Žemaitis Bernardas Razgus iš Buriatijos: „Mano mokiniai kalba taip, kaip aš“
Žemaitį Bernardą Razgų, gyvenantį Buriatijoje, galima pavadinti žmogumi-mokykla, nes jis yra vienintelis mokytojas ir kartu mokyklos vadovas, buvusių tremtinių vaikus Rusijos gilumoje mokantis lietuvių kalbos. Aktyvus lietuvių bendrijos narys, į Sibirą su tėvais ištremtas šešerių metukų, dar garsėja ir tuo, kad su meile tvarko lietuvių tremtinių kapus. Vilniaus universiteto dėstytoja Kristina Jakaitė-Bulbukienė Bernardą kalbina jį atvykus į kursus lituanistinio švietimo vykdytojams. Šiame pasakojime dar gyvas ešalonų bildesys, pirmoji Buriatijoje išgyventa žiema ir vis dar tebeskambanti žemaitiška kalba.
Skaitykite daugiau: Žemaitis Bernardas Razgus iš Buriatijos: „Mano mokiniai kalba taip, kaip aš“
Senųjų raštų seminaras
Senųjų raštų seminaras vyks penktadienį, 2025 m. sausio 10 d. Kaip ir per pastaruosius dvejus metus, jis vyks Latvijos nacionalinės bibliotekos patalpose.
Prašome pateikti savo temų pasiūlymus iki gruodžio 15 d., el. adresu: pvanags@latnet.lv.
Primename, kad 2025-ieji metai yra latvių (ir estų) knygos 500 metų jubiliejus.
Tarptautinė mokslinė kalbotyros konferencija „Aktualūs baltų kalbotyros kalusimai“
Kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje kalbotyros konferencijoje „Aktualūs baltų kalbotyros kalusimai“, skirtoje Latvijos universiteto profesorės kalbininkės Martos Rudzytės (1924–1996) 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Konferencija vyks Rygoje, 2024 m. lapkričio 14–16 d.
Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos žiemos kursai
2025 m. sausio 6 d. prasidės dviejų savaičių lietuvių kalbos žiemos kursai (iki 2025 m. sausio 17 d.), į kuriuos galima užsiregistruoti iki 2024 m. gruodžio 23 d. Paskaitos ir užsiėmimai vyks Vilniaus universiteteto Filologijos fakultete. Išsamią informaciją apie dviejų savaičių žiemos kursus galima rasti čia.
Latvijos universitete Lituanistikos centre įvyko VII vertimo dirbtuvės ir skaitymai
Latvijos universitete Lituanistikos centre įvyko VII vertimo dirbtuvės ir skaitymai. Lituanistikos centras atšventė 25 metų jubiliejų! 16 studentų, autoriams padedant, į latvių kalbą išvertė beveik visą Rasos Aškinytės kuriamo romano „Ši knyga jau kartą buvo parašyta“ skyrių bei Lauryno Katkaus „Paukščiai iš Lenino aikštės“ iš apysakų knygos „Nakvynė Berlyne“.
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/100007717931156/posts/3845673442366549/?rdid=xVh1EmZqSe0QYEO0
VII vertimo dirbtuvės ir skaitymai
Nuotrauka iš Lituanistikos centro facebook.com paskyros
Tarptautinė konferencija “Grammar and Corpora”
Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos katedra kviečia į 10-ąją tarptautinę konferenciją „Grammar and Corpora“ (G&C), kuri vyks Latvijos universitete (Mokslo rūmai, Jelgavos g. 3, Ryga) nuo 2025 m. birželio 26 d., ketvirtadienio, iki 2025 m. birželio 28 d., šeštadienio.
Daugiau informacijos: https://gcc.lu.lv/en/ ir https://baltnexus.lt/news/1265/19/GRAMMAR-AND-CORPORA
Nuotolinė doc. habil. dr. Iljos Lemeškino paskaita „Martyno Mažvydo knygos ir jų akrostichai“
Lapkričio 12 d. 12 val. kviečiame klausytis nuotolinės doc. habil. dr. Iljos Lemeškino paskaitos „Martyno Mažvydo knygos ir jų akrostichai“. Valstybės lėšomis pagal valdovo pageidavimą ir bažnyčios užsakymą rengdamas ir leisdamas pirmas lietuviškas knygas, Martynas Mažvydas laikėsi viduramžiškos autorystės sampratos. Kadangi knygos kūrėjo vardas neprilygsta Kūrėjo vardui (tai M. Mažvydas sako giesmyno prakalboje), autorius vengė savo vardo išgarsėjimo. Tai nulėmė 1547 m. katekizmo ir 1559 m. agendos anonimiškumą ir pastangą autorystę atskleisti pasirėmus įmantriomis netiesioginės raiškos priemonėmis, kurias gebėjo pastebėti ne kiekvienas. Nepaisant nacionalinio M. Mažvydo sureikšminimo Lietuvoje, jo sukurti akrostichai nebuvo nuodugnaus (lyginamojo) tyrimo objektas. Paskaitoje bus siekiama išaiškinti akrostichų vaidmenį (formą ir turinį), tarpusavio ryšį, atskleisti jų sąveiką su verstiniais šaltiniais.
Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/rJk6YnWmpT2rRDuc7
Registruodamiesi nurodykite tikslų e. pašto adresą. Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta dieną prieš renginį.
Tarptautinė mokslinė konferencija Latvijos universitete
Latvijos universitete 2022 m. vasario 20-21 dienomis įvyks tarptautinė mokslinė konferencija skirta paminėti akademiko Janio Endzelyno 152-ąsias metines.
Daugiau informacijos: www.lavi.lu.lv arba https://baltnexus.lt/en/news.
„Mažosios“ literatūros pasaulyje: lietuvių ir latvių literatūros pasaulio kalbomis recepcija
Kviečiame dalyvauti Greifsvaldo universiteto Baltistikos katedros organizuojamoje konferencijoje „Mažosios“ literatūros pasaulyje: lietuvių ir latvių literatūros pasaulio kalbomis recepcija“, kuri vyks 2025 m. birželio 17-18 d.
Literatūrinėje Europos erdvėje knygos iš Lietuvos ir Latvijos seniai nebėra naujiena. Dar prieš keletą dešimtmečių šių šalių grožinė kūryba platesniam vakariečių skaitytojų ratui buvo menkai žinoma, o užsienio leidyklos skeptiškai žiūrėdavo į baltų literatūros vertimus. Lietuvai ir Latvijai atgavus nepriklausomybę ir pradėjus dalyvauti tarptautinėse knygų mugėse, Vakarų šalys ėmė intensyviau domėtis grožine baltų literatūra. Be to, vien per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuva ir Latvija parėmė virš 600 prozos ir poezijos vertimų daugiau kaip į 40 pasaulio kalbų.
Literatūrinis vertimas – daugialypis reiškinys, neapsiribojantis vien turinio perteikimu. Kartu tai ir tarpkultūrinio dialogo laidas, galintis lemti tai, kaip svečios šalies literatūra ir kultūra bus suvokiamos krašte, į kurio kalbą verčiama. Pastaraisiais metais apdovanojimais įvertinant arba jiems nominuojant vertimus, Lietuva ir Latvija vis dažniau patenka į Vokietijos skaitytojų akiratį. Paminėtina, kad 2021 m. už Jurgos Vilės knygos „Sibiro haiku“ vertimą (vertėja Saskia Drude) skirta Vokietijos jaunimo literatūros premija, o Zigmundo Skujinio romano „Lova su auksine koja“ vertimas (vertėja Nicole Nau) buvo nominuotas 2023-ųjų Leipcigo knygų mugės premijai. Be to, visuomeniniais pagrindais leidžiamas vokiškas verstinės literatūros žurnalas internete „Tralalit“ vertimus iš lietuvių ir latvių kalbų ne kartą buvo išrinkęs mėnesio vertimu, o Germersheimo vertėjų enciklopedijoje daugėja pavardžių žmonių, verčiančių iš baltų kalbų. Lietuvių ir latvių literatūros vertimų gausėja ir kitose šalyse.
Tarptautiniu mastu augantis baltų literatūros žinomumas skatina domėtis, kaip Lietuvos ir Latvijos literatūros vertimus vertina ne tik akademinė bendruomenė, bet ir platesnis skaitytojų ratas. Ar lietuviškų ir latviškų grožinių kūrinių vertimų recepcija skatina geresnį abiejų šalių kultūros pažinimą užsienyje? Nors šie klausimai priskirtini literatūros sociologijos sričiai, Baltistikos institutas kviečia diskutuoti ir skaityti pranešimus literatūrologijos, vertimo ir kitų mokslo sričių atstovus bei lietuvių ir latvių literatūros vertėjus į bet kokią kalbą. Ypač laukiami pranešimai, baltų literatūros vertimus gvildensiantys šiuo požiūriu:
· Lietuvių ir latvių literatūros vertimų recepcijos užsienyje istorija,
· Vertimo kalbos reikšmė Lietuvos ir Latvijos įvaizdžiui bei kultūros suvokimui,
· Lietuvių ir latvių literatūros vertimai iki ir po 1990-ųjų: ar esama tęstinumo?
· Populiariausi lietuvių ir latvių kūriniai versus „aukštoji“ literatūra vertėjo akimis,
· Kaip baltų literatūra verčiama: „išlaikant skambesį“ ar „techniškai“?
· Literatūros vertimų vaidmuo stereotipų apie lietuvius ir latvius formavimesi,
· „Mažųjų“ literatūrų vertimai ir kokybinių recepcijos tyrimų galimybės bei iššūkiai.
Maloniai prašome pranešėjus užsiregistruoti iki 2024 m. lapkričio 24 d., el. pašto adresu alina.baravykaite@uni-greifswald.de atsiunčiant iki vieno A4 formato puslapio apimties pranešimo vokiečių arba anglų kalba santrauką bei trumpą biografinę informaciją su kontaktiniais duomenimis. Numatoma pranešimų trukmė – 20 minučių ir 10 minučių diskusijoms.
Konferencijos pranešimus ketinama skelbti Greifsvaldo universiteto bibliotekos skaitmeniniame repozitoriume. Gavus finansavimą, bus dengiama dalis konferencijos dalyvių kelionės ir nakvynės išlaidų.
Daugiau informacijos:
https://baltistik.uni-greifswald.de
CfP Kleine Literaturen 2025 lt
XIV Tarptautinis baltistų kongresas
Tarptautinis baltistų kongresas – nuo 1964 m. kas penkerius metus Vilniuje arba Rygoje vykstantis baltų kalbotyros mokslo renginys. 2025 metais kongresas vyks 14-tą kartą ir bus organizuojamas Vilniaus universitete spalio 22–25 d.
Kongreso puslapis: https://www.baltistukongresas.flf.vu.lt/
Šiuo metu kviečiame teikti siūlymus XIV Tarptautinio baltistų kongreso TEMINĖMS sekcijoms aktualiais baltų kalbotyros bei su ja susijusiais klausimais ir būti tų sekcijų organizatoriais.
Kvietimas: https://www.baltistukongresas.flf.vu.lt/kvietimas