Naujienos

Rugsėjo 29 d., penktadienį, 10.00 val. K. Donelaičio aud. kviečiame į nuo 2015 m. vykdomo Baltistikos projekto baigiamąjį renginį – seminarą-diskusiją „Permainų akivaizdoje: bendradarbiavimas su baltistikos centrais užsienyje“.

Daugybė Filologijos fakulteto dėstytojų ir studentų vienu ar kitu metu dalyvavo šio projekto veiklose. Greta dėstymo veiklų, pranešimų ir vizitų buvo išbandytas ir naujas žanras – sukurta mokomųjų filmukų serija „Baltistikos miniatiūros“. Kviečiame į pasiektų rezultatų apibendrinimą.

Renginyje bus aptarti nuveikti darbai, rodomi filmukai ir bus svarstysimi tolesni bendradarbiavimo žinigsniai su baltistikos centrais.

Renginys vyks hibridiniu būdu: gyvai Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5) K. Donelaičio auditorijoje ir nuotoliniu būdu per MS Teams platformą. Prisijungimo nuorodą, edukacinių filmukų serijos „Baltistikos miniatiūros“ anonsą ir renginio programą žr.: https://www.flf.vu.lt/naujienos/bendros-naujienos/baltistikos-projekto-baigiamasis-renginys-seminaras-diskusija-permainu-akivaizdoje-bendradarbiavimas-su-baltistikos-centrais-uzsienyje

Programa

Edukacinių filmukų serijos „Baltistikos miniatiūros“

Prenumeruokitės. Dalinkitės. Komentuokite.

Skaitmeninė integruoto ugdymo(si) priemonė (SIUP) „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje“ – tai tarpdisciplininė universali nesunkiai techniškai prieinama lituanistinio ugdymo(si) priemonė, pritaikyta Baltistikos centrų studentams ir dėstytojams, ir Lituanistinėms mokykloms. Tikimės, kad SIUP skatins empatišką domėjimąsi Lietuvos ir atskirų užsienio šalių istoriniais ir kultūriniais ryšiais, dabartine tautų, valstybių ir visuomenių tarpusavio sąveika ir bendradarbiavimu įvairiose politinio, ekonominio, sociokultūrinio gyvenimo srityse.

Kaip pratarmėje rašo leidinio sudarytoja prof. Raimonda Ragauskienė, „kaip tik auditorijos imtis apsprendė dėstymui pasirinktą ne tiek mokslinį, kiek patrauklų-populiarų pasakojimo stilių, išryškinant įdomias detales, asmenybes ar įvykius. Atitinkamai pasirinkta ir bendra SIUP struktūra. Kiekvieną SIUP leidinį sudaro dvi pagrindinės dalys: tekstinė (autorinė) ir chrestomatinė. Kiekvieną atskirą SIUP leidinį rengę autoriai tekstinėje dalyje pirmiausiai sintetiškai pristato duomenis apie dvišalius ryšius ilgo laiko periodu, trumpai anotuoja apie konkrečios šalies ir Lietuvos tarpusavio ryšių užmezgimą, konkrečios šalies vietą šiuolaikiniuose  Lietuvos  ryšiuose. Nurodomas dvišalių ryšių problemos ištirtumas, naudota medžiaga. Kaip integrali teksto dalis pateikiamos gausios iliustracijos. Nors ir stengtasi išaiškinti ryšių dvipusiškumą – lietuvius, veikiančius atskiroje šalyje ir atvirkščiai, daugiau medžiagos pavyko rasti ir apibendrinti apie užsieniečius Lietuvoje.“

Leidinys laisvai prieinamas: https://hmf.vdu.lt/mokslas/elektroniniai-istekliai/

Knyga pradėta rengti 2017 m. Lietuvos edukologijos universitete, nuo 2019 m. priemonės rengimas tęstas Vytauto Didžiojo universitete. Knygos rengimas ir leidyba finansuoti ES projekto „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

Daugiau

Paskutinę liepos savaitę Rokiškio rajono Salų dvare vyks jubiliejinė, dvidešimtoji, Salų kalbotyros vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis Vigesima. Kaip ir kasmet, tarptautiniame lingvistikos mokslo pasaulyje gerai žinomame renginyje dalyvauja jauni ir patyrę tyrėjai bei mokslininkai ne tik iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, bet ir Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Suomijos, Vengrijos ir kitų šalių. Kviestiniai dėstytojai atvyksta iš Vokietijos, Lenkijos, Estijos ir Izraelio.

Salų kalbotyros mokyklos tradiciškai orientuotos į funkcinę-tipologinę lingvistiką, nemažai dėmesio skiriama tipologijai ir tipologiškai pagrįstiems baltų kalbų tyrimams. Šiais metais kalbotyros vasaros mokykla organizuojama pagal Vilniaus universitete vykdomą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo stiprinimas“. Didelė dalis dalyvių atvyksta iš užsienyje veikiančių baltistikos centrų, savo veiklą vykdančių užsienio aukštosiose mokyklose. Tai – užsienyje lietuvių kalbos besimokantys ir ją tiriantys studentai, doktorantai ir mokslininkai. Šių metų Salų vasaros mokyklos paskaitų temos orientuotos į baltų, ypač lietuvių kalbos, tyrimus. Kaip įprastai, dalyviai taip pat turės galimybę pristatyti savo tyrimus ir gauti grįžtamąjį ryšį iš patyrusių mokslininkų, dalyvausiančių Salų vasaros mokykloje.

Mokslinę mokyklos dalį tradiciškai papildys ir Salų muzikos festivalis. Mokyklos atidarymo dieną, liepos 24-ąją, Salų šv. Kryžiaus bažnyčioje 18 val. mišias laikys vyskupas Jonas Kauneckas, po mišių – mokyklos atidarymas ir Styginių kvarteto  DIUKOS koncertas. Programoje – Wolfgango Amadėjaus Mozarto kūriniai – divertismentai, motetai, serenados. Liepos 27 d. Salų bažnyčioje koncertuos Kauno styginių kvartetas ir solistas Martynas Beinaris. Programoje – Edvardo Griego Styginių kvartetas, op. 27, Nr. 1; taip pat dainos ir arijos su Martynu Beinariu (Giedriaus Kuprevičiaus, Georgo Friedricho Hendelio, Josho Grobano, Fredericko Loewe ir kitų kompozitorių kūriniai). Koncertai nemokami. Kviečiame dalyvauti!

Daugiau

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuoja konkursą lituanistinio švietimo vykdytojų rėmimui iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. (su galimybe pratęsti). Tbilisio technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro lietuvių kalbos lektoriaus pareigoms nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Į lektoriaus pareigas be lietuvių kalbos mokymo įeina projektų rengimas, kultūrinių renginių, valstybinių ir tautinių švenčių organizavimas, bendradarbiavimas su Lietuvos mokslo ir studijų ir kitomis institucijomis ir pan. Numatomas darbo krūvis 20 val. per savaitę. 

Daugiau informacijos žr. priede.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuoja konkursą lituanistinio švietimo vykdytojų rėmimui iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. (su galimybe pratęsti). Frankfurto prie Maino J. W. Goethe‘s universiteto Empirinės kalbotyros institute lietuvių kalbos lektoriaus pareigoms nuo 2023 m. spalio 1 d. Numatomas darbo krūvis 20 val. per savaitę.

Daugiau informacijos žr. priede.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuoja konkursą lituanistinio švietimo vykdytojų rėmimui iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. (su galimybe pratęsti). Greifsvaldo universiteto Baltistikos institute lietuvių kalbos lektoriaus pareigoms nuo 2023 m. spalio 1 d. Numatomas darbo krūvis 20 val. per savaitę. 

Daugiau informacijos žr. priede.

Birželio 11-18 d. Vytauto Didžiojo universitete lankėsi Brno Masaryko universiteto Kalbotyros ir baltistikos instituto dėstytoja dr. Halina Beresnevičiūtė-Nosalova. Vizito metu ji rinko literatūrą Baltijos regiono ir ypač Lietuvos istorijos kursams atnaujinti, taip pat rengiamoms publikacijoms iš Lietuvos XIX a. socialinės istorijos bei Čekijos ir Lietuvos kultūros santykių srities. Susipažinusi ir įsigijusi naujausios literatūros, ji taip pat tyrinėjo retus spaudinius bei senąją periodiką. Vytauto Didžiojo universitete buvo surengti susitikimai su Istorijos katedros dėstytojais bei mokslo darbuotojais – prof. Egidijumi Aleksandravičiumi bei dr. Daiva Dapkute. Diskutuota apie studijų ir mokslo tyrimų plėtojimą, glaudesnį Brno Masaryko universiteto Baltistikos centro bei Vytauto Didžiojo universiteto bendradarbiavimą mokslo tyrimų bei studijų srityse.

Dr. Halina Beresnevičiūtė-Nosalova Vytauto Didžiojo universitete

Nuotraukos iš H. Beresnevičiūtės-Nosalovos asmeninio archyvo

Daugiau

Liepojos Universiteto Humanitarinių mokslų ir menų fakulteto lektorė, bakalauro studijų programos „Baltų filologija, kultūra ir komunikacija“ direktorė mgr. Sandra Okuneva birželio 3–7 d. stažavosi Vytauto Didžiojo Universitete Kaune. Tai buvo savotiškas atsakomasis vizitas po to, kai gegužės viduryje Liepojos Universitete paskaitas skaitė VDU dėstytoja dr. Kristina Vaisvalavičienė.

Vizito metu S. Okuneva susipažino su VDU Humanitarinių mokslų fakulteto studijų programomis ir tyrimų kryptimis. Anot šiuo metu disertaciją rašančios viešnios, ypač prasmingas darbas buvęs VDU bibliotekoje, renkant moksliniam darbui reikalingą medžiagą ir išbandant bibliotekos skaityklų galimybes, suteikiančias studijoms ir tyrimams palankią aplinką bei komfortiškas darbo sąlygas. Su svarbiausiomis VDU Letonikos centro darbo sritimis (lyginamieji ir tarpdisciplininiai Baltijos studijų tyrimai, mokslinės konferencijos ir seminarai, Latvijos kultūros populiarinimo renginiai, mokslinių, metodinių ir mokomųjų leidinių rengimas ir leidyba ir kt.), taip pat su Letonikos skaitykla bei bendradarbiavimo partneriais supažindino VDU HMF Letonikos centro darbuotojos: vyriausioji koordinatorė dr. Kristina Vaisvalavičienė ir etnologė dr. Auksė Noreikaitė.

S. Okuneva, komentuodama stažuotės rezultatus, reiškė padėką kolegoms iš Lietuvos už malonų priėmimą, supažindinimą su universitetu ir Kauno miestu, taip pat už projekto „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ suteiktą finansinę paramą stažuotei. Anot S. Okunevos, profesionalus ir neformalus bendravimas ne tik sustiprina mūsų aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, bet ir praturtina Liepojos universiteto studijų turinį, šįsyk – humanitarinių mokslų srityje.

Susitikimas su VDU Letonikos centro vadove Kristina Vaisvalavičiene

Nuotraukos iš S. Okunevos asmeninio archyvo

Daugiau

2023 m. gegužės 21-27 d. Vilniaus universitete stažavosi Brno Masaryko universiteto Bendrosios kalbotyros ir baltistikos instituto mokslininkė Tereza Kabelačova. Vizito metu ji dirbo VU Centrinėje bibliotekoje, rinko medžiagą dėstomiems lituanistiniams kursams ir moksliniams tyrimams, susipažino su naujausia literatūra. Susitikimuose su VU kolegomis diskutavo apie studijų ir mokslo tyrimų plėtrą, bendradarbiavimą baltistikos srityje ir bendras konferencijas.

Daugiau