Naujienos

LIETUVIŲ KALBOS IR KULTŪROS KURSAI VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETE

Liepos 18 d. Vytauto Didžiojo universitete prasidėjo Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kuriuose ES SF finansuojamas projektas „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002) suteikė galimybę dalyvauti 31 studentui iš Čekijos, Indijos, Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos, Sakartvelo, Suomijos ir Ukrainos.

Kursų dalyviai keturias savaites intensyviai mokosi lietuvių kalbos suskirstyti į grupes pagal kalbos mokėjimo lygį (nuo A1 iki B2): turtina žodyną, studijuoja lietuvių kalbos gramatiką, dalyvauja diskusijose. Ne mažiau svarbi kultūrinė-edukacinė programos dalis, kuri suteikia galimybę gilinti žinias apie Lietuvos istoriją, literatūrą, meną ir kt., lankyti įdomiausias Kauno bei Lietuvos vietas, muziejus, šokti lietuvių liaudies šokius. Po paskaitų visi norintys dar daugiau laiko praleisti kartu, turėjo galimybę plaukti laivu Nemunu, dalyvauti ekskursijoje Pažaislio vienuolyne, susipažinti su šiuolaikiniu gatvės menu, sudalyvauti labdaros akcijoje ukrainiečių vaikams „Sumuštinių diena“, mokytis austi tradicines lietuviškas juostas ir išbandyti dar daugiau veiklų. Liepos 26 d. VDU Botanikos sode vėl vyks studentų pamėgta tarptautinė popietė su lietuviško folkloro grupe „Aldai“, kiekvienas turės galimybę pristatyti savo gimtosios šalies valgius, o po to kartu pašokti ir padainuoti.

foto 10  foto 20

Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai

Nuotraukos - Jono Petronio

Daugiau

ĮVYKO EDUKACINĖ STOVYKLA, SKIRTA LIETUVIŲ KALBAI, LITERATŪRAI, KULTŪRAI IR ISTORIJAI PAŽINTI

Baigėsi dar viena projekto „Užsienio Baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ veikla: BC studentų edukacinė stovykla, skirta lietuvių kalbai, literatūrai, kultūrai, istorijai pažinti, vykusi Aukštaitijos regione. Stovykloje būrys BC studentų iš Švedijos, Austrijos, Vokietijos, Sakartvelo, Lenkijos (Krokuvos, Poznanės, Vroclavo), Indijos, Ukrainos (Kyjivo, Černivcų) universitetų mokėsi lietuvių kalbos, lankė Lietuvos vietas, dalyvavo įvairiose edukacinėse programose, jautė širdimi…

Per tokį trumpą laiką padaryta tiek daug. Kiekvieną dieną vyko intensyvios lietuvių kalbos ir kultūros, istorijos, literatūros paskaitos, po jų – kitos veiklos. Į Aukštaitiją atvykusiems studentams neišdildomus įspūdžius paliko stovyklos edukacinės programos: su folkloro ansambliu „Raskila“ mokėsi aukštaitiškų šokių, dainų, žaidimų, kepė tradicinę kiaušinienę, bendravo su istorikais, edukatoriais, kurie mokė pinti, dekoruoti, tapyti įvairius dirbinius, susijusius su Lietuvos tematika. Ypač studentai džiaugėsi apsilankymu Anykščiuose, Lajų take, kuriame skaitė A. Baranausko „Anykščių šilelį“, Basų kojų take, prie Puntuko, Angelų muziejuje ir kitur. Baltistikos studentų mokymai vyko 10 dienų.

Baltistikos centrų studentams buvo įteikti neformaliojo ugdymo pažymėjimai.

image1  image4

Edukacinės stovyklos studentai

Nuotraukos BC studentų

Daugiau

ŠILUTĖJE ĮVYKO DĖSTYTOJŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMO KURSAI

Birželio 27–liepos 1 d. Šilutėje vyko baltistikos centrų dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursai „Lituanistikos horizontai: pažintis su kalbos, kultūros, meno, istorijos, visuomenės tyrimais ir pasiekimais – 3“. Kursuose dalyvavo įvairių baltistikos centrų dėstytojų, vieni jų – iš Austrijos, Čekijos, Estijos, Indijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Sakartvelo,  Suomijos Vokietijos, Vengrijos universitetų, kiti – iš Vilniaus universiteto, dirbantys su kitakalbiais studentais iš užsienio.

Kursai prasidėjo Vilniaus universitete prof. Meilutės Ramonienės paskaita „Tarmių gyvybingumas ir socialinė vertė XXI amžiuje“. Vėliau Šilutėje paskaitas apie tarpukario Lietuvos pasiekimus bei problemas ir 1940-ųjų katastrofą skaitė istorikas dr. Norbertas Černiauskas (VU). Prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė (KU, LKI) supažindino su kalbų ir kultūrų sąveika Lietuvos pamaryje, daugiau dėmesio buvo skirta kuršininkų kalbai ir jos reliktams. Literatūrologas, eseistas doc. dr. Regimantas Tamošaitis (VU) skatino naujai pažvelgti į Donelaitį, įžvelgti kaimiškosios lietuvių literatūros modernumą. Dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet (VU) apžvelgė lietuviškus Biblijos vertimus. Dr. Eglė Žurauskaitė pasidalijo kalbėjimo mokymo patirtimi, parodė skirtumus, kai kalbos mokomasi tos kalbos šalyje ir užsienyje (rėmėsi savo darbo Siatlo universitete patirtimi). Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė parodė, kaip Lietuvos bažnytinis paveldas atrodo Europos kontekste.

Be paskaitų, kursantai turėjo galimybę susipažinti su Šilutės istorija, lietuvninkų palikimu ir istorijos atspindžiais šiandienos mieste, su Pamario gamtos ir kultūros paminklais. Daug dėmesio buvo skirta šio krašto senųjų gyventojų (lietuvninkų) paveldui, taip pat iškiliems žmonėms: aplankytas Vydūno muziejus Kintuose, susipažinta su jo veikla ir kūryba, taip pat Priekulėje aplankytas I. Simonaitytės muziejus. Kursų dalyviai Hugo Šojaus dvare-muziejuje buvo supažindinti su lietuvninkų tarme, papročiais, kulinariniu paveldu, džiugiai skanavo kafiją ir mokėsi lietuvninkų tarmės žodžių.

Apibendrindami kursus visų centrų atstovai dalijosi refleksijomis, kaip paskaitos, edukacijos ir asmeniniai atradimai bus pritaikomi tolesnėje veikloje. Kursus organizavo VU komanda Joana Pribušauskaitė, Lina Blauzdavičiūtė, Aistė Markevičienė, projekto vadovė dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet.

Apie kursus galima pasiskaityti: Šilutė tapo garbių svečių iš viso pasaulio traukos centru

Silute_visi  Silute

Dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursų dalyviai

Nuotraukos - Edmundo Trumpos

Daugiau

Dr. Joanna Tabor-Książyk apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi

Valstybės dieną, Lietuvos Respublikos prezidentas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanojo dr. Joanną Tabor-Książyk – Varšuvos universiteto Baltistikos skyriaus vedėją, lietuvių literatūros dėstytoją, vertėją ir tyrėją. Įvertintas mūsų bendradarbės ir kolegės indėlis, puoselėjant lietuvių kalbą, skleidžiant lietuvių literatūrą ir kultūrą, kuriant ir plėtojant lietuvių ir lenkų kultūrinius ryšius. Baltistikos skyriaus vedėjos ir jos kolegų sutartinio, kryptingo ir kūrybiško darbo dėka Varšuvos universitete veikia vienas stipriausių Europoje baltistikos studijų centrų.
Joanna Tabor-Książyk yra baltistikos studijų absolventė Varšuvos universitete, Vilniaus universiteto stažuotoja, 2009 m. Varšuvos universitete apgynusi komparatyvistikos srities disertaciją apie Jurgio Savickio ir lenkų tapytojo Witoldo Wojtkiewicziaus kūrybą. Dėsto lietuvių literatūros kursus, veda vertimo seminarus, nuo 2014 m. vadovauja Baltistikos skyriui. Yra išvertusi L. Gutausko, R. Gavelio, B. Jonuškaitės, kitų rašytojų kūrybos, lietuvių mokslininkų humanitarų darbų.

joana

Dr. Joanna Tabor-Książyk ir Lietuvos Respublikos prezidentas

Nuotrauka iš https://www.facebook.com/lietuviuliteraturoskatedra/

Baltnexus – virtualus tinklas, jungiantis visame pasaulyje veikiančius lituanistikos ir baltistikos centrus

Šiandien už Lietuvos ribų veikia apie keturiasdešimt lituanistikos ir baltistikos centrų, dauguma jų susibūrę į lituanistikos ir baltistikos mokslininkų tinklą „Baltnexus“. Tinklas sukurtas įgyvendinant projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“, kuriuo siekiama stiprinti lituanistikos (baltistikos) centrus užsienyje, skatinti jų veiklą ir bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis.

Pasak projekto vadovės dr. Ginos Kavaliūnaitės-Holvoet, įgyvendinant projektą didžiausias dėmesys skiriamas studijoms, padedant užsienyje veikiantiems centrams „ugdyti studentus ir specialistus, kurie ateityje savo veiklą ir galbūt gyvenimą vienu ar kitu būdu susies su Lietuva – dirbs vertėjais, prekiaus, vystys mokslinę veiklą, taps diplomatais“. Paprašėme mokslininkės plačiau papasakoti apie projektą, jo veiklas ir siūlomas galimybes lituanistika besidomintiems studentams.

Daugiau kviečiame skaityti: https://pasauliolietuvis.lt/baltnexus-virtualus-tinklas-jungiantis-visame-pasaulyje-veikiancius-lituanistikos-ir-baltistikos-centrus/

Daugiau

SKELBIAME REGISTRACIJĄ Į LITUANISTINES 2022 M. RUDENS SEMESTRO STUDIJAS VDU

Studijų pradžia – 2022 m. rugpjūčio 22 d., pabaiga – 2022 m. gruodžio 20 d. Atvykstantiems studentams apmokamos studijos, padengiamos kelionės išlaidos, kas mėnesį mokama stipendija.

Daugiau informacijos žr.: Vykstanti registracija.

DR. MANFREDO ŽVIRGŽDO VIZITAS VAŠINGTONO UNIVERSITETE IR SAN DIEGO LITUANISTINĖJE MOKYKLOJE

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Manfredas Žvirgždas 2022 m. gegužės 23-birželio 7 d. lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vašingtono universiteto Skandinavistikos studijų departamente (Siatlas, Vašingtono valstija) ir San Diego lituanistinėje mokykloje (La Mesa, Kalifornijos valstija). Vizito metu Vašingtono universiteto studentams jis skaitė paskaitų ciklą Lietuvių literatūros klasikos kanono formavimasis ir kritinės recepcijos raida, o San Diego lietuvių bendruomenės atstovams ir lituanistinės mokyklos pedagogams skaitė paskaitą „Netikėtas atradimas: akistata su Vinco Mykolaičio-Putino karo metų dienoraščiais“, pristatė LLTI Leidybos centro išleistas serijos „Gyvoji poezija“ knygas (be kitų, ir savo sudarytas Maironio, V. Mačernio, A. Nykos-Niliūno, H. Nagio rinktines), supažindino lituanistinės mokyklos mokytojus su inovatyviais garsinės medžiagos pateikimo būdais vykdant lituanistinę edukaciją.

M. Žvirgždas taip pat dalyvavo tarptautinės humanitarinių mokslų organizacijos Association for the Advancement of Baltic Studies“ (AABS) mokslinėje konferencijoje „Baltic Studies at Crossroads“ (kuri gegužės 26-29 d. vyko Vašingtono universiteto akademiniame miestelyje Siatle), skaitė pranešimą „Land and Bread: Gastropoetic Nationalist Symbolism in the Epic Poems of Maironis“, dalyvavo diskusijose su baltistais iš viso pasaulio.

IMG-8b9abeaefb5d4bbc90d5000a4d380507-V  IMG-362956fc221fb96ffa1e8e98c43f7a5c-V

Birutės Grašytės-Black ir Lauros Laurušaitės nuotraukos

Daugiau

Parengta paskutinė besimokančiųjų lietuvių kalbos portalo dalis

Baigta rengti paskutinė besimokančiųjų portalo dalis, kuri skirta tarčiai. Portalą kūrė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai įgyvendindami projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“. Nuoroda į portalo tarties dalį: https://kalbu.vdu.lt/mokymosi-priemones/tartis/. Išsami informacija apie  parengtas tarties priemones, jų naudojimo galimybes: https://kalbu.vdu.lt/mokymosi-priemones/tartis/apie-tarties-priemones/.

Tarties dalį sudaro keturios priemonės: du žodynai, transkribuoklis ir garsynas.

Dabartinės lietuvių kalbos tarties žodyne pateikiama apie 150 tūkst. žodžių sukirčiuotų ir transkribuotų antraštinių formų.

Tarties žodyną negimtakalbiams sudaro beveik 6 tūkst. dažniausių žodžių iš mokomojo tekstyno, papildomai įtraukta negimtakalbiams aktualių tikrinių žodžių. Žodžiai sukirčiuoti, nurodyta jų kirčiuotė, kirčiavimo variantai (jei yra) ir pateiktos transkribuotos dažnesnės formos. Žodyną įgarsino patyręs lietuvių kalbos dėstytojas prof. dr. Vidas Kavaliauskas.

Transkribuoklis suteikia galimybę vartotojui gauti transkribuotą žodžių, jų junginių ar sakinių variantą, jį parsisiųsti į savo kompiuterį. Atkreipiame dėmesį, kad lietuvių kalbai būdingas didelis žodžių ir jų formų daugiareikšmiškumas, todėl abejotinais atvejais rekomenduojame pasitikrinti žodynuose ir vadovėliuose. 

Garsyne galima pasiklausyti, kaip ištariami kai kurie žodžiai realioje kalboje. 

Visi pavyzdžiai transkribuojami Tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (žr. VLKK rekomendaciją dėl tarptautinės fonetinės abėcėlės pritaikymo lietuvių kalbai https://vlkk.lt/vlkk-nutarimai/protokoliniai-nutarimai/rekomendacija-del-tarptautines-fonetines-abeceles-pritaikymo-bendrines-lietuviu-kalbos-garsiniams-vienetams-zymeti) ir pateikiami Palemono šriftu. 

Kviečiame dėstytojus, mokytojus, lietuvių kalbos besimokančiuosius ir kitus besidominčius lietuvių kalba naudotis naujomis tarties mokymo(si) priemonėmis!

Daugiau

SKELBIAME REGISTRACIJĄ Į LITUANISTINES 2022 M. RUDENS SEMESTRO STUDIJAS VU

Studijos  vyks 2022 rugsėjo 2 – gruodžio 21 d. Atvykstantiems studentams apmokamos studijos, padengiamos kelionės išlaidos, kas mėnesį mokama stipendija.

Daugiau informacijos žr.: Vykstanti registracija.

Academia Grammaticorum Salensis Undevigesima

Kviečiame į devynioliktąją Salų lingvistikos vasaros mokyklą! Jos metu vyks kviestinių lektorių paskaitos ir konferencija, suteiksianti galimybę neformalioje ir draugiškoje aplinkoje pristatyti savo tyrimus. Šiais metais kviestiniai Salų lektoriai bus Eitan Grossman (Jeruzalės hebrajų universitetas) Guglielmo Inglese (Turino universitetas) ir Oesten Dahl (Stokholmo universitetas). E. Grossman kalbės apie naujausius savo tyrimus inkorporacijos ir kauzatyvų srityje, taip pat apie koptų ir semitų kalbų tipologiją, o G. Inglese tema bus middle voice (mediumo) tipologija ir diachronija. O. Dahl kalbės apie veikslo tipologiją. Išsamesnę programą paskelbsime pasibaigus registracijai.

salos

Daugiau

Puslapis 1 iš 77> >>