Naujienos

Lenkijoje iki šiol trūksta žinių apie lietuvių kalbą ir kultūrą, įsitikinusi Katarzyna Pasternak – humanitarinių mokslų daktarė, Ukrainos ir Lietuvos kultūrų tyrėja. Pasak jos, apie Vilnių ir bendrą šalių istoriją Lenkijos visuomenė žino pakankamai, tačiau šios žinios dažniausiai yra paviršutiniškos – lietuvių filmai, muzika, menas lieka užribyje.

„Lenkijoje vos keli istorikai skaitė Lietuvos istoriją, parašytą ne lenkų kalba. Tik dabar vis daugiau žmonių nori kalbėti lietuviškai ir skaityti šiuolaikines Lietuvos istorijos knygas. Anksčiau, pavyzdžiui, lietuvių knygos buvo verčiamos iš rusų kalbos. Šiandien daug jaunų specialistų dirba su lietuvių kalba ir lietuvių knygomis. Dėl to pasirodė nemažai kokybiškų lietuvių literatūros vertimų į lenkų kalbą. Taigi situacija – keičiasi“, – džiaugiasi pašnekovė.

Lietuvių kinas Lenkijoje – paraštėse

Dr. K. Pasternak rašo mokslinius tekstus apie lietuvių kultūrą, ypatingą dėmesį skirdama kinui. Tyrėja yra publikavusi straipsnį anglų kalba apie Eglės Vertelytės filmą „Stebuklas“, pasakojantį apie Ireną, dirbančią kiaulių ūkyje. Pasak humanitarinių mokslų daktarės, apie lietuvių kiną Lenkijoje žinoma mažai, nors dėmesio vertų filmų netrūksta.

„Man atrodo, kad yra daug gerų lietuvių filmų, kuriuos vertėtų parodyti Lenkijoje. Neseniai Lenkijos kino teatruose buvo galima pamatyti Marijos Kavtaradzės filmą „Tu man nieko neprimeni“. Tai buvo išskirtinis atvejis, Lenkijoje beveik nevyksta lietuvių filmų festivaliai“, – sako kultūrologė.

Dėl tokio riboto matomumo daugelis Lenkijos žiūrovų nėra susipažinę su lietuvių kultūra. Trūksta ir mokslinių tyrimų, skirtų šiai temai, todėl ypač reikšminga tapo neseniai pasirodžiusi Dominyko Wilczewskio knyga „Litwa po litewsku“. Joje autorius pasakoja apie Lietuvos praeitį ir dabartį, nacionalinę tapatybę, kultūrą bei santykius su kaimynais, primindamas, kad Lietuvos istorija – tai ne vien Liublino unija, bendra kova dėl Žalgirio, „Ponas Tadas“ ar privalomas Aušros Vartų ir Rasų kapinių lankymas.

K. Pasternak. Asmeninio archyvo nuotraukos

Projektas „Ukrainos paveldas“

Šiuo metu dr. K. Pasternak dalyvauja tarptautiniame projekte „HER-UKR: iššūkiai ir galimybės Europos Sąjungos kultūros paveldo politikai Ukrainoje“ (angl. Heritage of Ukraine: Challenges and Opportunities for the European Union’s Heritage Policy in Ukraine). Į projektą įsitraukę įvairių šalių tyrėjai nagrinėja ES užsienio politikos ir paveldo apsaugos sąsajas bei tai, kaip Ukrainoje ir Rytų Europoje formuojama istorinė atmintis. Mokslininkė tiria Lietuvos–Ukrainos ir Lenkijos–Ukrainos bendradarbiavimą.

„Analizuoju, kaip Lietuvoje kultūros institucijos, pavyzdžiui, muziejai, reaguoja į karą Ukrainoje. Lankydamasi Vilniuje pastebėjau, kad palaikymas Ukrainai čia labai matomas – mieste daug Ukrainos vėliavų ir solidarumo ženklų. Apsilankius MO muziejuje, dėmesį patraukė smulkmena – ant bilieto nurodyta, kad muziejus palaiko Ukrainą. Tokie ženklai rodo vertybinę institucijų poziciją“, – pasakoja mokslininkė.

Pasak jos, Lenkijoje tokių simbolių šiandien gerokai mažiau. Kultūriniai ir politiniai ryšiai pastaruoju metu yra sudėtingi, todėl aktualu palyginti, kokią poziciją Rusijos ir Ukrainos karo atžvilgiu užima Lietuvos ir Lenkijos kultūros institucijos.

„Lietuvoje gyvena daug ukrainiečių, tačiau jų yra mažiau nei Lenkijoje. Viena iš priežasčių – lietuvių kalbą išmokti gerokai sunkiau. Žmonės dažniau renkasi vykti į šalis, kurių kalbos priklauso tai pačiai kalbų grupei, nes jas paprasčiau perprasti ir išmokti“, – teigia kultūrologė.

Pašnekovės nuomone, ukrainiečiams lengviau išmokti lenkų kalbą ir prisitaikyti gyventi Lenkijoje. Ukrainiečių kalboje yra nemažai archaizmų, kurie egzistuoja ir šiandien, nors lenkų kalboje jie jau nevartojami.

Dr. K. Pasternak pripažįsta, kad jai nelengva kalbėti lietuviškai – sunkumų kelia galūnės. Vis dėlto, mokytis lietuvių kalbos tikrai verta. „Norint pažinti valstybę vertimų nepakanka – būtina kalbėti šalies žmonių kalba“, – įsitikinusi daktarė.

Pažintis su lietuvių kalba

Pirmoji dr. K. Pasternak pažintis su Lietuva ir lietuvių kalba nebuvo planuota. Pagal programą jai teko išklausyti socialinių mokslų daktarės Katarzynos Korzeniewskos paskaitą apie partizanus. Vėliau, atsiradus galimybei, ji išvyko studijuoti į Kauną. Tai buvo projektas, skirtas studentams, norintiems vykti į Lietuvą: skiriama trijų mėnesių stipendija, sudaromos sąlygos dirbti mokslinį darbą ir mokytis. Norinčiųjų dalyvauti nebuvo daug – Lietuva tuo metu daugeliui buvo menkai pažįstama. Ten tyrėja susipažino su dr. Greta Lemanaite-Deprati, Krokuvos Jogailaičių universiteto lietuvių kalbos dėstytoja.

„Dėl šių sutapimų esu ten, kur dabar esu. Ji pasiūlė prisijungti prie lietuvių kalbos studijų Krokuvoje. Greta yra tokia charizmatiška, kad visi, kurie lanko jos kursus, įsimyli Lietuvą“, – šypsosi mokslininkė.

Pašnekovė sako nuoširdžiai mylinti Lietuvą ir jaučianti, kad čia yra tarsi namuose. Jai patinka lankytis Lietuvoje, todėl kartu su bendradarbiais dažnai atvažiuoja ir per atostogas. Nors, anot K. Pasternak, Lietuva nėra itin populiari kelionių kryptis Lenkijoje, jai tai netgi patinka – čia mažiau lenkų turistų.

Dr. K. Pasternak pabrėžia ir universitetų bendradarbiavimo svarbą, dėkodama dr. G. Lemanaitei-Deprati, kuri Krokuvos Jogailaičių universitete nuolat moko lietuvių kalbos. Pasak jos, kiekvienais metais atsiranda studentų, norinčių daugiau sužinoti apie Lietuvą ir išmokti kalbėti lietuviškai. Dažniausiai tai yra lingvistikos studentai, kuriuos ypač traukia lietuvių kalba kaip viena archajiškiausių indoeuropiečių kalbų.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausioji specialistė dr. Veslava Sidaravičienė

Berlyno Humboldtų universiteto lingvistą Henriką Horneckerį į Lietuvą atvedė ne tik moksliniai interesai, bet ir pati lietuvių kalba. „Mėgstu lietuvių kalbos žodžių kirčiavimą, gramatiką – lietuvių kalboje vartojama tiek daug įvairių gramatinių formų ir ji iš dalies išlaiko senųjų indoeuropiečių kalbų ypatybes, pavyzdžiui, linksnių sistemą ir įvairius dalyvius“, – teigia mokslininkas.

Lietuvių kalbos grožį ir savitumą H. Horneckeris atrado 2018 m., baigęs Berlyno Humboldtų universitete organizuojamus lietuvių kalbos vasaros kursus. Nuo 2012 m. vykstanti Lituanistikos vasaros mokykla daugeliui užsienio studentų tampa pirmuoju žingsniu siekiant pažinti lietuvių kalbą.

Berlyno Humboldtų lituanistikos vasaros mokykla

Kiekvieną vasarą Berlyno Humboldtų universiteto Lituanistikos centro vadovė habil. dr. Christianė Schiller rengia intensyvius lietuvių kalbos vasaros kursus. Ši mokykla skirta studentams ir absolventams, studijuojantiems baltų filologiją, indoeuropiečių kalbotyrą ar kitas filologines disciplinas, susijusias su lietuvių kalba. Kaip teigia H. Horneckeris, kursai yra labai svarbūs, kadangi skatina studentus domėtis lietuvių kalba.

„Dalyviai šiuose kursuose išmoksta lietuvių kalbos pagrindų. Iš Lietuvos atvykstančios Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojos doc. Eglė Gudavičienė ir dr. Vaida Našlėnaitė-Eberhardt supažindina su gramatika, moko kasdienio bendravimo įgūdžių. Baigę kursus, studentai gali tęsti studijas aukštesnio lygio lietuvių kalbos kursuose ir toliau gilinti žinias“, – pasakoja tyrėjas.

Po Berlyno Humboldtų universiteto lituanistikos vasaros mokyklos H. Horneckeris tęsė studijas kituose lietuvių kalbos kursuose Berlyne ir Vilniaus universiteto vasaros mokyklose. Pirmieji kursai vyko nuotoliniu būdu dėl pandemijos. Labiausiai jis įsiminė 2022 m., kai po kursų jau gebėjo lietuviškai bendrauti visos vakarienės metu.

Henrik Hornecker. XIV Baltistų kongresas. Nuotraukų autorė - Hanna Holub

„Džiaugiausi, kad pagaliau galėjau nuvykti į Lietuvą. Man labai patinka Vilnius – jo istorija, architektūra ir atmosfera. Taip pat žavi lietuvių maistas: šaltibarščiai, cepelinai, kepta duona ir lietuvių gėrimai, pavyzdžiui, gira“, – sako mokslininkas. Jo nuomone, pagrindinis skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra tas, kad Lietuvoje žmonės moka mėgautis gyvenimu.

Jis jau du kartus dalyvavo dviračių kelionėse palei Nemuną – pernai ir šiemet, liepos–rugpjūčio mėnesiais. Pirmoji kelionė driekėsi nuo Kauno iki Klaipėdos, o antroji – ratu nuo Klaipėdos per Mažąją Lietuvą. Šios kelionės suteikė galimybę pamatyti Lietuvos grožį, pajusti žmonių nuoširdumą ir suvokti kelionių patrauklumą.

„Mėgstu važinėti dviračiu, domiuosi Lietuva ir noriu geriau pažinti Mažosios Lietuvos istoriją. Stebiu lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveiką šiame regione ir siekiu iš arti pajusti geopolitinę situaciją“, – teigia H. Horneckeris.

Tyrėjo H. Horneckerio mokslinis kelias

H. Horneckeris tiria tos pačios reikšmės žodžių, turinčių skirtingą giminės raišką, variantiškumą ir veiksmažodžių junglumą. Šios temos jam labai artimos, kadangi, pasak jo, šie reiškiniai yra giliai įsišakniję kalboje. Tyrimai padeda geriau suprasti, kaip kalbos sistema kito ir kodėl joje iki šiol išlieka tokia įvairovė – pavyzdžiui, kodėl viename tekste galima rasti kelis to paties žodžio giminės variantus ir kas lemia tokią jų konkurenciją.

Jo magistro darbas buvo apie senosios lietuvių kalbos žodžių giminės variantus, pavyzdžiui banga ir bangas. Kaip teigia tyrėjas, dabartinėje lietuvių kalboje šie žodžiai turi įvairias reikšmes, bet senojoje lietuvių kalboje žodis bangas taip pat galėjo reikšti „banga“.

„Kodėl vienas variantas yra vyriškos, o kitas – moteriškos giminės? Aš neradau atsakymo, bet parodžiau, kad variantiškumas buvo produktyvus iki pirmųjų lietuvių kalbos tekstų. Norėčiau tęsti žodžių giminių variantiškumo tyrimus ir atrasti paprastą paaiškinimą“, – sako mokslininkas.

Jis taip pat analizavo veiksmažodžių junglumą Mikalojaus Daukšos „Postilėje“ ir nustatė, kad veiksmažodžių junglumas nepriklauso nuo lenkų kalbos originale vartotų veiksmažodžių.

H. Horneckeris aktyviai dalyvauja skirtinguose mokslo projektuose. Humboldtų universitete vykdomuose projektuose „Senosios lietuvių kalbos trumpų tekstų leidimas“ (Kritische Edition altlitauischer Kleintexte vom Überlieferungsbeginn bis 1700 (ALKT)) ir „Senosios lietuvių kalbos tekstų bibliografija“ („Altlitauisches Quellenverzeichnis (ALQ)“) jis kaupia ir sistemina aktualią bibliografinę informaciją apie senuosius lietuvių kalbos tekstus.

„Lietuvių kalbos tyrimai yra svarbūs indoeuropeistikai, nes lietuvių kalba – archajiška. Ji tebeturi linksnių sistemą, panašią į indoeuropiečių prokalbės. Kodėl lietuvių kalba išlaikė tokį gramatikos pobūdį ir kiek šių reiškinių iš tikrųjų siekia indoeuropiečių prokalbę?“ – kelia klausimą jis.

H. Horneckeris planuoja tęsti lietuvių kalbos tyrimus. Dabar jis rašo straipsnius apie senosios lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumą ir su kolege rengia bibliografinę knygą apie senuosius lietuvių kalbos tekstus. Ši bibliografija apima visus iki 1701 m. rašytus lietuviškus tekstus. Joje apibendrinama informacija tiek apie gerai žinomus kūrinius, pavyzdžiui, Martyno Mažvydo pirmąją lietuvišką knygą ar M. Daukšos veikalus, tiek apie mažiau žinomus tekstus – įvairius įrašus knygose.

Mokslininkas planuoja toliau tirti giminių variantiškumą. Lietuvių kalboje yra ir daugiau tokių porų, kai tas pats žodis turi tą pačią reikšmę, bet skirtingą giminę, pavyzdžiui, liepa – liepas „liepa“. Su mokslu nesusijęs jo planas – dar kartą dalyvauti lietuvių kalbos kursuose ir toliau lavinti lietuvių kalbos gebėjimus.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausioji specialistė dr. Veslava Sidaravičienė

Atsitiktinai lietuvių kalbos pradėjęs mokytis taivanietis Wei-Chun Chiu sako, kad ji ne tik tapo įprastu „smegenų masažu“ ir būdu pabėgti nuo kasdienybės, bet ir paskatino įsigilinti į Lietuvos, Taivano ir Kinijos santykius bei skirtingas retorikas Lietuvos atžvilgiu šiai atidarius Taivaniečių atstovybę. Analizuojantis skirtingus Lietuvos įvaizdžius – nuo „priklausoma nuo JAV“ iki „artima ir patikima demokratijos sąjungininkė“ – Wei-Chun Chiu ir ateityje ketina gilintis į temas, susijusias su medijomis, kultūra bei politika.

Wei-Chun Chiu – politologas ir redaktorius – šiuo metu gyvena ir studijuoja Lenkijoje. Slavų kalbų bakalauro ir žurnalistikos magistro laipsnį jis įgijo Nacionaliniame Chengchi universitete Taivane. Tuomet nusprendė tęsti studijas Krokuvos Jogailaičių universitete. 2020 m. Wei-Chun Chiu pradėjo studijuoti lingvistiką. Renkantis pasirenkamuosius dalykus reikėjo apsispręsti dėl užsienio kalbos kurso. Kadangi dar nemokėjo naudotis universiteto sistema, jam automatiškai buvo priskirta lietuvių kalba.

„Nieko apie kalbą nežinojau... Pradėjau internete ieškoti informacijos. Supratau, kad ši kalba – sudėtinga: įvairi gramatinė sistema, daug sudėtingų formų. Dažnai sakoma, kad ji tinka „žmonėms, kurie arba rimtai domisi kalbomis, arba yra šiek tiek ekscentriški – tiesiog savotiški kalbų entuziastai“, – šypsosi Wei-Chun Chiu.

Sunerimęs parašė laišką dėstytojai dr. Gretai Lemanaitei, paaiškino situaciją ir pabrėžė, kad kalbą moka A0 lygiu. Laiško pabaigoje pridūrė – „ačiū“. „Dėstytoja pridėjo šypsenėlės jaustuką: jei žinai „ačiū“, vadinasi, jau pasiekei A0.1!“ – prisimena Wei-Chun Chiu.

Dabar jam atrodo, kad bandymas suprasti lietuvių kalbą yra tarsi smegenų masažas – klausaisi ritmiškų balsių ir galvoji apie kiekvieno žodžio kaitybą. Tai savotiškas pabėgimas nuo kasdienių darbų, studijų ir įtampos.

Šalia kalbos tyrinėjimų jis gilinasi ir į kitą jam svarbią sritį – Lietuvos įvaizdžio formavimą Kinijos ir Taivano viešojoje erdvėje. Šių savo tyrimų rezultatus Wei-Chun Chiu nuolat pristato Baltijos šalių konferencijose.

Wei-Chun Chiu asmeninio archyvo nuotrauka

Lietuva – nuo sąjungininkės iki priešės

2021 m. Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė sulaukė nemažai dėmesio Kinijoje ir Taivane. Žiniasklaidoje kuriami skirtingi Lietuvos įvaizdžiai atkreipė tuo metu Krokuvoje lietuvių kalbą studijavusio Wei-Chun Chiu dėmesį. 2021–2023 m. Taivano televizijoje Lietuva buvo minima dažniau ir daugiausia teigiamai, tuo tarpu Kinijos centrinės agentūros atsiliepė apie šalį neigiamai.

„Kinijos žiniasklaidoje Lietuva pristatyta kaip šalis, pažeidžianti „vienos Kinijos“ principą ir išduodanti 1991 m. bendrą sutartį“, – sako politologas.

Anot jo, viešojoje erdvėje buvo nuolat pabrėžiama, kad Lietuva yra neteisi ir siunčia „klaidingus signalus“ Taivano nepriklausomybės šalininkams. Taip pat buvo teigiama, kad Lietuvos vyriausybė yra priklausoma nuo JAV ir negali priimti savarankiškų sprendimų, o jos politikai yra trumparegiai.

„Pranešimuose tvirtinta, kad Lietuva už tokius veiksmus sulauks skaudžių pasekmių“, – sako Wei-Chun Chiu.

Priešingai nei Kinijos, Taivano žiniasklaidoje Lietuva buvo apibūdinama kaip artima ir patikima demokratijos sąjungininkė – šalis, kuri renkasi teisingą kelią, saugo nepriklausomybę ir suverenitetą. Straipsniuose buvo kreipiamas dėmesys ne tik į glaudžią abiejų šalių partnerystę su JAV ir NATO, bet ir į tarptautinę paramą iš Vokietijos, Prancūzijos ar Jungtinės Karalystės.

Wei-Chun Chiu savo tyrimuose nustatė tris pagrindines Taivano žiniasklaidos dėmesio Lietuvai kryptis: suasmenintas santykis, istorinis kontekstas ir ryšio kūrimas.

„Lietuva dažnai vaizduojama kaip artima draugė ir sąjungininkė, kovotoja už laisvę. Ši istorinė patirtis lyginama su Taivano ir Kinijos santykiais. Nemažai dėmesio skiriama krepšiniui ir net šokoladui“, – teigia pašnekovas.

Wei-Chun Chiu asmeninio archyvo nuotrauka

Mokytis įkvepianti aplinka

Kaip pasakoja pašnekovas, studijuojant lietuvių kalbą Krokuvos Jogailaičių universitete labiausiai jį žavi pozityvi ir mokytis įkvepianti aplinka. Nors pirmuosius dvejus metus lietuvių kalbos studijos buvo intensyvios, joms pasibaigus Wei-Chun Chiu tebelanko kursus kaip laisvasis klausytojas. Jis – ne vienintelis lietuvių kalbos entuziastas, kurso papildomai klauso ir nemažai buvusių jo kursiokų.

Anksčiau žinias taivanietis gilino ir lietuvių kalbos ir kultūros kursuose Vilniuje. Pirmąsyk – vasaros kursuose, kurie vyko Vilniaus, antrąsyk – Vytauto Didžiojo universitete. Taip jis pažino du Vilniaus veidus – vasaros ir žiemos.

„Kursuose mokėmės daug naujų žodžių ir gilinomės į sudėtingesnes gramatikos formas, ypač pusdalyvius ir padalyvius. Taip pat klausėmės lietuviškos popmuzikos, žiūrėjome filmus, skaitėme grožinę literatūrą, žaidėme vaidmenų žaidimus. Aš ilgiuosi popiečių, kai kavinėje darydavau namų darbus su latės puodeliu ir pyragaičiu, kartais klausydamasis lietaus. Po to išeidavau pasivaikščioti – vienąkart po liepos saule, kitąkart gruodžio prieblandoje“, – pasakoja Wei-Chun.

Lietuvoje Wei-Chun Chiu labiausiai žavi žmonės. Jis įsitikinęs, kad be žmonių vietos prarastų savo prasmę. Taivanietis puikiai prisimena, kaip pirmą kartą knygyne paklausė savininko, ar šis turi daugiau atvirukų – tuomet gavo dovanų net du atvirukų albumus. Nepaisant jo tarties, pašto darbuotoja buvo kantri, o bare jis sutiko malonų barmeną.

Wei-Chun Chiu toliau planuoja mokytis lietuvių kalbos ir stebėti naujienas užsienio žiniasklaidoje apie Lietuvą. Ateityje gilinsis į temas, susijusias su medijomis, kultūra, politika, ir aiškinsis, kaip jos veikia kalbą ir tapatybę. Netrukus su draugais žada apsilankyti Lietuvoje.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausioji specialistė dr. Veslava Sidaravičienė

Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvių kalbos institutas kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Research for Language Practice: Sociolinguistic Aspects, Terminology Development, and Standardization“, rengiamą akademiko Jānio Endzelīno 153-ųjų gimimo metinių proga.

Daugiau informacijos: https://lavi.lu.lv/konferences-2026/ 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas gruodžio 8 d. (pirmadienį) 14.00–16.30 val. maloniai kviečia lituanistinių mokyklų mokytojus, Baltistikos centrų dėstytojus ir Lietuvos mokytojus dalyvauti seminare „Mokomės lietuvių kalbos: tautosakos archyvas mokytojui ir mokiniui“.

Kviečiame registruotis iki gruodžio 4 d. imtinai. Registracijos nuoroda rasite čia.

Šią savaitę Lietuvių kalbos ir kultūros centre viešėjo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doc. dr. Vytautas Rinkevičius. Studentams skaitė dvi paskaitas: „The Old Prussian Language: A General Introduction“ ir „The Origin of the Baltic Languages“.

Vizitas finansuojamas Vilniaus universiteto projekto lėšomis „Lietuvos ir Sakartvelo akademiniai mainai“, kurio partneris – Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centras.

Prof. Vido Kavaliausko Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai. Nuotrauka iš VU Baltistikos katedros facebook.com paskyros

Tokijo universiteto užsienio studijų universitete pagal VU Baltistikos katedros vykdomą ir ŠMSM remiamą projektą vieši Giedrė Junčytė ir prof. Brigita Speičytė.

Viešnias priėmė čia lietuvių kalbą dėstanti dr. Eiko Sakurai ir dr. Yukiko Tatsumi. Studentai labai aktyviai įsitraukė į skaitomas paskaitas, dainavo Advento dainas, o kai kurie su džiaugsmu ruošiasi atvykti pagal mainų programą į Lietuvą.

Giedrė Junčytė ir prof. Brigita Speičytė. Nuotrauka iš VU Baltistikos katedros facebook.com paskyros

Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institutas kviečia į Černivcių nacionalinio Jurijaus Fedkovyčiaus universiteto lietuvių kalbos dėstytojos Alyonos Shybos pranešimą “The state of Baltic Studies at Chernivtsi National University and in Ukraine nowadays”. Renginys vyks pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendradarbiavimo su Baltistikos centrais projektą.

Laukiame Jūsų gruodžio 2 d., 15.00 val., A9 auditorijoje.

Iki pasimatymo!

Baltistikos katedroje gruodžio pirmą savaitę svečiuosis Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto kolegos. 

2025 m. gruodžio 3 d. 17 val. Lietuvių literatūros seminarų auditorijoje dr. Jowita Niewulis-Grablunas skaitys paskaitą „Lenkijos dzūkai. Kalbinė situacija, rašto kalba, sociolingvistinė padėtis“. Paskaita vyks lietuvių kalba.

2025 m. gruodžio 4 d. 9.00 val. VU FLF Latvistikos kabinete Danielis Łubińskis skaitys paskaitą „Valodu krustcelēs: par latviešu literatūras tulkojumiem poļu un lietuviešu valodās”. Paskaita vyks latvių kalba.

Šiemet Baltų filologijos katedra mini jau 35 veiklos metus, o Baltų filologijos studijų programa – 30 metų. Lituanistinių studijų katedros vedėja, profesorė emeritė Meilutė Ramonienė iškilmingame renginyje pasveikino kolegas su gražia sukaktimi. Renginyje taip pat dalyvavo Taikomosios kalbotyros instituto direktorė doc. dr. Vilma Zubaitienė.

Daugiau apie renginį: Lituanistinių studijų katedra

Doc. dr. Vilma Zubaitienė, dr. Joanna Tabor, pr. Meilutė Ramonienė. Nuotrauka iš Lituanistinių studijų katedra facebook.com paskyros