Naujienos

Lietuvių kalbos vadovėlio „Nė dienos be lietuvių kalbos“ trečioji knyga – vadovėlių „Nė dienos be lietuvių kalbos“ (A2) ir „Nė dienos be lietuvių kalbos“ antrosios knygos (B1, B2) tęsinys.

„Nė dienos be lietuvių kalbos“ trečioji knyga skiriama tiems, kurie jau moka lietuviškai ir siekia gero mokėjimo (C1) lygio. Besimokantieji mokysis suprasti įvairius gana ilgus sudėtingus tekstus ir suvokti potekstę; lengvai, spontaniškai, ilgai neieškodami raiškos priemonių išsakyti savo nuomonę, nuostatą, pažiūras; lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą visuomeniniais, akademiniais ir profesiniais tikslais; kurti aiškų, struktūruotą, detalų tekstą sudėtingomis temomis, laikydamiesi stiliaus ir teksto struktūros reikalavimų, tinkamai vartodami siejimo priemones.

Knygos rengimas ir leidyba finansuota ES projekto „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ lėšomis 
(Nr.   09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

Knygos interaktyvus formatas: http://www.nedienosbelietuviukalbos3.flf.vu.lt/, galima įsigyti pdf formatu nemokamai: https://www.knygynas.vu.lt/ne-dienos-be-lietuviu-kalbos-trecioji-knyga-lietuviu-kalbos-vadovelis-mokantiems. 

Skaitmeninė integruoto ugdymo(si) priemonė (SIUP) „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje“ – tai tarpdisciplininė universali nesunkiai techniškai prieinama lituanistinio ugdymo(si) priemonė, pritaikyta Baltistikos centrų studentams ir dėstytojams, ir Lituanistinėms mokykloms. Tikimės, kad SIUP skatins empatišką domėjimąsi Lietuvos ir atskirų užsienio šalių istoriniais ir kultūriniais ryšiais, dabartine tautų, valstybių ir visuomenių tarpusavio sąveika ir bendradarbiavimu įvairiose politinio, ekonominio, sociokultūrinio gyvenimo srityse. Knyga pradėta rengti 2017 m. Lietuvos edukologijos universitete, nuo 2019 m. priemonės rengimas tęstas Vytauto Didžiojo universitete. Knygos rengimas ir leidyba finansuoti ES projekto „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

Elektroninė knyga laisvai prieinama ebooks.

Naujos kalbos mokymosi procese labai svarbu, kad mokiniai patys pradėtų stebėti kalbą ir atrastų kalboje egzistuojančius dėsningumus, nes vadovėliuose bei gramatikose dažnai pritrūksta autentiškos medžiagos. Nors internete yra daug informacijos, tačiau didelė jos dalis mokiniams yra pernelyg sudėtinga. Šiuo aspektu mokiniams ir dėstytojams naudingi parengti skirtingų kalbos kompetencijos lygių mokomieji ir mokinių tekstynai, kuriuose jie savarankiškai galės ieškoti informacijos. Daug naudingos įvairialypės informacijos besimokantys lietuvių kalbos ras tekstyno pagrindu sudarytame leksikone ir kitose priemonėse.

Svetainę sudaro šešios elektroninės mokomosios priemonės.

1. Mokomasis tekstynas – elektroninių tekstų rinkinys, kuriame pateikti skirtingiems lietuvių kalbos lygiams (A1, A2, B1, B2 lygio besimokantiems suprantami ir aktualūs rašytinės bei sakytinės kalbos tekstai). Tekstynu gali naudotis tiek besimokantys lietuvių kalbos, tiek lietuvių kalbos mokytojai, dėstytojai. Vartotojai, šiame tekstyne radę ieškomą žodį, iš konteksto gali suprasti, kaip tas žodis vartojamas dabartinėje lietuvių kalboje, ką reiškia. Šio tekstyno pagrindu galima rengti įvairias leksikai ir gramatikai įsisavinti skirtas užduotis, naudojant autentiškus dabartinės lietuvių kalbos pavyzdžius.
2. Mokinių tekstyną sudaro keturi kitakalbių tekstų rinkiniai, kurie buvo renkami bendradarbiaujant su baltistikos centrais. Kiekviena tekstyno dalis iliustruoja skirtingą lietuvių kalbos mokėjimo lygį. Besimokantiems svetimosios kalbos svarbu ne tik žinoti, kaip kalba gimtakalbiai, bet ir kokias kategorijas sunkiau ar lengviau įsisavina kitakalbiai. Tokia priemonė svarbi ir kalbos mokytojams, nes tekstynai leidžia kalbos mokymą grįsti duomenimis, pvz., užsiėmimų metu tipinę kitakalbių vartoseną galima aptarti su studentais, naudoti kaip medžiagą įvairaus pobūdžio užduotims rengti, baziniams žodžių sąrašams sudaryti. Mokinių tekstyną vartotojai galės analizuoti ir naršyti internete arba parsisiųsti kai kuriuos duomenis (pvz., konkordanso eilutes, dažninius žodžių sąrašus) į savo kompiuterius.
3. Morfologiškai anotuotas tekstynas. Besimokantiems morfologiškai sudėtingos lietuvių kalbos kyla daug problemų dėl kaitybos, todėl reikia vienoje vietoje matyti daug tam tikros gramatinės kategorijos vartosenos pavyzdžių. Naudojantis morfologiškai anotuotu tekstynu, galima rasti reikalingas gramatines kategorijas (pvz., giminę, linksnį, laiką, asmenį ir pan.); galima ieškoti įvairių gramatinių požymių kombinacijų (pvz., konkretus būdvardis, per du žodžius nutolęs nuo daiktavardžio, ir pan.), o rezultatus parsisiųsti. Šis tekstynas padės geriau suprasti lietuvių kalbos gramatikos sistemą.
4. Leksikonas yra elektroninė leksinė bazė, parengta Mokomojo tekstyno pagrindu. Leksikone aprašyta 3700 leksinių vienetų: 700 dažniausiai tekstyne vartojamų žodžių ir 3000 su dažniausiais žodžiais susietų darinių ir pastoviųjų žodžių junginių. Dažniausių žodžių leksiniai ir gramatiniai dėsningumai parodyti vartosenos modeliuose ir pavyzdžiuose, o su dažniausiais žodžiais susijusių darinių ir pastoviųjų junginių vartoseną iliustruoja pavyzdžiai. Mokiniai ir mokytojai, mokomųjų priemonių rengėjai leksikone ras informacijos apie žodžių tarimą, kirčiavimą, kaitybą, darybinius ir leksinius ryšius, o vartosenos modeliai ir pavyzdžiai bus naudingi lavinant produkavimo gebėjimus.
5. Tarties poskyrį sudaro keturios dalys: 1) dabartinės lietuvių kalbos tarties žodynas, kurį sudaro apie 150 tūkst. žodžių sukirčiuotų ir transkribuotų antraštinių formų, 2) tarties žodynas negimtakalbiams, jį sudaro beveik 6 tūkst. dažniausių žodžių iš mokomojo tekstyno, jie sukirčiuoti, transkribuoti ir įgarsinti, 3) transkribuoklis, suteikianti galimybę vartotojui gauti transkribuotą žodžių ar jų junginių, sakinių variantą, ir 4) garsynas, kuriame galima pasiklausyti, kaip ištariami kai kurie žodžiai realioje kalboje. Visi pavyzdžiai transkribuojami Tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis ir pateikiami Palemono šriftu.
6. Kirčiuoklis – automatinė kirčiavimo priemonė. Naudodamiesi ja kiekvienas gali susikirčiuoti rišlų tekstą. Tai ypač svarbu dėstytojams, rengiantiems tekstus skaityti auditorijoje ar kitokias užduotis, o besimokantiesiems – tekstus taisyklingai perskaityti ar pasitikrinti žodžių kirčiavimą. Rengiant atsižvelgta į lietuvių kalbą dėstančių dėstytojų pageidavimus ir pateiktos vienodai rašomos, bet skirtingai kirčiuojamos formas. Įtraukti beveik visi šiuo metu „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir VLKK rekomendacijose teikiami kirčiavimo variantai.
   Ši svetainė kuriama įgyvendinant projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“
   (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

Latvistikos ir baltistikos skyriaus Baltų kalbotyros katedra kviečia teikti paraiškas į 61-ąją tarptautinę baltų kalbotyros konferenciją „Sinchroniniai ir diachroniniai kalbos variantai“.

Konferencija skirta bet kurio lygmens baltų kalbų ir tarmių sistemos elementų sinchroniniams ir diachroniniams tyrimams su visa tiriamųjų objektų ir metodų įvairove: nuo fonetikos iki sintaksės, nuo senųjų raštų ir onomastikos iki sociolingvistikos ir kompiuterinės lingvistikos.

Konferencija vyks 2026 m. kovo 27 d.

Darbo kalbos: latvių, lietuvių, vokiečių, anglų

Pranešimų paraiškų bei tezių (apie 250–300 žodžių)lauksime iki 2026 m. kovo 1 d.

Teikiama galimybė pagal pranešimą parengtus straipsnius publikuoti žurnale „Baltu filoloģija“, kuris yra recenzuojamas leidinys su tarptautine redakcine kolegija.

Ielūgums

Kvietimas

Invitation

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia konkursą užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo projektams finansuoti 2026 metais:

• Paraiškų pateikimo terminas iki sausio 23 d.
• Projektų vykdymo terminas - iki 2026 rugpjūčio 31 d. (tik 8 mėnesiams).
• Nuo 2026 rugsėjo 1 d.planuojama pereiti į naują lektoratų ir projektų finansavimo tvarką.
• Naujoji tvarka bus pristatinėjama partneriams sausio arba vasario mėnesį.

Teikiami bendradarbiavimo projektai šioms veikloms įgyvendinti:

1. Pagalba užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrams, organizuojant studijų procesą (nuolatinis lituanistinių disciplinų dėstymas);
2. Užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrų dėstytojų ir tyrėjų bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir tyrėjų mainai, stažuotės ir kt.;
3. Užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendra veikla (dėstytojų ir tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas, konferencijos, seminarai ir kt.)

Finansuojant projektus, prioritetas bus teikiamas tiems:

1. kurie vykdo nuolatinį lituanistinių disciplinų dėstymą;
2. kurie turi ryšį su krašto lietuvių bendruomene ir/ar Lietuvos diplomatine atstovybe šalyje;
3. kurie turi papildomų finansavimo šaltinių ir yra aiškiai pagrįstas lėšų panaudojimas;
4. tęstiniams projektams.

Paraiškose neteikti finansavimo poreikio šioms veikloms:

1. dienpinigiams, kai vykstama trumpalaikio vizito į BC;
2. renginio moderatoriaus honorarui, jį mokėti iš administracinių išlaidų;
3. pasiruošimui paskaitoms ir kt. užsiėmimams.

Daugiau informacijos: https://smsm.lrv.lt/lt/smsm-konkursai/kiti-konkursai/konkursas-uzsienio-saliu-lituanistikos-baltistikos-centru-ir-lietuvos-mokslo-ir-studiju-instituciju-bendradarbiavimo-projektams-finansuoti-2026-m-Lb4Q/ 

LSMU Kalbų ir edukacijos katedros dėstytojas dr. Giedrius Židonis kartu su kolege dr. Jowita Niewulis-Grablunas iš A.Mickevičiaus universiteto Poznanėje išleido dvikalbį (lietuvių ir lenkų kalbomis) leidinį „Nikodemas Erazmas Iwanowskis: korespondencija ir prisiminimai (Eliza Orzeszkowa, Maria Konopnicka)“.

Leidinyje publikuojamas Lazdynų Pelėdos tėvo, Paragių dvarelio Žemaitijoje savininko, dailininko ir grožinių kūrinių autoriaus N.E.Iwanowskio (1846–1931) susirašinėjimas su žinoma lenkų rašytoja E.Orzeszkowa, jam skirti lenkų poetės M.Konopnickos laiškai, taip pat jo prisiminimai apie gyvenimą Peterburge ir Miunchene. Knygos autoriai tekstus transkribavo, vertė, vėliau daug laiko praleido Lietuvos ir Lenkijos archyvuose bei bibliotekose rinkdami medžiagą leidinio įvadui, kur apžvelgiama bajoriška Iwanowskių kilmė, sudarytas genealoginis medis, pateikiama N.E.Iwanowskio išspausdintų literatūrinių darbų bibliografija.

Knyga bus įdomi visiems, besidomintiems XIX a. pabaigos Žemaitijos kultūriniu gyvenimu, epistoliarika, įžymių žmonių asmeniniu gyvenimu, taip pat naudinga istorikams, literatūrologams, kurių domėjimosi objektas yra lenkiškai kalbėjusi, bet save su Lietuva tapatinusi bajorija. Leidinio išleidimo idėją teigiamai įvertino ir finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos kultūros taryba, Akmenės rajono savivaldybė.

Doc. dr. Giedrius Židonis dirba LSMU Kalbų ir edukacijos katedroje, skaito kalbos kultūros paskaitas, užsienio studentams veda lietuvių kalbos užsiėmimus, rengia mokslo straipsnius ir dalyvauja konferencijose XIX a. lietuvių bei lenkų literatūrų temomis, anksčiau yra dėstęs lietuvių kalbą A.Mickevičiaus universitete Poznanėje, taip pat Ilinojaus universitete Čikagoje.

Dr. Jowita Niewulis-Grablunas dirba A.Mickevičiaus universitete Poznanėje, Neofilologijos fakultete, Taikomosios kalbotyros institute, Unikalių filologijų skyriuje, tyrinėja Punsko-Seinų-Suvalkų krašto dzūkų / lietuvių kalbą, dėsto Lietuvos kultūrą, lietuvių kalbą ir kalbų įvairovę, vadovauja bakalauro darbams.

Leidinį galima pavartyti ir įsigyti: Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, knygyne „Kolibris“; Vilniuje, Vilniaus dailės galerijoje; taip pat internetu knygos.lt; kolibrioknygos.lt; taniaksiazka.pl.

Lenkijoje iki šiol trūksta žinių apie lietuvių kalbą ir kultūrą, įsitikinusi Katarzyna Pasternak – humanitarinių mokslų daktarė, Ukrainos ir Lietuvos kultūrų tyrėja. Pasak jos, apie Vilnių ir bendrą šalių istoriją Lenkijos visuomenė žino pakankamai, tačiau šios žinios dažniausiai yra paviršutiniškos – lietuvių filmai, muzika, menas lieka užribyje.

„Lenkijoje vos keli istorikai skaitė Lietuvos istoriją, parašytą ne lenkų kalba. Tik dabar vis daugiau žmonių nori kalbėti lietuviškai ir skaityti šiuolaikines Lietuvos istorijos knygas. Anksčiau, pavyzdžiui, lietuvių knygos buvo verčiamos iš rusų kalbos. Šiandien daug jaunų specialistų dirba su lietuvių kalba ir lietuvių knygomis. Dėl to pasirodė nemažai kokybiškų lietuvių literatūros vertimų į lenkų kalbą. Taigi situacija – keičiasi“, – džiaugiasi pašnekovė.

Lietuvių kinas Lenkijoje – paraštėse

Dr. K. Pasternak rašo mokslinius tekstus apie lietuvių kultūrą, ypatingą dėmesį skirdama kinui. Tyrėja yra publikavusi straipsnį anglų kalba apie Eglės Vertelytės filmą „Stebuklas“, pasakojantį apie Ireną, dirbančią kiaulių ūkyje. Pasak humanitarinių mokslų daktarės, apie lietuvių kiną Lenkijoje žinoma mažai, nors dėmesio vertų filmų netrūksta.

„Man atrodo, kad yra daug gerų lietuvių filmų, kuriuos vertėtų parodyti Lenkijoje. Neseniai Lenkijos kino teatruose buvo galima pamatyti Marijos Kavtaradzės filmą „Tu man nieko neprimeni“. Tai buvo išskirtinis atvejis, Lenkijoje beveik nevyksta lietuvių filmų festivaliai“, – sako kultūrologė.

Dėl tokio riboto matomumo daugelis Lenkijos žiūrovų nėra susipažinę su lietuvių kultūra. Trūksta ir mokslinių tyrimų, skirtų šiai temai, todėl ypač reikšminga tapo neseniai pasirodžiusi Dominyko Wilczewskio knyga „Litwa po litewsku“. Joje autorius pasakoja apie Lietuvos praeitį ir dabartį, nacionalinę tapatybę, kultūrą bei santykius su kaimynais, primindamas, kad Lietuvos istorija – tai ne vien Liublino unija, bendra kova dėl Žalgirio, „Ponas Tadas“ ar privalomas Aušros Vartų ir Rasų kapinių lankymas.

K. Pasternak. Asmeninio archyvo nuotraukos

Projektas „Ukrainos paveldas“

Šiuo metu dr. K. Pasternak dalyvauja tarptautiniame projekte „HER-UKR: iššūkiai ir galimybės Europos Sąjungos kultūros paveldo politikai Ukrainoje“ (angl. Heritage of Ukraine: Challenges and Opportunities for the European Union’s Heritage Policy in Ukraine). Į projektą įsitraukę įvairių šalių tyrėjai nagrinėja ES užsienio politikos ir paveldo apsaugos sąsajas bei tai, kaip Ukrainoje ir Rytų Europoje formuojama istorinė atmintis. Mokslininkė tiria Lietuvos–Ukrainos ir Lenkijos–Ukrainos bendradarbiavimą.

„Analizuoju, kaip Lietuvoje kultūros institucijos, pavyzdžiui, muziejai, reaguoja į karą Ukrainoje. Lankydamasi Vilniuje pastebėjau, kad palaikymas Ukrainai čia labai matomas – mieste daug Ukrainos vėliavų ir solidarumo ženklų. Apsilankius MO muziejuje, dėmesį patraukė smulkmena – ant bilieto nurodyta, kad muziejus palaiko Ukrainą. Tokie ženklai rodo vertybinę institucijų poziciją“, – pasakoja mokslininkė.

Pasak jos, Lenkijoje tokių simbolių šiandien gerokai mažiau. Kultūriniai ir politiniai ryšiai pastaruoju metu yra sudėtingi, todėl aktualu palyginti, kokią poziciją Rusijos ir Ukrainos karo atžvilgiu užima Lietuvos ir Lenkijos kultūros institucijos.

„Lietuvoje gyvena daug ukrainiečių, tačiau jų yra mažiau nei Lenkijoje. Viena iš priežasčių – lietuvių kalbą išmokti gerokai sunkiau. Žmonės dažniau renkasi vykti į šalis, kurių kalbos priklauso tai pačiai kalbų grupei, nes jas paprasčiau perprasti ir išmokti“, – teigia kultūrologė.

Pašnekovės nuomone, ukrainiečiams lengviau išmokti lenkų kalbą ir prisitaikyti gyventi Lenkijoje. Ukrainiečių kalboje yra nemažai archaizmų, kurie egzistuoja ir šiandien, nors lenkų kalboje jie jau nevartojami.

Dr. K. Pasternak pripažįsta, kad jai nelengva kalbėti lietuviškai – sunkumų kelia galūnės. Vis dėlto, mokytis lietuvių kalbos tikrai verta. „Norint pažinti valstybę vertimų nepakanka – būtina kalbėti šalies žmonių kalba“, – įsitikinusi daktarė.

Pažintis su lietuvių kalba

Pirmoji dr. K. Pasternak pažintis su Lietuva ir lietuvių kalba nebuvo planuota. Pagal programą jai teko išklausyti socialinių mokslų daktarės Katarzynos Korzeniewskos paskaitą apie partizanus. Vėliau, atsiradus galimybei, ji išvyko studijuoti į Kauną. Tai buvo projektas, skirtas studentams, norintiems vykti į Lietuvą: skiriama trijų mėnesių stipendija, sudaromos sąlygos dirbti mokslinį darbą ir mokytis. Norinčiųjų dalyvauti nebuvo daug – Lietuva tuo metu daugeliui buvo menkai pažįstama. Ten tyrėja susipažino su dr. Greta Lemanaite-Deprati, Krokuvos Jogailaičių universiteto lietuvių kalbos dėstytoja.

„Dėl šių sutapimų esu ten, kur dabar esu. Ji pasiūlė prisijungti prie lietuvių kalbos studijų Krokuvoje. Greta yra tokia charizmatiška, kad visi, kurie lanko jos kursus, įsimyli Lietuvą“, – šypsosi mokslininkė.

Pašnekovė sako nuoširdžiai mylinti Lietuvą ir jaučianti, kad čia yra tarsi namuose. Jai patinka lankytis Lietuvoje, todėl kartu su bendradarbiais dažnai atvažiuoja ir per atostogas. Nors, anot K. Pasternak, Lietuva nėra itin populiari kelionių kryptis Lenkijoje, jai tai netgi patinka – čia mažiau lenkų turistų.

Dr. K. Pasternak pabrėžia ir universitetų bendradarbiavimo svarbą, dėkodama dr. G. Lemanaitei-Deprati, kuri Krokuvos Jogailaičių universitete nuolat moko lietuvių kalbos. Pasak jos, kiekvienais metais atsiranda studentų, norinčių daugiau sužinoti apie Lietuvą ir išmokti kalbėti lietuviškai. Dažniausiai tai yra lingvistikos studentai, kuriuos ypač traukia lietuvių kalba kaip viena archajiškiausių indoeuropiečių kalbų.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausioji specialistė dr. Veslava Sidaravičienė

Berlyno Humboldtų universiteto lingvistą Henriką Horneckerį į Lietuvą atvedė ne tik moksliniai interesai, bet ir pati lietuvių kalba. „Mėgstu lietuvių kalbos žodžių kirčiavimą, gramatiką – lietuvių kalboje vartojama tiek daug įvairių gramatinių formų ir ji iš dalies išlaiko senųjų indoeuropiečių kalbų ypatybes, pavyzdžiui, linksnių sistemą ir įvairius dalyvius“, – teigia mokslininkas.

Lietuvių kalbos grožį ir savitumą H. Horneckeris atrado 2018 m., baigęs Berlyno Humboldtų universitete organizuojamus lietuvių kalbos vasaros kursus. Nuo 2012 m. vykstanti Lituanistikos vasaros mokykla daugeliui užsienio studentų tampa pirmuoju žingsniu siekiant pažinti lietuvių kalbą.

Berlyno Humboldtų lituanistikos vasaros mokykla

Kiekvieną vasarą Berlyno Humboldtų universiteto Lituanistikos centro vadovė habil. dr. Christianė Schiller rengia intensyvius lietuvių kalbos vasaros kursus. Ši mokykla skirta studentams ir absolventams, studijuojantiems baltų filologiją, indoeuropiečių kalbotyrą ar kitas filologines disciplinas, susijusias su lietuvių kalba. Kaip teigia H. Horneckeris, kursai yra labai svarbūs, kadangi skatina studentus domėtis lietuvių kalba.

„Dalyviai šiuose kursuose išmoksta lietuvių kalbos pagrindų. Iš Lietuvos atvykstančios Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojos doc. Eglė Gudavičienė ir dr. Vaida Našlėnaitė-Eberhardt supažindina su gramatika, moko kasdienio bendravimo įgūdžių. Baigę kursus, studentai gali tęsti studijas aukštesnio lygio lietuvių kalbos kursuose ir toliau gilinti žinias“, – pasakoja tyrėjas.

Po Berlyno Humboldtų universiteto lituanistikos vasaros mokyklos H. Horneckeris tęsė studijas kituose lietuvių kalbos kursuose Berlyne ir Vilniaus universiteto vasaros mokyklose. Pirmieji kursai vyko nuotoliniu būdu dėl pandemijos. Labiausiai jis įsiminė 2022 m., kai po kursų jau gebėjo lietuviškai bendrauti visos vakarienės metu.

Henrik Hornecker. XIV Baltistų kongresas. Nuotraukų autorė - Hanna Holub

„Džiaugiausi, kad pagaliau galėjau nuvykti į Lietuvą. Man labai patinka Vilnius – jo istorija, architektūra ir atmosfera. Taip pat žavi lietuvių maistas: šaltibarščiai, cepelinai, kepta duona ir lietuvių gėrimai, pavyzdžiui, gira“, – sako mokslininkas. Jo nuomone, pagrindinis skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra tas, kad Lietuvoje žmonės moka mėgautis gyvenimu.

Jis jau du kartus dalyvavo dviračių kelionėse palei Nemuną – pernai ir šiemet, liepos–rugpjūčio mėnesiais. Pirmoji kelionė driekėsi nuo Kauno iki Klaipėdos, o antroji – ratu nuo Klaipėdos per Mažąją Lietuvą. Šios kelionės suteikė galimybę pamatyti Lietuvos grožį, pajusti žmonių nuoširdumą ir suvokti kelionių patrauklumą.

„Mėgstu važinėti dviračiu, domiuosi Lietuva ir noriu geriau pažinti Mažosios Lietuvos istoriją. Stebiu lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveiką šiame regione ir siekiu iš arti pajusti geopolitinę situaciją“, – teigia H. Horneckeris.

Tyrėjo H. Horneckerio mokslinis kelias

H. Horneckeris tiria tos pačios reikšmės žodžių, turinčių skirtingą giminės raišką, variantiškumą ir veiksmažodžių junglumą. Šios temos jam labai artimos, kadangi, pasak jo, šie reiškiniai yra giliai įsišakniję kalboje. Tyrimai padeda geriau suprasti, kaip kalbos sistema kito ir kodėl joje iki šiol išlieka tokia įvairovė – pavyzdžiui, kodėl viename tekste galima rasti kelis to paties žodžio giminės variantus ir kas lemia tokią jų konkurenciją.

Jo magistro darbas buvo apie senosios lietuvių kalbos žodžių giminės variantus, pavyzdžiui banga ir bangas. Kaip teigia tyrėjas, dabartinėje lietuvių kalboje šie žodžiai turi įvairias reikšmes, bet senojoje lietuvių kalboje žodis bangas taip pat galėjo reikšti „banga“.

„Kodėl vienas variantas yra vyriškos, o kitas – moteriškos giminės? Aš neradau atsakymo, bet parodžiau, kad variantiškumas buvo produktyvus iki pirmųjų lietuvių kalbos tekstų. Norėčiau tęsti žodžių giminių variantiškumo tyrimus ir atrasti paprastą paaiškinimą“, – sako mokslininkas.

Jis taip pat analizavo veiksmažodžių junglumą Mikalojaus Daukšos „Postilėje“ ir nustatė, kad veiksmažodžių junglumas nepriklauso nuo lenkų kalbos originale vartotų veiksmažodžių.

H. Horneckeris aktyviai dalyvauja skirtinguose mokslo projektuose. Humboldtų universitete vykdomuose projektuose „Senosios lietuvių kalbos trumpų tekstų leidimas“ (Kritische Edition altlitauischer Kleintexte vom Überlieferungsbeginn bis 1700 (ALKT)) ir „Senosios lietuvių kalbos tekstų bibliografija“ („Altlitauisches Quellenverzeichnis (ALQ)“) jis kaupia ir sistemina aktualią bibliografinę informaciją apie senuosius lietuvių kalbos tekstus.

„Lietuvių kalbos tyrimai yra svarbūs indoeuropeistikai, nes lietuvių kalba – archajiška. Ji tebeturi linksnių sistemą, panašią į indoeuropiečių prokalbės. Kodėl lietuvių kalba išlaikė tokį gramatikos pobūdį ir kiek šių reiškinių iš tikrųjų siekia indoeuropiečių prokalbę?“ – kelia klausimą jis.

H. Horneckeris planuoja tęsti lietuvių kalbos tyrimus. Dabar jis rašo straipsnius apie senosios lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumą ir su kolege rengia bibliografinę knygą apie senuosius lietuvių kalbos tekstus. Ši bibliografija apima visus iki 1701 m. rašytus lietuviškus tekstus. Joje apibendrinama informacija tiek apie gerai žinomus kūrinius, pavyzdžiui, Martyno Mažvydo pirmąją lietuvišką knygą ar M. Daukšos veikalus, tiek apie mažiau žinomus tekstus – įvairius įrašus knygose.

Mokslininkas planuoja toliau tirti giminių variantiškumą. Lietuvių kalboje yra ir daugiau tokių porų, kai tas pats žodis turi tą pačią reikšmę, bet skirtingą giminę, pavyzdžiui, liepa – liepas „liepa“. Su mokslu nesusijęs jo planas – dar kartą dalyvauti lietuvių kalbos kursuose ir toliau lavinti lietuvių kalbos gebėjimus.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausioji specialistė dr. Veslava Sidaravičienė

Atsitiktinai lietuvių kalbos pradėjęs mokytis taivanietis Wei-Chun Chiu sako, kad ji ne tik tapo įprastu „smegenų masažu“ ir būdu pabėgti nuo kasdienybės, bet ir paskatino įsigilinti į Lietuvos, Taivano ir Kinijos santykius bei skirtingas retorikas Lietuvos atžvilgiu šiai atidarius Taivaniečių atstovybę. Analizuojantis skirtingus Lietuvos įvaizdžius – nuo „priklausoma nuo JAV“ iki „artima ir patikima demokratijos sąjungininkė“ – Wei-Chun Chiu ir ateityje ketina gilintis į temas, susijusias su medijomis, kultūra bei politika.

Wei-Chun Chiu – politologas ir redaktorius – šiuo metu gyvena ir studijuoja Lenkijoje. Slavų kalbų bakalauro ir žurnalistikos magistro laipsnį jis įgijo Nacionaliniame Chengchi universitete Taivane. Tuomet nusprendė tęsti studijas Krokuvos Jogailaičių universitete. 2020 m. Wei-Chun Chiu pradėjo studijuoti lingvistiką. Renkantis pasirenkamuosius dalykus reikėjo apsispręsti dėl užsienio kalbos kurso. Kadangi dar nemokėjo naudotis universiteto sistema, jam automatiškai buvo priskirta lietuvių kalba.

„Nieko apie kalbą nežinojau... Pradėjau internete ieškoti informacijos. Supratau, kad ši kalba – sudėtinga: įvairi gramatinė sistema, daug sudėtingų formų. Dažnai sakoma, kad ji tinka „žmonėms, kurie arba rimtai domisi kalbomis, arba yra šiek tiek ekscentriški – tiesiog savotiški kalbų entuziastai“, – šypsosi Wei-Chun Chiu.

Sunerimęs parašė laišką dėstytojai dr. Gretai Lemanaitei, paaiškino situaciją ir pabrėžė, kad kalbą moka A0 lygiu. Laiško pabaigoje pridūrė – „ačiū“. „Dėstytoja pridėjo šypsenėlės jaustuką: jei žinai „ačiū“, vadinasi, jau pasiekei A0.1!“ – prisimena Wei-Chun Chiu.

Dabar jam atrodo, kad bandymas suprasti lietuvių kalbą yra tarsi smegenų masažas – klausaisi ritmiškų balsių ir galvoji apie kiekvieno žodžio kaitybą. Tai savotiškas pabėgimas nuo kasdienių darbų, studijų ir įtampos.

Šalia kalbos tyrinėjimų jis gilinasi ir į kitą jam svarbią sritį – Lietuvos įvaizdžio formavimą Kinijos ir Taivano viešojoje erdvėje. Šių savo tyrimų rezultatus Wei-Chun Chiu nuolat pristato Baltijos šalių konferencijose.

Wei-Chun Chiu asmeninio archyvo nuotrauka

Lietuva – nuo sąjungininkės iki priešės

2021 m. Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė sulaukė nemažai dėmesio Kinijoje ir Taivane. Žiniasklaidoje kuriami skirtingi Lietuvos įvaizdžiai atkreipė tuo metu Krokuvoje lietuvių kalbą studijavusio Wei-Chun Chiu dėmesį. 2021–2023 m. Taivano televizijoje Lietuva buvo minima dažniau ir daugiausia teigiamai, tuo tarpu Kinijos centrinės agentūros atsiliepė apie šalį neigiamai.

„Kinijos žiniasklaidoje Lietuva pristatyta kaip šalis, pažeidžianti „vienos Kinijos“ principą ir išduodanti 1991 m. bendrą sutartį“, – sako politologas.

Anot jo, viešojoje erdvėje buvo nuolat pabrėžiama, kad Lietuva yra neteisi ir siunčia „klaidingus signalus“ Taivano nepriklausomybės šalininkams. Taip pat buvo teigiama, kad Lietuvos vyriausybė yra priklausoma nuo JAV ir negali priimti savarankiškų sprendimų, o jos politikai yra trumparegiai.

„Pranešimuose tvirtinta, kad Lietuva už tokius veiksmus sulauks skaudžių pasekmių“, – sako Wei-Chun Chiu.

Priešingai nei Kinijos, Taivano žiniasklaidoje Lietuva buvo apibūdinama kaip artima ir patikima demokratijos sąjungininkė – šalis, kuri renkasi teisingą kelią, saugo nepriklausomybę ir suverenitetą. Straipsniuose buvo kreipiamas dėmesys ne tik į glaudžią abiejų šalių partnerystę su JAV ir NATO, bet ir į tarptautinę paramą iš Vokietijos, Prancūzijos ar Jungtinės Karalystės.

Wei-Chun Chiu savo tyrimuose nustatė tris pagrindines Taivano žiniasklaidos dėmesio Lietuvai kryptis: suasmenintas santykis, istorinis kontekstas ir ryšio kūrimas.

„Lietuva dažnai vaizduojama kaip artima draugė ir sąjungininkė, kovotoja už laisvę. Ši istorinė patirtis lyginama su Taivano ir Kinijos santykiais. Nemažai dėmesio skiriama krepšiniui ir net šokoladui“, – teigia pašnekovas.

Wei-Chun Chiu asmeninio archyvo nuotrauka

Mokytis įkvepianti aplinka

Kaip pasakoja pašnekovas, studijuojant lietuvių kalbą Krokuvos Jogailaičių universitete labiausiai jį žavi pozityvi ir mokytis įkvepianti aplinka. Nors pirmuosius dvejus metus lietuvių kalbos studijos buvo intensyvios, joms pasibaigus Wei-Chun Chiu tebelanko kursus kaip laisvasis klausytojas. Jis – ne vienintelis lietuvių kalbos entuziastas, kurso papildomai klauso ir nemažai buvusių jo kursiokų.

Anksčiau žinias taivanietis gilino ir lietuvių kalbos ir kultūros kursuose Vilniuje. Pirmąsyk – vasaros kursuose, kurie vyko Vilniaus, antrąsyk – Vytauto Didžiojo universitete. Taip jis pažino du Vilniaus veidus – vasaros ir žiemos.

„Kursuose mokėmės daug naujų žodžių ir gilinomės į sudėtingesnes gramatikos formas, ypač pusdalyvius ir padalyvius. Taip pat klausėmės lietuviškos popmuzikos, žiūrėjome filmus, skaitėme grožinę literatūrą, žaidėme vaidmenų žaidimus. Aš ilgiuosi popiečių, kai kavinėje darydavau namų darbus su latės puodeliu ir pyragaičiu, kartais klausydamasis lietaus. Po to išeidavau pasivaikščioti – vienąkart po liepos saule, kitąkart gruodžio prieblandoje“, – pasakoja Wei-Chun.

Lietuvoje Wei-Chun Chiu labiausiai žavi žmonės. Jis įsitikinęs, kad be žmonių vietos prarastų savo prasmę. Taivanietis puikiai prisimena, kaip pirmą kartą knygyne paklausė savininko, ar šis turi daugiau atvirukų – tuomet gavo dovanų net du atvirukų albumus. Nepaisant jo tarties, pašto darbuotoja buvo kantri, o bare jis sutiko malonų barmeną.

Wei-Chun Chiu toliau planuoja mokytis lietuvių kalbos ir stebėti naujienas užsienio žiniasklaidoje apie Lietuvą. Ateityje gilinsis į temas, susijusias su medijomis, kultūra, politika, ir aiškinsis, kaip jos veikia kalbą ir tapatybę. Netrukus su draugais žada apsilankyti Lietuvoje.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausioji specialistė dr. Veslava Sidaravičienė

Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvių kalbos institutas kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Research for Language Practice: Sociolinguistic Aspects, Terminology Development, and Standardization“, rengiamą akademiko Jānio Endzelīno 153-ųjų gimimo metinių proga.

Daugiau informacijos: https://lavi.lu.lv/konferences-2026/