Naujienos

Baltų krikščionių sąjunga ir Lietuvių kultūros institutas Lampertheime kviečia teikti pranešimus konferencijai „Baltijos šalių tautų pėdsakais“, vyksiančiai 2026 m. lapkričio 13-15 d. Bonoje.

Ketvirtojoje ciklo »Res publica litteraria Baltica« konferencijoje laukiami jaunųjų akademikų, patyrusių mokslininkų ir kitų tyrėjų, besidominčių Baltijos šalių tautų veiklos pėdsakais pasaulyje, pranešimai.

Kaip ir daugelio pasaulio regionų, Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – istorinei ir politinei raidai ilgus šimtmečius įtakos turėjo geopolitinė sankloda, kariniai konfliktai ir politinės bei ekonominės transformacijos. Baltijos šalių gyventojų migraciją į įvairius pasaulio kraštus arba lemtingas viešnages užsienyje veikė ir objektyvūs išoriniai veiksniai, ir asmeninės paskatos: atradimų aistra, akademinis smalsumas, meninis polėkis ar emociniai saitai. Ilgam ar trumpesniam laikui tėvynę palikusių lietuvių, latvių ir estų gyvenimas bei veikla svetur paliko reikšmingus socialinius, politinius, kultūrinius ir materialinius pėdsakus, kurių svarba neblėsta iki šiol, o gal dar tik bus įvertinta ateityje. Užsienio mokslininkų tyrimuose šie pėdsakai ir ypač diasporos bendruomenių tarpusavio santykiai globalios migracijos ir kultūros istorijos kontekste nėra dažnai aptariami. Tad kviečiame įvairiais aspektais nagrinėti ir pristatyti estų, latvių ir lietuvių pasaulyje įspaustas veiklos žymes, atskleisti šios veiklos praeities bei dabarties raiškos formas, reikšmę ir pasekmes. Siūlomų temų sąrašas nėra baigtinis:

• Politinė ir kultūrinė veikla,
• mokslo ir žinių sklaida,
• tapatybės formavimo procesai,
• tinklaveika,
• atminties įprasminimas,
• architektūra,
• menas ir literatūra,
• emigracijos etapai per biografijų prizmę,
• reikšmė ir svarba kilmės šalyje,
• estų, latvių ir lietuvių veiklos pėdsakai globaliame kontekste.

Organizatoriai tikisi sulaukti aktualių pranešimų iš istorijos, politikos, kultūros, literatūros ir susijusių mokslo ar tarpdalykinių sričių. Bus atsižvelgiama ir į kitas pranešimų temas, jei jose atsispindės lietuvių, latvių ir estų veikla svetur.

Konferencijos kalba – vokiečių. Bus svarstomi ir kitomis kalbomis pateikti pranešimai. Taip pat bus sudaryta galimybė dalyvauti nuotoliniu būdu. Esant poreikiui, Baltų krikščionių sąjunga gali padengti dalį jaunųjų mokslininkų kelionės ir apgyvendinimo išlaidų.

Numatoma pranešimų trukmė – iki 30 minučių (su diskusija). Susidomėjusius maloniai prašome iki 2026 m. kovo 31 d. atsiųsti pranešimo apmatus su trumpu prisistatymu Baltų krikščionių sąjungos valdybos prezidentei Ankei Lepai el. pašto adresu a.lepa@silber-orange.com. Apie priimtus pranešimus informuosime iki 2026 m. balandžio 19 d.

Straipsnius, parengtus pagal konferencijoje skaitytus pranešimus, ketinama skelbti skaitmeniniame žurnale Annaberger Annalen. Šis žurnalas Baltų krikščionių sąjungos lietuvių sekcijos ir Lietuvių kultūros instituto pavedimu leidžiamas nuo 1993 m.

BCB konf 2026 CfP de

BCB konf 2026 CfP lt

Lietuvos mokslo taryba paskelbė kvietimą teikti paraiškas lituanistikos plėtros projektams įgyvendinti.

Paraiškų teikimo terminas – iki 2026 m. kovo 19 d. 16 val.

Numatoma projekto pradžia – 2026 m. rugsėjo 1 d.

Projekto trukmė – ne trumpesnė kaip 12 mėn. ir ne ilgesnė kaip 24 mėn.

Projekto biudžetas – ne didesnis kaip 75 tūkst. Eur.

Kvietimo tikslas –  bendradarbiaujant su diaspora ir (ar) užsienio mokslinėmis, tarptautinėmis, diplomatinėmis institucijomis, žiniasklaida, stiprinti ir skatinti veiklas, susijusias su lietuvių kalbos, Lietuvos mokslo ir kultūros pažinimu, jo įtrauktimi į akademinės veiklos procesus, lituanistinio paveldo paieška užsienyje, mokslo diplomatija, sudarant  sąlygas šių veiklų tęstinumui ir specifinių uždavinių sprendimui bei  lituanistikos srityje dirbančių užsienio mokslininkų telkimui.

Projekte planuojamos veiklos turi sietis su ne mažiau kaip trimis rodikliais, numatytais lituanistikos plėtros projektams, kurie nurodyti Programos 9.2 papunktyje.

Privalomas rodiklis: užmegzti lituanistikos plėtros ryšiai tarp Lietuvos ir užsienio institucijų, padalinių ir (ar) tyrėjų (bendradarbiavimo sutartys, renginiai, vizitai, tyrėjų tinklai, aljansai ir kt.)
 

Galimas paraiškos priedas, tačiau neprivalomas - su užsienio institucijomis pasirašyta (-os) ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis (-ys) arba ketinimų protokolas (-ai) patvirtinantis planus tokią (-as) sutartį (-is) pasirašyti.

Kviečiame teikti tezes mokslinei konferencijai, skirtai prof. Vytauto Mažiulio 100-osioms gimimo metinėms ir vyksiančiai 2026 m. spalio 8–9 d. Vilniaus universitete.

Konferencijoje laukiami pranešimai temomis, apimančiomis pagrindines prof. V. Mažiulio tyrimų sritis:

• prūsų kalba ir tekstai;
• baltų kalbų istorinė gramatika;
• baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai.

KVIETIMAS

CALL FOR PAPERS

REGISTRATION FORM

Lietuvių kalbos vadovėlio „Nė dienos be lietuvių kalbos“ trečioji knyga – vadovėlių „Nė dienos be lietuvių kalbos“ (A2) ir „Nė dienos be lietuvių kalbos“ antrosios knygos (B1, B2) tęsinys.

„Nė dienos be lietuvių kalbos“ trečioji knyga skiriama tiems, kurie jau moka lietuviškai ir siekia gero mokėjimo (C1) lygio. Besimokantieji mokysis suprasti įvairius gana ilgus sudėtingus tekstus ir suvokti potekstę; lengvai, spontaniškai, ilgai neieškodami raiškos priemonių išsakyti savo nuomonę, nuostatą, pažiūras; lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą visuomeniniais, akademiniais ir profesiniais tikslais; kurti aiškų, struktūruotą, detalų tekstą sudėtingomis temomis, laikydamiesi stiliaus ir teksto struktūros reikalavimų, tinkamai vartodami siejimo priemones.

Knygos rengimas ir leidyba finansuota ES projekto „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ lėšomis 
(Nr.   09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

Knygos interaktyvus formatas: http://www.nedienosbelietuviukalbos3.flf.vu.lt/, galima įsigyti pdf formatu nemokamai: https://www.knygynas.vu.lt/ne-dienos-be-lietuviu-kalbos-trecioji-knyga-lietuviu-kalbos-vadovelis-mokantiems. 

Skaitmeninė integruoto ugdymo(si) priemonė (SIUP) „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje“ – tai tarpdisciplininė universali nesunkiai techniškai prieinama lituanistinio ugdymo(si) priemonė, pritaikyta Baltistikos centrų studentams ir dėstytojams, ir Lituanistinėms mokykloms. Tikimės, kad SIUP skatins empatišką domėjimąsi Lietuvos ir atskirų užsienio šalių istoriniais ir kultūriniais ryšiais, dabartine tautų, valstybių ir visuomenių tarpusavio sąveika ir bendradarbiavimu įvairiose politinio, ekonominio, sociokultūrinio gyvenimo srityse. Knyga pradėta rengti 2017 m. Lietuvos edukologijos universitete, nuo 2019 m. priemonės rengimas tęstas Vytauto Didžiojo universitete. Knygos rengimas ir leidyba finansuoti ES projekto „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

Elektroninė knyga laisvai prieinama ebooks.

Naujos kalbos mokymosi procese labai svarbu, kad mokiniai patys pradėtų stebėti kalbą ir atrastų kalboje egzistuojančius dėsningumus, nes vadovėliuose bei gramatikose dažnai pritrūksta autentiškos medžiagos. Nors internete yra daug informacijos, tačiau didelė jos dalis mokiniams yra pernelyg sudėtinga. Šiuo aspektu mokiniams ir dėstytojams naudingi parengti skirtingų kalbos kompetencijos lygių mokomieji ir mokinių tekstynai, kuriuose jie savarankiškai galės ieškoti informacijos. Daug naudingos įvairialypės informacijos besimokantys lietuvių kalbos ras tekstyno pagrindu sudarytame leksikone ir kitose priemonėse.

Svetainę sudaro šešios elektroninės mokomosios priemonės.

1. Mokomasis tekstynas – elektroninių tekstų rinkinys, kuriame pateikti skirtingiems lietuvių kalbos lygiams (A1, A2, B1, B2 lygio besimokantiems suprantami ir aktualūs rašytinės bei sakytinės kalbos tekstai). Tekstynu gali naudotis tiek besimokantys lietuvių kalbos, tiek lietuvių kalbos mokytojai, dėstytojai. Vartotojai, šiame tekstyne radę ieškomą žodį, iš konteksto gali suprasti, kaip tas žodis vartojamas dabartinėje lietuvių kalboje, ką reiškia. Šio tekstyno pagrindu galima rengti įvairias leksikai ir gramatikai įsisavinti skirtas užduotis, naudojant autentiškus dabartinės lietuvių kalbos pavyzdžius.
2. Mokinių tekstyną sudaro keturi kitakalbių tekstų rinkiniai, kurie buvo renkami bendradarbiaujant su baltistikos centrais. Kiekviena tekstyno dalis iliustruoja skirtingą lietuvių kalbos mokėjimo lygį. Besimokantiems svetimosios kalbos svarbu ne tik žinoti, kaip kalba gimtakalbiai, bet ir kokias kategorijas sunkiau ar lengviau įsisavina kitakalbiai. Tokia priemonė svarbi ir kalbos mokytojams, nes tekstynai leidžia kalbos mokymą grįsti duomenimis, pvz., užsiėmimų metu tipinę kitakalbių vartoseną galima aptarti su studentais, naudoti kaip medžiagą įvairaus pobūdžio užduotims rengti, baziniams žodžių sąrašams sudaryti. Mokinių tekstyną vartotojai galės analizuoti ir naršyti internete arba parsisiųsti kai kuriuos duomenis (pvz., konkordanso eilutes, dažninius žodžių sąrašus) į savo kompiuterius.
3. Morfologiškai anotuotas tekstynas. Besimokantiems morfologiškai sudėtingos lietuvių kalbos kyla daug problemų dėl kaitybos, todėl reikia vienoje vietoje matyti daug tam tikros gramatinės kategorijos vartosenos pavyzdžių. Naudojantis morfologiškai anotuotu tekstynu, galima rasti reikalingas gramatines kategorijas (pvz., giminę, linksnį, laiką, asmenį ir pan.); galima ieškoti įvairių gramatinių požymių kombinacijų (pvz., konkretus būdvardis, per du žodžius nutolęs nuo daiktavardžio, ir pan.), o rezultatus parsisiųsti. Šis tekstynas padės geriau suprasti lietuvių kalbos gramatikos sistemą.
4. Leksikonas yra elektroninė leksinė bazė, parengta Mokomojo tekstyno pagrindu. Leksikone aprašyta 3700 leksinių vienetų: 700 dažniausiai tekstyne vartojamų žodžių ir 3000 su dažniausiais žodžiais susietų darinių ir pastoviųjų žodžių junginių. Dažniausių žodžių leksiniai ir gramatiniai dėsningumai parodyti vartosenos modeliuose ir pavyzdžiuose, o su dažniausiais žodžiais susijusių darinių ir pastoviųjų junginių vartoseną iliustruoja pavyzdžiai. Mokiniai ir mokytojai, mokomųjų priemonių rengėjai leksikone ras informacijos apie žodžių tarimą, kirčiavimą, kaitybą, darybinius ir leksinius ryšius, o vartosenos modeliai ir pavyzdžiai bus naudingi lavinant produkavimo gebėjimus.
5. Tarties poskyrį sudaro keturios dalys: 1) dabartinės lietuvių kalbos tarties žodynas, kurį sudaro apie 150 tūkst. žodžių sukirčiuotų ir transkribuotų antraštinių formų, 2) tarties žodynas negimtakalbiams, jį sudaro beveik 6 tūkst. dažniausių žodžių iš mokomojo tekstyno, jie sukirčiuoti, transkribuoti ir įgarsinti, 3) transkribuoklis, suteikianti galimybę vartotojui gauti transkribuotą žodžių ar jų junginių, sakinių variantą, ir 4) garsynas, kuriame galima pasiklausyti, kaip ištariami kai kurie žodžiai realioje kalboje. Visi pavyzdžiai transkribuojami Tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis ir pateikiami Palemono šriftu.
6. Kirčiuoklis – automatinė kirčiavimo priemonė. Naudodamiesi ja kiekvienas gali susikirčiuoti rišlų tekstą. Tai ypač svarbu dėstytojams, rengiantiems tekstus skaityti auditorijoje ar kitokias užduotis, o besimokantiesiems – tekstus taisyklingai perskaityti ar pasitikrinti žodžių kirčiavimą. Rengiant atsižvelgta į lietuvių kalbą dėstančių dėstytojų pageidavimus ir pateiktos vienodai rašomos, bet skirtingai kirčiuojamos formas. Įtraukti beveik visi šiuo metu „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir VLKK rekomendacijose teikiami kirčiavimo variantai.
   Ši svetainė kuriama įgyvendinant projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“
   (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

Latvistikos ir baltistikos skyriaus Baltų kalbotyros katedra kviečia teikti paraiškas į 61-ąją tarptautinę baltų kalbotyros konferenciją „Sinchroniniai ir diachroniniai kalbos variantai“.

Konferencija skirta bet kurio lygmens baltų kalbų ir tarmių sistemos elementų sinchroniniams ir diachroniniams tyrimams su visa tiriamųjų objektų ir metodų įvairove: nuo fonetikos iki sintaksės, nuo senųjų raštų ir onomastikos iki sociolingvistikos ir kompiuterinės lingvistikos.

Konferencija vyks 2026 m. kovo 27 d.

Darbo kalbos: latvių, lietuvių, vokiečių, anglų

Pranešimų paraiškų bei tezių (apie 250–300 žodžių)lauksime iki 2026 m. kovo 1 d.

Teikiama galimybė pagal pranešimą parengtus straipsnius publikuoti žurnale „Baltu filoloģija“, kuris yra recenzuojamas leidinys su tarptautine redakcine kolegija.

Ielūgums

Kvietimas

Invitation

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia konkursą užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo projektams finansuoti 2026 metais:

• Paraiškų pateikimo terminas iki sausio 23 d.
• Projektų vykdymo terminas - iki 2026 rugpjūčio 31 d. (tik 8 mėnesiams).
• Nuo 2026 rugsėjo 1 d.planuojama pereiti į naują lektoratų ir projektų finansavimo tvarką.
• Naujoji tvarka bus pristatinėjama partneriams sausio arba vasario mėnesį.

Teikiami bendradarbiavimo projektai šioms veikloms įgyvendinti:

1. Pagalba užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrams, organizuojant studijų procesą (nuolatinis lituanistinių disciplinų dėstymas);
2. Užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrų dėstytojų ir tyrėjų bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir tyrėjų mainai, stažuotės ir kt.;
3. Užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendra veikla (dėstytojų ir tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas, konferencijos, seminarai ir kt.)

Finansuojant projektus, prioritetas bus teikiamas tiems:

1. kurie vykdo nuolatinį lituanistinių disciplinų dėstymą;
2. kurie turi ryšį su krašto lietuvių bendruomene ir/ar Lietuvos diplomatine atstovybe šalyje;
3. kurie turi papildomų finansavimo šaltinių ir yra aiškiai pagrįstas lėšų panaudojimas;
4. tęstiniams projektams.

Paraiškose neteikti finansavimo poreikio šioms veikloms:

1. dienpinigiams, kai vykstama trumpalaikio vizito į BC;
2. renginio moderatoriaus honorarui, jį mokėti iš administracinių išlaidų;
3. pasiruošimui paskaitoms ir kt. užsiėmimams.

Daugiau informacijos: https://smsm.lrv.lt/lt/smsm-konkursai/kiti-konkursai/konkursas-uzsienio-saliu-lituanistikos-baltistikos-centru-ir-lietuvos-mokslo-ir-studiju-instituciju-bendradarbiavimo-projektams-finansuoti-2026-m-Lb4Q/ 

LSMU Kalbų ir edukacijos katedros dėstytojas dr. Giedrius Židonis kartu su kolege dr. Jowita Niewulis-Grablunas iš A.Mickevičiaus universiteto Poznanėje išleido dvikalbį (lietuvių ir lenkų kalbomis) leidinį „Nikodemas Erazmas Iwanowskis: korespondencija ir prisiminimai (Eliza Orzeszkowa, Maria Konopnicka)“.

Leidinyje publikuojamas Lazdynų Pelėdos tėvo, Paragių dvarelio Žemaitijoje savininko, dailininko ir grožinių kūrinių autoriaus N.E.Iwanowskio (1846–1931) susirašinėjimas su žinoma lenkų rašytoja E.Orzeszkowa, jam skirti lenkų poetės M.Konopnickos laiškai, taip pat jo prisiminimai apie gyvenimą Peterburge ir Miunchene. Knygos autoriai tekstus transkribavo, vertė, vėliau daug laiko praleido Lietuvos ir Lenkijos archyvuose bei bibliotekose rinkdami medžiagą leidinio įvadui, kur apžvelgiama bajoriška Iwanowskių kilmė, sudarytas genealoginis medis, pateikiama N.E.Iwanowskio išspausdintų literatūrinių darbų bibliografija.

Knyga bus įdomi visiems, besidomintiems XIX a. pabaigos Žemaitijos kultūriniu gyvenimu, epistoliarika, įžymių žmonių asmeniniu gyvenimu, taip pat naudinga istorikams, literatūrologams, kurių domėjimosi objektas yra lenkiškai kalbėjusi, bet save su Lietuva tapatinusi bajorija. Leidinio išleidimo idėją teigiamai įvertino ir finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos kultūros taryba, Akmenės rajono savivaldybė.

Doc. dr. Giedrius Židonis dirba LSMU Kalbų ir edukacijos katedroje, skaito kalbos kultūros paskaitas, užsienio studentams veda lietuvių kalbos užsiėmimus, rengia mokslo straipsnius ir dalyvauja konferencijose XIX a. lietuvių bei lenkų literatūrų temomis, anksčiau yra dėstęs lietuvių kalbą A.Mickevičiaus universitete Poznanėje, taip pat Ilinojaus universitete Čikagoje.

Dr. Jowita Niewulis-Grablunas dirba A.Mickevičiaus universitete Poznanėje, Neofilologijos fakultete, Taikomosios kalbotyros institute, Unikalių filologijų skyriuje, tyrinėja Punsko-Seinų-Suvalkų krašto dzūkų / lietuvių kalbą, dėsto Lietuvos kultūrą, lietuvių kalbą ir kalbų įvairovę, vadovauja bakalauro darbams.

Leidinį galima pavartyti ir įsigyti: Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, knygyne „Kolibris“; Vilniuje, Vilniaus dailės galerijoje; taip pat internetu knygos.lt; kolibrioknygos.lt; taniaksiazka.pl.

Lenkijoje iki šiol trūksta žinių apie lietuvių kalbą ir kultūrą, įsitikinusi Katarzyna Pasternak – humanitarinių mokslų daktarė, Ukrainos ir Lietuvos kultūrų tyrėja. Pasak jos, apie Vilnių ir bendrą šalių istoriją Lenkijos visuomenė žino pakankamai, tačiau šios žinios dažniausiai yra paviršutiniškos – lietuvių filmai, muzika, menas lieka užribyje.

„Lenkijoje vos keli istorikai skaitė Lietuvos istoriją, parašytą ne lenkų kalba. Tik dabar vis daugiau žmonių nori kalbėti lietuviškai ir skaityti šiuolaikines Lietuvos istorijos knygas. Anksčiau, pavyzdžiui, lietuvių knygos buvo verčiamos iš rusų kalbos. Šiandien daug jaunų specialistų dirba su lietuvių kalba ir lietuvių knygomis. Dėl to pasirodė nemažai kokybiškų lietuvių literatūros vertimų į lenkų kalbą. Taigi situacija – keičiasi“, – džiaugiasi pašnekovė.

Lietuvių kinas Lenkijoje – paraštėse

Dr. K. Pasternak rašo mokslinius tekstus apie lietuvių kultūrą, ypatingą dėmesį skirdama kinui. Tyrėja yra publikavusi straipsnį anglų kalba apie Eglės Vertelytės filmą „Stebuklas“, pasakojantį apie Ireną, dirbančią kiaulių ūkyje. Pasak humanitarinių mokslų daktarės, apie lietuvių kiną Lenkijoje žinoma mažai, nors dėmesio vertų filmų netrūksta.

„Man atrodo, kad yra daug gerų lietuvių filmų, kuriuos vertėtų parodyti Lenkijoje. Neseniai Lenkijos kino teatruose buvo galima pamatyti Marijos Kavtaradzės filmą „Tu man nieko neprimeni“. Tai buvo išskirtinis atvejis, Lenkijoje beveik nevyksta lietuvių filmų festivaliai“, – sako kultūrologė.

Dėl tokio riboto matomumo daugelis Lenkijos žiūrovų nėra susipažinę su lietuvių kultūra. Trūksta ir mokslinių tyrimų, skirtų šiai temai, todėl ypač reikšminga tapo neseniai pasirodžiusi Dominyko Wilczewskio knyga „Litwa po litewsku“. Joje autorius pasakoja apie Lietuvos praeitį ir dabartį, nacionalinę tapatybę, kultūrą bei santykius su kaimynais, primindamas, kad Lietuvos istorija – tai ne vien Liublino unija, bendra kova dėl Žalgirio, „Ponas Tadas“ ar privalomas Aušros Vartų ir Rasų kapinių lankymas.

K. Pasternak. Asmeninio archyvo nuotraukos

Projektas „Ukrainos paveldas“

Šiuo metu dr. K. Pasternak dalyvauja tarptautiniame projekte „HER-UKR: iššūkiai ir galimybės Europos Sąjungos kultūros paveldo politikai Ukrainoje“ (angl. Heritage of Ukraine: Challenges and Opportunities for the European Union’s Heritage Policy in Ukraine). Į projektą įsitraukę įvairių šalių tyrėjai nagrinėja ES užsienio politikos ir paveldo apsaugos sąsajas bei tai, kaip Ukrainoje ir Rytų Europoje formuojama istorinė atmintis. Mokslininkė tiria Lietuvos–Ukrainos ir Lenkijos–Ukrainos bendradarbiavimą.

„Analizuoju, kaip Lietuvoje kultūros institucijos, pavyzdžiui, muziejai, reaguoja į karą Ukrainoje. Lankydamasi Vilniuje pastebėjau, kad palaikymas Ukrainai čia labai matomas – mieste daug Ukrainos vėliavų ir solidarumo ženklų. Apsilankius MO muziejuje, dėmesį patraukė smulkmena – ant bilieto nurodyta, kad muziejus palaiko Ukrainą. Tokie ženklai rodo vertybinę institucijų poziciją“, – pasakoja mokslininkė.

Pasak jos, Lenkijoje tokių simbolių šiandien gerokai mažiau. Kultūriniai ir politiniai ryšiai pastaruoju metu yra sudėtingi, todėl aktualu palyginti, kokią poziciją Rusijos ir Ukrainos karo atžvilgiu užima Lietuvos ir Lenkijos kultūros institucijos.

„Lietuvoje gyvena daug ukrainiečių, tačiau jų yra mažiau nei Lenkijoje. Viena iš priežasčių – lietuvių kalbą išmokti gerokai sunkiau. Žmonės dažniau renkasi vykti į šalis, kurių kalbos priklauso tai pačiai kalbų grupei, nes jas paprasčiau perprasti ir išmokti“, – teigia kultūrologė.

Pašnekovės nuomone, ukrainiečiams lengviau išmokti lenkų kalbą ir prisitaikyti gyventi Lenkijoje. Ukrainiečių kalboje yra nemažai archaizmų, kurie egzistuoja ir šiandien, nors lenkų kalboje jie jau nevartojami.

Dr. K. Pasternak pripažįsta, kad jai nelengva kalbėti lietuviškai – sunkumų kelia galūnės. Vis dėlto, mokytis lietuvių kalbos tikrai verta. „Norint pažinti valstybę vertimų nepakanka – būtina kalbėti šalies žmonių kalba“, – įsitikinusi daktarė.

Pažintis su lietuvių kalba

Pirmoji dr. K. Pasternak pažintis su Lietuva ir lietuvių kalba nebuvo planuota. Pagal programą jai teko išklausyti socialinių mokslų daktarės Katarzynos Korzeniewskos paskaitą apie partizanus. Vėliau, atsiradus galimybei, ji išvyko studijuoti į Kauną. Tai buvo projektas, skirtas studentams, norintiems vykti į Lietuvą: skiriama trijų mėnesių stipendija, sudaromos sąlygos dirbti mokslinį darbą ir mokytis. Norinčiųjų dalyvauti nebuvo daug – Lietuva tuo metu daugeliui buvo menkai pažįstama. Ten tyrėja susipažino su dr. Greta Lemanaite-Deprati, Krokuvos Jogailaičių universiteto lietuvių kalbos dėstytoja.

„Dėl šių sutapimų esu ten, kur dabar esu. Ji pasiūlė prisijungti prie lietuvių kalbos studijų Krokuvoje. Greta yra tokia charizmatiška, kad visi, kurie lanko jos kursus, įsimyli Lietuvą“, – šypsosi mokslininkė.

Pašnekovė sako nuoširdžiai mylinti Lietuvą ir jaučianti, kad čia yra tarsi namuose. Jai patinka lankytis Lietuvoje, todėl kartu su bendradarbiais dažnai atvažiuoja ir per atostogas. Nors, anot K. Pasternak, Lietuva nėra itin populiari kelionių kryptis Lenkijoje, jai tai netgi patinka – čia mažiau lenkų turistų.

Dr. K. Pasternak pabrėžia ir universitetų bendradarbiavimo svarbą, dėkodama dr. G. Lemanaitei-Deprati, kuri Krokuvos Jogailaičių universitete nuolat moko lietuvių kalbos. Pasak jos, kiekvienais metais atsiranda studentų, norinčių daugiau sužinoti apie Lietuvą ir išmokti kalbėti lietuviškai. Dažniausiai tai yra lingvistikos studentai, kuriuos ypač traukia lietuvių kalba kaip viena archajiškiausių indoeuropiečių kalbų.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausioji specialistė dr. Veslava Sidaravičienė