2027–2029 m. lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos vykdymo konkursas
Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra paskelbusi 2027–2029 m. Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos vykdymo konkursą, skirtą remti kalbos atmainų ir įvairių tikslinių grupių kalbinių nuostatų tyrimus.
Paraiškos vykdyti lituanistikos mokslinių tyrimų projektus priimamos iki 2026 m. lapkričio 6 d. (imtinai).
Daugiau konkursų rasite čia.
Maloniai kviečiame teikti paraiškas.
STUDENTŲ KONFERENCIJA „BRIDGES IN THE BALTICS“
2026 m. rugsėjo 25–26 d. Varšuvos universitete vyks Baltijos šalių studentų konferenciją „Baltijos šalių tiltai“ (“Bridges in the Baltics”).
Konferencijos tikslas – suburti Baltijos šalimis besidominčius studentus, suteikti galimybę pristatyti savo mokslinius darbus, keistis patirtimi, užmegzti naujus ryšius. Konferencijoje kviečiami dalyvauti Baltijos ir kitų užsienio šalių universitetų bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų studentai.
Kviečiame dalyvauti.
Kviečiame į Leonardo Dambriūno 120-mečiui skirtus renginius
Spalio 2 d. VU bibliotekoje bus perduotas Leonardo Dambriūno archyvas ir pristatyta paroda „Leonardui Dambriūnui – 120“, o spalio 3 d. Filologijos fakultete vyks seminaras „Valstybinės kalbos keliu: žmonės ir jų darbai. Leonardui Dambriūnui – 120“.
Kviečiame dalyvauti!
31-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Kalba kaip sistema ir procesas“.
2026 m. spalio 1–2 d. Vilniaus universitete (Universiteto g. 5, Vilnius) vyks 31-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Kalba kaip sistema ir procesas“.
Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedra kartu su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centru.
Plenarinius pranešimus skaitys Davidas Britainas (Berno universitetas), Pietras Umbertas Dinis (Pizos universitetas), Simone Pisanas (Sienos universitetas), Piotras Grablunas (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas, Varšuvos universitetas), Rita Miliūnaitė, Aurelija Tamulionienė ir Nida Poderienė (Lietuvių kalbos institutas).
Daugiau informacijos žr. čia.
Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursai LLTI
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia užsieniečius ir užsienio lietuvius registruotis į Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus!
Kviečiame registruotis iki spalio 28 d. čia.
Lietuvių kalbos žiemos kursai VU
2027 m. sausio 4 d. prasidės dviejų savaičių lietuvių kalbos žiemos kursai. Paskaitos ir užsiėmimai vyks Vilniaus universiteteto Filologijos fakultete.
Daugiau informacijos žr. čia.
Vicky Reiter: Visi indoeuropeistai – šiek tiek keistoki
Priežastys, kodėl žmonės iš kitų šalių mokosi lietuvių kalbos, yra skirtingos. Vienus skatina šeimos ryšiai, kitus – studijos, darbas ar gyvenimas Lietuvoje. Vicky‘ei Reiter – Vienos universiteto Filologijos fakulteto doktorantei ir dėstytojai – lietuvių kalbos prireikė atliekant indoeuropeistikos tyrimus.
„Rekonstruojant prokalbę, reikia išmanyti ne tik senąją slavų, senąją graikų, lotynų ar sanskritą, bet ir baltų kalbas. Todėl nusprendžiau pradėti mokytis lietuvių kalbos. Indoeuropeistika yra sudėtinga sritis, skatinanti daug mokytis, pažinti skirtingas kalbas ir nuolat jas lyginti tarpusavyje: „Visi Vienos universitete studijuojantys indoeuropeistiką yra šiek tiek keistoki“, – pasakoja kalbininkė.
Jos gyvenimo principas paprastas – nuolat mokytis. Pašnekovė yra įsitikinusi, kad gyvenimas jai nebūtų toks įdomus, jei neturėtų galimybės nuolat sužinoti ir išmokti ko nors naujo. Lietuvių kalbos ji pradėjo mokytis įstojusi į trečiąsias savo magistro studijas – indoeuropeistiką. Pirmuosius metus lietuvių kalbą ji studijavo kaip pasirenkamąjį dalyką, o galimybę tęsti studijas antraisiais metais vadina dovana iš Lietuvos. „Lietuva remia ir mano studijas Vilniuje, todėl jaučiuosi jums labai dėkinga“, – priduria ji.
Vicky Reiter. Veslavos Sidaravičienės nuotr.
„Kartais mano galva yra kaip kalėjimas“
Paklausta, kas ją pačią atvedė į indoeuropeistikos studijas, V. Reiter sako tiksliai nebeprisimenanti. Istorinė kalbotyra ją domino jau seniai, o rimtesnė pažintis su šiuo mokslu prasidėjo dėstant slavų ir rusų kalbų istorinę gramatiką. Paskaitose pasitaikydavo pavyzdžių iš kitų indoeuropiečių kalbų, o tai ir paskatino domėtis, kaip gramatiniai reiškiniai galėjo veikti prokalbėje.
Netrukus ji pati pradėjo lankyti indoeuropeistikos paskaitas. „Buvo sudėtinga, bet tai buvo kažkas naujo“, – prisimena doktorantė. Ypač ją sužavėjo temos, su kuriomis per slavistikos studijas beveik nebuvo susidūrusi, pavyzdžiui, akcentologija.
Lietuvių kalbos žinias indoeuropeistė plečia Vilniuje – jau antrą vasarą lanko intensyvius Vilniaus universiteto vasaros kursus. „Man patinka, kad visi čia mandagūs ir kantrūs“, – apie lietuvių kalbos kursus sako ji. Kalbininkui mokytis kalbos turbūt sunkiau – neužtenka tiesiog išmokti žodį, dar norisi žinoti, kaip ir kodėl jis skamba būtent taip, teigia ji.
Pernai V. Reiter kursuose turėjo bendramintį – kitą kalbininką iš Vienos. „Buvome dviese. Vieną dieną vienas klausia apie kirčiavimą, antrą – kitas turi kokį nors kitokį lingvistinį klausimą. Tačiau šiemet – aš viena ir jau nenoriu įkyrėti ir visą laiką klausinėti: atsiprašau, čia tvirtagalė ar tvirtapradė priegaidė?“ – pasakoja ji.
Kai per vieną paskaitą VU prof. Meilutė Ramonienė pasakė, kad dėl kirčiavimo nereikėtų taip jaudintis – juk net lietuviai ne visada žino, kur ir kaip kirčiuoti, – kalbininkės tai, regis, nelabai paguodė. „Sėdžiu ir galvoju: mmm... bet...“ – šypsosi V. Reiter.
„Man labai patinka, kaip skamba lietuvių kalba. Džiaugiuosi jos mokydamasi. Taip, ji sudėtinga. Visi sako: „O, mūsų gramatika labai sudėtinga.“ Taip... Bet... Ne“, – juokiasi pašnekovė. Išgirdusi apie gausybę dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių, turi paprastą atsakymą: „Juk tai archajiška indoeuropiečių kalba – ko jūs norite?“
Didžiausias doktorantės džiaugsmas – mokantis lietuvių kalbos atpažinti tai, kas siekia indoeuropiečių prokalbę. Pavyzdžiui tą pačią pokalbio dieną per paskaitą nagrinėtas veiksmažodis tempti. V. Reiter iškart prisiminė sąsajas su kitų kalbų žodžiais, turinčiais tą pačią šaknį bei jos variantais. „Kai pamatau tokį pavyzdį, man labai patinka. Todėl ir mokausi baltų kalbų. Tas žodis toks senas, taigi – valio!“ – atradimo džiaugsmu dalijasi doktorantė.
Indoeuropeistės žinios mokantis lietuvių kalbos kartais iškrečia ir pokštų. „Kartais pavartoju žodį, o dėstytoja sako: tokio žodžio nėra. Aš sakau: bet juk yra!“ – prisimena V. Reiter. Žodis iš tiesų egzistuoja – tik ne dabartinėje, o senojoje lietuvių kalboje.
Tačiau net ir po trejų metų studijų pripažįsta: suprasti kalbą – dar nereiškia gebėti ja laisvai kalbėti. Perskaityti mokslinį straipsnį ar susirasti nežinomą žodį žodyne kartais gerokai lengviau nei tiesiog prabilti – ypač kai trukdo baimė suklysti.
„Kartais mano galva yra kaip kalėjimas: aš suprantu, noriu kalbėti, bet nepavyksta“, – prisipažįsta ji. Temų pokalbiui V. Reiter tikrai netrūksta. Pavyzdžiui, apie sportą galėtų daug kalbėti – dešimt metų žaidė futbolą, vaikystėje ir krepšinį.
Vicky Reiter. Veslavos Sidaravičienės nuotr.
„Pagrindinis mano tyrimų klausimas – kodėl?“
Lietuvių kalba V. Reiter svarbi ne vien kaip dar viena išmokta kalba – jos reikia ir moksliniams tyrimams. Jos disertacijos tema – antrinių veiksmažodžių daryba slavų ir kitų indoeuropiečių kalbose. Ją Vienos universitete doktorantė pradėjo rengti 2023 metų pabaigoje. Didžiąją dalį tyrimo medžiagos ji renka iš senosios bažnytinės slavų kalbos šaltinių – seniausių rašytinių slavų kalbos paminklų, siekiančių IX amžių.
Doktorantę domina, kokiais dėsniais remiantis iš pamatinių žodžių buvo daromi nauji veiksmažodžiai: kodėl su vienais pamatais vartojama viena priesaga, su kitais – kita, kodėl vienos jų būdingesnės iš daiktavardžių, o kitos – iš būdvardžių daromiems veiksmažodžiams. Ieškant atsakymų slavų kalbų duomenis tenka lyginti su lietuvių, senosios graikų, sanskrito, germanų ir kitų indoeuropiečių kalbų duomenimis, siekiant rekonstruoti senesnę darybos sistemą.
„Jau matyti tam tikrų tendencijų, bet reikia dar daug dirbti. Pagrindinis mano klausimas – kodėl?“ – sako pašnekovė. Lietuva jai atrodo viena iš vietų, kur galėtų tęsti savo tyrimus, tuo labiau kad čia dirba mokslininkų, kurių tyrimų temos artimos jos disertacijai. Todėl Lietuvą ji mato ne tik kaip vietą mokytis kalbos, bet ir kaip galimybę ateityje bendradarbiauti su kalbininkais.
VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.
Pradedamas projektas „Kalnų tekstai: Balys Sruoga tarp Lietuvos ir Sakartvelo“
Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centras kartu su partneriais pradeda įgyvendinti projektą „Kalnų tekstai: Balys Sruoga tarp Lietuvos ir Sakartvelo“. Jo tikslas – aktualizuoti Balio Sruogos literatūrinį palikimą, pristatyti kelionių po Kaukazą įkvėptą kūrybą ir puoselėti Lietuvos bei Sakartvelo kultūrinius ryšius. Projekto programoje numatytos paskaitos ir kalbos pratybos studentams, literatūriniai skaitymai, diskusijos, edukacinės veiklos ir kultūriniai renginiai, skirti Balio Sruogos kūrybai ir jos sąsajoms su Sakartvelu.
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/lituanistika
Nuo paauglystės Vilnių įsimylėjęs Patrikas iš Poznanės: „Geriausias būdas išmokti kalbą – turėti drąsos kalbėti“
„Lietuvių kalba man yra tikrai graži. Man labai patinka kalbėti lietuviškai. Ir toks pastebėjimas, kad man nepatinka, kai jauni žmonės kalba lietuviškai su labai daug anglicizmų, rusicizmų. Bet, aišku, kalbėdamas su lietuviais aš irgi noriu kalbėti taip, kaip ir jie, nenoriu kalbėti kaip tikras užsienietis, noriu tapti savas“, - sako Poznanėje (Lenkija) užaugęs, dabar Vilniuje studijuojantis Patrikas.
Daugiau skaitykite čia.
Patrykas Piątekas. Nuotraukos iš asmeninio albumo.
Įgyvendintas elektroninės leksikografijos projektas
Frankfurto prie Maino Goethes universiteto bakalauro ir magistro studijų programų studentai, kurie specializuojasi baltų kalbotyros srityje ar bent lanko praktinės lietuvių kalbos kursus, 2026 m. vasaros semestre turėjo progą susipažinti su elektroninio atvirosios prieigos lietuvių-vokiečių-lietuvių kalbų žodyno LiVoLi rengimu.
Mokomojo žodyno idėja grįstas dvikalbis žodynas LiVoLi atitinka šiuolaikinius elektroninės leksikografijos standartus ir apima apie 4000 žodyno straipsnių, kuriuose taip pat pateikiami būdingi žodžių junginiai, atrinkti bei iliustruoti remiantis lietuvių kalbos tekstynų duomenimis. Dvikryptė paieškos sistema leidžia naudotis žodynu ne tik tiems, kurie mokosi vokiečių kalbos, bet ir vokiškai kalbančiose šalyse lietuvių kalbos besimokantiems studentams.
Žodynas pradėtas rengti 2020 m. finansuojant Vilniaus universiteto Mokslo skatinimo fondui ir bendradarbiaujant Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedros docentei ir projekto vadovei dr. Linai Plaušinaitytei, doc. dr. Skaistei Volungevičienei, Taikomosios kalbotyros instituto direktorei ir Lietuvių kalbos katedros docentei dr. Vilmai Zubaitienei, Frankfurto prie Maino Johanno Wolfgango Goethes universiteto Empirinės kalbotyros instituto profesorei dr. Jolantai Gelumbeckaitei ir talkinant abiejų universitetų studentams. Po 2023-ųjų žodynas toliau pildytas asmenine rengėjų iniciatyva, o 2026 m. gavus finansavimą iš Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, žodyno LiVoLi duomenų pagrindu Frankfurte baltistiką studijuojantiems studentams surengtos elektroninės leksikografijos dirbtuvės.
Dirbtuvių projektas vyko nuo 2026 m. kovo pabaigos iki liepos vidurio. Pirmiausia Frankfurto prie Maino Goethes universiteto baltų kalbotyros studijų programos koordinatorė prof. dr. Jolanta Gelumbeckaitė ir lietuvių kalbos dėstytoja Alina Baravykaitė, lankydamosi Vilniaus universitete, su projekto partnerėmis aptarė išsamią būsimų dirbtuvių programą ir tolesnį bendradarbiavimą, dalijosi gerąja patirtimi, stiprino esamus ir mezgė naujus ryšius. Po parengiamojo etapo Vilniaus universiteto dėstytojos viešėjo Frankfurto prie Maino Goethes universiteto Empirinės kalbotyros institute, kur studentams skaitė įvadines paskaitas ir su Frankfurto kolegėmis vedė praktines leksikografijos dirbtuves. Jų dalyviai susipažino su elektroninės leksikografijos darbo principais, žodyno LiVoLi infrastruktūra bei jam sukurta informacijos įvedimo programa, atliko įvairias žodyno rengimo užduotis.
Viešnios iš Vilniaus universiteto su Frankfurto universiteto lietuvių kalbos dėstytoja po leksikografijos dirbtuvių. Frankfurto prie Maino Goethes universiteto studentų nuotr.
Viešėdamos Frankfurto prie Maino Goethes universitete, doc. dr. Lina Plaušinaitytė ir doc. dr. Vilma Zubaitienė per Empirinės kalbotyros instituto tradicinį kolokviumą (viešą paskaitą) šio instituto kolektyvui ir studentams taip pat skaitė apžvalginį pranešimą apie dvikalbės lietuvių leksikografijos raidą, aktualijas ir problemas, aptarė žodyno LiVoLi specifiką ir naudą mokantis lietuvių kalbos. Ateityje žodynas dar bus plečiamas, tad šis projektas visapusiškai naudingas: Frankfurto studentai prireikus galės prisidėti rengiant ar redaguojant žodyną ir taip tobulins savo lietuvių kalbos žinias, o Vilniaus universiteto docentės susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms projekto įdirbį galės panaudoti prisidėdamos prie Frankfurto prie Maino Goethes universiteto Empirinės kalbotyros instituto studijų programų, kuriose numatyti leksikografijos kursai.
Frankfurto prie Maino Goethes universiteto lietuvių kalbos dėstytoja Alina Baravykaitė