11th SUMMER SCHOOL OF LITHUANIAN STUDIES AT THE HUMBOLDT UNIVERSITY OF BERLIN
On 22 August – 2 September 2022, the 11th summer school of Lithuanian studies was organized by the Humboldt University of Berlin and Vilnius University. The summer school gathered students and graduates of Indo-European philology and other study fields related to the Lithuanian Language from different universities in Germany. This summer school gave students a possibility to study the Lithuanian language and also learn about Lithuanian customs and traditions.
27-oji tarptautinė konferencija Liepojoje
Kviečiame dalyvauti 27-ojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, kuri vyks Liepojoje lapkričio 24-25 d.
Daugiau informacijos žr.:
9-oji tarptautinė Baltijos šalių mokslinės studentų konferencijos „Bridges in the Baltics“
Kviečiame dalyvauti 9-ojoje tarptautinėje Baltijos šalių mokslinėje studentų konferencijoje „Bridges in the Baltics“, kuri vyks rugsėjo 23-24 d. Varšuvos universitete.
Tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija „Baltų kalbotyra: lyginamosios perspektyvos“
Š. m. rugsėjo 22-24 d. VU Filologijos fakultete vyksta tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija „Baltų kalbotyra: lyginamosios perspektyvos“. Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų tyrėjai. Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Baltistikos katedra. Konferencija organizuojama pagal ES SF finansuojamą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).
BERLYNO HUMBOLDTŲ UNIVERSITETE VYKO LITUANISTIKOS VASAROS MOKYKLA
2022 m. rugpjūčio 22d. – rugsėjo 2 d. Berlyno Humboldtų universitete tradiciškai, šiemet jau vienuoliktąjį kartą vyko Lituanistikos vasaros mokykla, skirta baltų filologijos, istorinės indoeuropiečių kalbotyros bei kitų filologinių krypčių, susijusių su lietuvių kalba, studentams bei absolventams. Šios mokyklos pradininkė ir organizatorė – Berlyno Humboldtų universiteto lituanistikos centro kviestinė profesorė Christiane Schiller.
Dviejų savaičių 60 akademinių valandų kursuose dirbo VU Filologijos fakulteto dėstytojos Elvyra Petrašiūnienė ir Vaida Našlėnaitė Eberhardt. Šiemet lietuvių kalbos mokytis rinkosi Vokietijos ir Austrijos universitetų istorinės kalbotyros, psichologijos, istorijos, kultūrologijos, antropologijos, sociologijos, pedagogikos, fizikos, ekonomikos studentai. Nemaža grupės dalis – Humboldtų universiteto lyginamosios kalbotyros studijų programos studentai, taigi prieš tai išklausę teorinių baltistikos kursų buvo labai motyvuoti pramokti lietuvių kalbos.
Per kursus studentai buvo supažindinti su pagrindinėmis lietuvių kalbos ypatybėmis, su panašumais į kai kurias indoeuropiečių kalbas ir skirtumais nuo jų. Lietuvių kalbos buvo mokoma komunikaciniu metodu, tačiau atsižvelgus į studentų pageidavimus buvo aiškinami ir retesni, sudėtingesni leksikos bei gramatikos dalykai. Mokant skirtingų temų, pasitelkus įvairias kalbines veiklas buvo ugdoma kalbinė ir sociokultūrinė kompetencija. Kursų dalyviai buvo supažindinami ir su kai kuriais senaisiais lietuvių papročiais, tradicijomis, buvo klausyta ir mokytasi liaudies dainų. Baigę šį kursą studentai pasiekė A.1.1 (kai kurie ir A.1) lietuvių kalbos mokėjimo lygį, taigi gavo tvirtą pamatą tolesnėms baltistikos, indoeuropeistikos studijoms.
Rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje buvo surengtas visų ankstesniųjų metų vasaros mokyklų dalyvių susitikimas. Susitikimo metu dalyvius sveikino Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Ramūnas Misiulis. Apžvalginę paskaitą apie lietuvių kalbos dėstymą pasaulio lituanistikos ir baltistikos centruose skaitė projekto vadovė dr. Gina Kavaliūnaitė. VU Filologijos fakulteto profesorius Axel Holvoet savo paskaitoje supažindino studentus su retesniais lietuvių kalbos morfosintaksės atvejais.
Buvę vasaros kursų dalyviai Markus Falk, Markus Nowak, Julian Jäger, Kieran Meinhardt ir kt. papasakojo, kaip pažintis su lietuvių kalba paveikė jų mokslinę veiklą, darbo pasirinkimą.
Po oficialiosios priėmimo dalies dar ilgai dūzgėme ambasadoje – buvo labai malonūs ir kitų kursų dalyvių prisiminimai.
LIETUVIŲ KALBOS IR KULTŪROS KURSAI VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETE
Liepos 18 d. Vytauto Didžiojo universitete prasidėjo Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kuriuose ES SF finansuojamas projektas „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002) suteikė galimybę dalyvauti 31 studentui iš Čekijos, Indijos, Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos, Sakartvelo, Suomijos ir Ukrainos.
Kursų dalyviai keturias savaites intensyviai mokosi lietuvių kalbos suskirstyti į grupes pagal kalbos mokėjimo lygį (nuo A1 iki B2): turtina žodyną, studijuoja lietuvių kalbos gramatiką, dalyvauja diskusijose. Ne mažiau svarbi kultūrinė-edukacinė programos dalis, kuri suteikia galimybę gilinti žinias apie Lietuvos istoriją, literatūrą, meną ir kt., lankyti įdomiausias Kauno bei Lietuvos vietas, muziejus, šokti lietuvių liaudies šokius. Po paskaitų visi norintys dar daugiau laiko praleisti kartu, turėjo galimybę plaukti laivu Nemunu, dalyvauti ekskursijoje Pažaislio vienuolyne, susipažinti su šiuolaikiniu gatvės menu, sudalyvauti labdaros akcijoje ukrainiečių vaikams „Sumuštinių diena“, mokytis austi tradicines lietuviškas juostas ir išbandyti dar daugiau veiklų. Liepos 26 d. VDU Botanikos sode vėl vyks studentų pamėgta tarptautinė popietė su lietuviško folkloro grupe „Aldai“, kiekvienas turės galimybę pristatyti savo gimtosios šalies valgius, o po to kartu pašokti ir padainuoti.
Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai
Nuotraukos - Jono Petronio
ĮVYKO EDUKACINĖ STOVYKLA, SKIRTA LIETUVIŲ KALBAI, LITERATŪRAI, KULTŪRAI IR ISTORIJAI PAŽINTI
Baigėsi dar viena projekto „Užsienio Baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ veikla: BC studentų edukacinė stovykla, skirta lietuvių kalbai, literatūrai, kultūrai, istorijai pažinti, vykusi Aukštaitijos regione. Stovykloje būrys BC studentų iš Švedijos, Austrijos, Vokietijos, Sakartvelo, Lenkijos (Krokuvos, Poznanės, Vroclavo), Indijos, Ukrainos (Kyjivo, Černivcų) universitetų mokėsi lietuvių kalbos, lankė Lietuvos vietas, dalyvavo įvairiose edukacinėse programose, jautė širdimi…
Per tokį trumpą laiką padaryta tiek daug. Kiekvieną dieną vyko intensyvios lietuvių kalbos ir kultūros, istorijos, literatūros paskaitos, po jų – kitos veiklos. Į Aukštaitiją atvykusiems studentams neišdildomus įspūdžius paliko stovyklos edukacinės programos: su folkloro ansambliu „Raskila“ mokėsi aukštaitiškų šokių, dainų, žaidimų, kepė tradicinę kiaušinienę, bendravo su istorikais, edukatoriais, kurie mokė pinti, dekoruoti, tapyti įvairius dirbinius, susijusius su Lietuvos tematika. Ypač studentai džiaugėsi apsilankymu Anykščiuose, Lajų take, kuriame skaitė A. Baranausko „Anykščių šilelį“, Basų kojų take, prie Puntuko, Angelų muziejuje ir kitur. Baltistikos studentų mokymai vyko 10 dienų.
Baltistikos centrų studentams buvo įteikti neformaliojo ugdymo pažymėjimai.
Edukacinės stovyklos studentai
Nuotraukos BC studentų
ŠILUTĖJE ĮVYKO DĖSTYTOJŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMO KURSAI
Birželio 27–liepos 1 d. Šilutėje vyko baltistikos centrų dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursai „Lituanistikos horizontai: pažintis su kalbos, kultūros, meno, istorijos, visuomenės tyrimais ir pasiekimais – 3“. Kursuose dalyvavo įvairių baltistikos centrų dėstytojų, vieni jų – iš Austrijos, Čekijos, Estijos, Indijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Sakartvelo, Suomijos Vokietijos, Vengrijos universitetų, kiti – iš Vilniaus universiteto, dirbantys su kitakalbiais studentais iš užsienio.
Kursai prasidėjo Vilniaus universitete prof. Meilutės Ramonienės paskaita „Tarmių gyvybingumas ir socialinė vertė XXI amžiuje“. Vėliau Šilutėje paskaitas apie tarpukario Lietuvos pasiekimus bei problemas ir 1940-ųjų katastrofą skaitė istorikas dr. Norbertas Černiauskas (VU). Prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė (KU, LKI) supažindino su kalbų ir kultūrų sąveika Lietuvos pamaryje, daugiau dėmesio buvo skirta kuršininkų kalbai ir jos reliktams. Literatūrologas, eseistas doc. dr. Regimantas Tamošaitis (VU) skatino naujai pažvelgti į Donelaitį, įžvelgti kaimiškosios lietuvių literatūros modernumą. Dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet (VU) apžvelgė lietuviškus Biblijos vertimus. Dr. Eglė Žurauskaitė pasidalijo kalbėjimo mokymo patirtimi, parodė skirtumus, kai kalbos mokomasi tos kalbos šalyje ir užsienyje (rėmėsi savo darbo Siatlo universitete patirtimi). Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė parodė, kaip Lietuvos bažnytinis paveldas atrodo Europos kontekste.
Be paskaitų, kursantai turėjo galimybę susipažinti su Šilutės istorija, lietuvninkų palikimu ir istorijos atspindžiais šiandienos mieste, su Pamario gamtos ir kultūros paminklais. Daug dėmesio buvo skirta šio krašto senųjų gyventojų (lietuvninkų) paveldui, taip pat iškiliems žmonėms: aplankytas Vydūno muziejus Kintuose, susipažinta su jo veikla ir kūryba, taip pat Priekulėje aplankytas I. Simonaitytės muziejus. Kursų dalyviai Hugo Šojaus dvare-muziejuje buvo supažindinti su lietuvninkų tarme, papročiais, kulinariniu paveldu, džiugiai skanavo kafiją ir mokėsi lietuvninkų tarmės žodžių.
Apibendrindami kursus visų centrų atstovai dalijosi refleksijomis, kaip paskaitos, edukacijos ir asmeniniai atradimai bus pritaikomi tolesnėje veikloje. Kursus organizavo VU komanda Joana Pribušauskaitė, Lina Blauzdavičiūtė, Aistė Markevičienė, projekto vadovė dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet.
Apie kursus galima pasiskaityti: Šilutė tapo garbių svečių iš viso pasaulio traukos centru
Dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursų dalyviai
Nuotraukos - Edmundo Trumpos
Dr. Joanna Tabor-Książyk apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi
Valstybės dieną, Lietuvos Respublikos prezidentas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanojo dr. Joanną Tabor-Książyk – Varšuvos universiteto Baltistikos skyriaus vedėją, lietuvių literatūros dėstytoją, vertėją ir tyrėją. Įvertintas mūsų bendradarbės ir kolegės indėlis, puoselėjant lietuvių kalbą, skleidžiant lietuvių literatūrą ir kultūrą, kuriant ir plėtojant lietuvių ir lenkų kultūrinius ryšius. Baltistikos skyriaus vedėjos ir jos kolegų sutartinio, kryptingo ir kūrybiško darbo dėka Varšuvos universitete veikia vienas stipriausių Europoje baltistikos studijų centrų.
Joanna Tabor-Książyk yra baltistikos studijų absolventė Varšuvos universitete, Vilniaus universiteto stažuotoja, 2009 m. Varšuvos universitete apgynusi komparatyvistikos srities disertaciją apie Jurgio Savickio ir lenkų tapytojo Witoldo Wojtkiewicziaus kūrybą. Dėsto lietuvių literatūros kursus, veda vertimo seminarus, nuo 2014 m. vadovauja Baltistikos skyriui. Yra išvertusi L. Gutausko, R. Gavelio, B. Jonuškaitės, kitų rašytojų kūrybos, lietuvių mokslininkų humanitarų darbų.
Dr. Joanna Tabor-Książyk ir Lietuvos Respublikos prezidentas
Nuotrauka iš https://www.facebook.com/lietuviuliteraturoskatedra/
Baltnexus – virtualus tinklas, jungiantis visame pasaulyje veikiančius lituanistikos ir baltistikos centrus
Šiandien už Lietuvos ribų veikia apie keturiasdešimt lituanistikos ir baltistikos centrų, dauguma jų susibūrę į lituanistikos ir baltistikos mokslininkų tinklą „Baltnexus“. Tinklas sukurtas įgyvendinant projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“, kuriuo siekiama stiprinti lituanistikos (baltistikos) centrus užsienyje, skatinti jų veiklą ir bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis.
Pasak projekto vadovės dr. Ginos Kavaliūnaitės-Holvoet, įgyvendinant projektą didžiausias dėmesys skiriamas studijoms, padedant užsienyje veikiantiems centrams „ugdyti studentus ir specialistus, kurie ateityje savo veiklą ir galbūt gyvenimą vienu ar kitu būdu susies su Lietuva – dirbs vertėjais, prekiaus, vystys mokslinę veiklą, taps diplomatais“. Paprašėme mokslininkės plačiau papasakoti apie projektą, jo veiklas ir siūlomas galimybes lituanistika besidomintiems studentams.
Daugiau kviečiame skaityti: https://pasauliolietuvis.lt/baltnexus-virtualus-tinklas-jungiantis-visame-pasaulyje-veikiancius-lituanistikos-ir-baltistikos-centrus/