų ypatumus. Bendradarbiaujant su Baltijos šalių ambasadomis, inicijuojami ambasadorių vizitai, o kartu su jais organizuojami Baltijos regionų kultūrą viešinantys renginiai.
Indijos Haridvaro baltistikos centro studentai
Mortos Pilkaitės nuotraukos
TBILISYJE ĮVYKO MOKSLINIS SEMINARAS
Gegužės 30 – birželio 1 d. Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centre (Tbilisis) vyko tarptautinis mokslinis seminaras „Lietuvių kultūros ženklai Sakartvele“. Mokslinio seminaro, trukusio 2 dienas, metu perskaityti 38 pranešimai.
Seminare dalyvavo mokslininkai ir dėstytojai iš Lietuvos (Vilniaus verslo kolegija, Vilniaus kolegija, Vytauto Didžiojo universitetas, Šiaulių universitetas, Klaipėdos universitetas, Veisiejų technologijos ir verslo mokykla) ir Sakartvelo technikos universiteto. Seminare dalyvavo ir baltistikos, lituanistikos centrų dėstytojai iš Suomijos (Helsinkio universitetas), Latvijos (Latvijos universitetas) – Laimutė Balodė, Austrijos (Vienos universitetas) – Lina Pestal. Seminaro antrąją dieną pranešimus skaitė 23 Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai. Kolegoms dėstytojams buvo organizuotos dvi edukacinės programos: „Lietuvių kultūros pėdsakai Tbilisyje“ ir „Antano Vilkutaičio-Keturakio takais Boržomyje“.
Mokslinis seminaras organizuotas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos baltistikos projektą „Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro veiklos prioritetai 2019 metais“. Projekto vykdytojai – Vilniaus kolegija ir Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centras, partneriai – Vilniaus verslo kolegija, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos Respublikos ambasada Sakartvele, Sakartvelo lietuvių bendruomenė „Rūta-GEO“.
Tarptautinis mokslinis seminaras „Lietuvių kultūros ženklai Sakartvele“
BC studentų nuotraukos
GREIFSVALDO BALTISTAI KVIEČIA DALYVAUTI MOKSLO RENGINYJE!
Daugiau informacijos žr. prisegtukuose.
Varšuvos baltistai nuoširdžiai kviečia į „Poezijos pavasario“ renginius
