Projektas „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“

• Berlyno Humboldtų universitetas, Kalbos ir literatūros mokslų fakultetas, Vokiečių kalbos ir lingvistikos institutas
• Budapešto Lorando Etvešo universitetas, Slavų ir baltų filologijos institutas (Eötvös Loránd Tudományegyetem)
• Černovcų Jurijaus Fedkovičiaus nacionalinis pedagoginis universitetas
• Daugpilio universitetas, Humanitarinis fakultetas, Latvių kalbos katedra, Lituanistikos centras
• Dev Sanskriti Višvavidjalaja universitetas, Baltijos kultūrų ir studijų centras
• Frankfurto prie Maino Goethe’s universitetas, Kalbotyros ir kultūrologijos fakultetas, Empirinės kalbotyros institutas
• Greifsvaldo universitetas, Baltistikos institutas
• Helsinkio universitetas, Humanitarinis fakultetas, Kalbų skyrius, Baltistikos studijos
• Ilinojaus universitetas, PLB Lituanistikos katedra
• Kazachstano nacionalinis Abajaus vardo universitetas
• Kijevo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas
• Krokuvos Jogailaičių universitetas, Polonistikos fakultetas, Lietuvos kultūros centras
• Latvijos universitetas, Humanitarinių mokslų fakultetas, Lituanistikos centras
• Liepojos universitetas, Humanitarinių mokslų fakultetas (Lituanistikos auditorija)
• Lvovo Ivano Franko nacionalinis universitetas, Baltistikos centras
• Masaryko universitetas, Laisvųjų menų fakultetas, Bendrosios kalbotyros ir baltistikos institutas
• Paryžiaus praktinė aukštoji mokykla (Ecole Pratique des Hautes Etudes, Paris)
• Pekino užsienio studijų universitetas, Lietuvių kalbos ir kultūros centras
• Pizos universitetas, Baltų filologijos katedra prie Filologijos, literatūros, lingvistikos skyriaus
• Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas, Baltologijos skyrius
• Prahos Karolio universitetas, Filosofijos fakulteto Rytų Europos studijų institutas, Baltistikos skyrius (Praha)
• Rėzeknės technologijų akademija, Švietimo, kalbų ir dizaino fakultetas (studijų kryptis „Kalbos ir kultūros studijos, gimtosios kalbos studijos ir kalbos programos“)
• Rytų kalbų ir civilizacijų institutas (INALCO), Lietuvių kalbos sekcija
• Sakartvelo technikos universitetas, Lietuvių kalbos ir kultūros centras
• Stokholmo universitetas, Slavų ir baltų kalbų, suomių, olandų ir vokiečių institutas, Baltų kalbų skyrius
• Šveicarijos Konfederacijos Berno universiteto Baltistikos centras
• Tartu universitetas, Humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, Pasaulio kalbų ir kultūrų koledžas
• Tokijo užsienio studijų universitetas, Pasaulio kalbų ir šalityros mokymo centras
• Varšuvos universitetas, Bendrosios, Rytų Azijos lyginamosios kalbotyros ir baltistikos katedra
• Vašingtono universitetas, Skandinavistikos katedra, Baltijos šalių studijų centras
• Vienos universitetas, Skandinavistikos institutas, Lietuvių kalbos lektoratas
• Vestfalijos Vilhelmo universitetas, Slavistikos institutas
• Vroclavo universitetas, Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centras

Projekto metu numatoma atnaujinti baltistikos portalą „Baltnexus“ (www.baltnexus.lt). „Baltnexus“ – tai oficiali projekto svetainė, kurioje skelbiama informacija apie visus pagal projektą vykdomus renginius, studentų mokymus, kvalifikacijos kėlimo kursus, vasaros ir žiemos kursus, edukacinius renginius, ilgalaikį dėstymą, dėstytojų vizitus į užsienio BC ir BC dėstytojų vizitus į Lietuvą; svetainėje bus skelbiami projekto metu sukurti produktai – elektroninės mokymo priemonės, viešai prieinamų leidinių elektroninės versijos, konferencijų tezės ir kt.

Konferencijos ir seminarai yra optimali vieta, kur įvairių šalių mokslininkai ir studentai turi galimybę susitikti, keistis naujausiomis savo studijų ir mokslinių tyrimų idėjomis, plėsti mokslinį akiratį. Todėl projekte numatyta rengti įvairių lituanistinių ir baltistikos sričių konferencijas. Renginiuose bus kviečiami dalyvauti dėstytojai ir studentai iš visų BC bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų.

1. Projekto atidarymo konferencija „Lituanistika (baltistika) šiuolaikiniuose ugdymo procesuose“.
2. Konferencija „Lietuvių literatūra ir kultūros kontekstai II“.
3. Konferencija „Kazimiero Būgos konferencija: etimologija, onomastika ir kalbos istorija“.
4. Konferencija „Prano Skardžiaus konferencija II“.
5. Konferencija „Reformacija ir lituanistika“.
6. Lituanistų kongresas 2017.
7. Konferencija „Pranciškus Skorina ir jo Prahos Biblija. Daugiakalbis LDK kultūrinis paveldas ir šiandiena“.
8. Akademinis seminaras „Komparatyviniai mainai: baltistika ir pasaulio literatūra“.
9. Akademinis seminaras „Baltistų agora: literatūra, kultūra, mitologija“.
10. Akademinis seminaras „Baltijos regiono savimonė: kontaktai ir kontekstai“.
11. Baigiamoji projekto konferencija.

Ilgalaikis lektoratas pagal projektą finansuojamas šiuose Baltistikos centruose:
2.1.1. ES šalyse:
– Budapešto Lorando Etvešo universitete;
– Krokuvos Jogailaičių universitete;
– Latvijos universitete;
– Frankfurto prie Maino, Goethe‘s universitete;
– Tartu universitete;
– Varšuvos universitete;
– Vienos universitete.
2.1.2. Ne ES šalyse:
– Čikagoje, Ilinojaus universitete;
– Sietle, Vašingtono universitete;
– Haridvare, Dev Sanskriti Višvavidjalaja universitete.

2.1.3. Trumpalaikiai vizitai į užsienio BC ES šalyse.

2.1.4. Trumpalaikiai vizitai į užsienio BC ne ES šalyse.

Remiantis užsienio baltistikos centrų poreikiais, planuojamos trumpalaikės išvykos iš Lietuvos į užsienio mokslo ir studijų institucijas skaityti paskaitas, pristatyti naujausių lituanistikos mokslo tyrimų Lietuvoje rezultatus, vesti seminarus ir konsultuoti BC dėstytojus bei studentus, padėti rengiant metodinę medžiagą.
Dėstytojai į užsienio BC bus siunčiami atsižvelgiant į centrų poreikį. Vizitų metu dėstytojai skaitys paskaitas, pristatys naujausių lituanistikos mokslo tyrimų Lietuvoje rezultatus, ves seminarus ir konsultuos BC dėstytojus bei studentus, padės rengiant metodinę medžiagą, dalyvaus diskusijose ir bendradarbiaus kitose BC veiklose.

2.1.5. Trumpalaikiai vizitai iš užsienio BC. Stiprinant lituanistikos dalykų dėstymą užsienio BC svarbu sudaryti tų centrų dėstytojams galimybes kelti savo kvalifikaciją, dirbti Lietuvos bibliotekose ir archyvuose, skaityti paskaitas, susitikti, diskutuoti ir rengti bendrus projektus su kolegomis Lietuvoje. Dėl to numatomi užsienio baltistikos centrų dėstytojų vizitai Lietuvoje.
Į Lietuvą atvyks užsienio BC dėstytojai ir mokslininkai, kurie savo vizitų metu:
– rinks metodinę medžiagą savo paskaitoms;
– konsultuosis su Lietuvos studijų ir mokslo institucijų dėstytojais ir mokslininkais;
– pagal poreikį skaitys akademines ir mokslo populiarinimo paskaitas Lietuvos universitetų studentams ir akademinei bendruomenei;
– dalyvaus Lietuvos studijų ir mokslo institucijose rengiamose konferencijose ir kituose renginiuose.

Lietuvių kalbos ir kultūros mokymas užsienyje negali išugdyti pakankamos studentų kompetencijos ir gebėjimų be studijų Lietuvoje. Šiuo projektu užsienio BC studentams atveriamos papildomos galimybės vykti į dalines studijas ir praktikas Lietuvoje.

Lietuvos universitetuose numatoma organizuoti įvairios trukmės ir intensyvumo studijas užsieniečiams:
Vilniaus universitete vykdomos lituanistinės dalinės studijos: sudaryta speciali lituanistinių studijų programa užsieniečiams, į ją dalinėms studijoms bus kviečiami BC studentai.
Taip pat bus rengiami formalūs vasaros ir žiemos lietuvių kalbos kursai bei formalūs lietuvių kalbos ir kultūros kursai.
Pagal projektą organizuojamos studentų praktikos – galimybė bakalauro, magistro ar doktorantūros programų studentams įgyti profesinės praktikos įvairiose srityse bei tobulinti kalbos žinias, artimiau susipažinti su Lietuva, susirinkti lituanistinę medžiagą savo tiriamiesiems ir baigiamiesiems darbams.
Motyvaciją mokytis lietuvių kalbos, gilinti jos žinias ar imtis rimtesnių studijų skatina trumpalaikiai edukacinio pobūdžio renginiai, kuriuose rengiami intensyvūs lietuvių kalbos kursai bei edukacinės išvykos ir pažintiniai renginiai. Plėtojant lituanistikos (baltistikos) centrų, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bei lietuvių bendruomenių ryšius, vykdant šiuolaikinės Lietuvos mokslo, meno ir kultūros viešinimą, vykdant projektą bus organizuojami edukaciniai – kultūriniai renginiai.

1. Lituanistinės vieno semestro studijos Vilniaus universitete pagal specialią lituanistinių studijų programą užsieniečiams. 330 akad. valandų, 28-32 kreditai. Preliminariai į studijas atvyks 70 studentų.
2. I ir II pakopos studijos Lietuvos edukologijos ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Priklausomai nuo pasirinktos studijų programos studentams sudaroma galimybė rinktis Lietuvos universitetuose dėstomus kursus. 28-32 kreditai, dalinėse studijose preliminariai dalyvaus 89 stud.
3. Praktikos Lietuvos edukologijos ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Praktikos vietos bus parenkamos pagal kiekvieno studento studijų pakopą (I, II, III), studijų ir mokslinių tyrimų poreikius. Suteikiama 12 kreditų. Preliminarus praktikantų skaičius - 27 studentai, praktikos trukmė - 4 mėn.
4. Mėnesio trukmės formalūs vasaros kursai Vilniaus universitete. Bus surengti šešeri kursai, juose preliminariai dalyvaus 72 stud., 100 akad. val., 6 kreditai. Planuojama edukacinė veikla.
5. Dviejų savaičių trukmės formalūs žiemos kursai Vilniaus universitete. Bus surengti penkeri kursai, preliminariai dalyvaus 60 stud., 50 akad. val., 3 kreditai. Planuojama edukacinė veikla.
6. Lietuvių kalbos ir kultūros kursai Vytauto Didžiojo universitete. Bus surengti šešeri kursai, trukmė - 26 d., preliminariai dalyvaus 168 stud., 100 akad. val., 6 kreditai. Planuojama edukacinė veikla.
Praktikos ir studijos bus organizuojamos viso projekto metu.
Studentams bus įteikiami formalaus švietimo pažymėjimai, kuriuose įrašomi suteikiami kreditai ir žinių vertinimas.

1. Lituanistikos vasaros mokykla Humboldtų universitete Berlyne. 6 mokyklos, trukmė - 2 savaitės, 60 akad. val. Į intensyvius lietuvių kalbos kursus planuojama kasmet siųsti 2 lietuvių kalbos dėstytojus.
2. Edukacinės stovyklos, skirtos lietuvių kalbai, kultūrai ir istorijai pažinti, rengia Lietuvos edukologijos universitetas. Planuojama surengti 4 stovyklas Aukštaitijoje ir Žemaitijoje. Stovyklos trukmė - 12 d., 80 akad. val., preliminariai dalyvaus 160 stud.
3. Dialektologinės ekspedicijos, rengia Lietuvos edukologijos universitetas. Bus surengtos dvi ekspedicijos, vienos ekspedicijos trukmė - 7 d., 56 akad. val., preliminarus dalyvių skaičius - 40 dalyvių.

Vykdant projektą planuojama kasmet rengti dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursus. Kursų metu bus skaitomos lietuvių kalbos kaip svetimosios kalbos dėstymo metodikos, šalityros ir specialiųjų baltistikos/lituanistikos dalykų paskaitos. Numatomos preliminarios paskaitų temų grupės: lietuvių kultūros studijos; Lietuvos istorija; lietuvių kalba ir literatūra; lietuvių kalbos ir literatūros istorija; tradicinis ir šiuolaikinis Lietuvos menas. Kursuose bus siekiama pristatyti naujus studijų būdus, bus organizuojamos ekskursijos į skirtingus Lietuvos miestus ir etnografinius regionus.
Taip pat planuojama surengti dvejus interaktyvius nuotolinius mokymus, kurių metu bus skaitomos paskaitos apie naujus lietuvių kalbos mokymo būdus ir metodikas, pristatomos projekto metu sukurtos elektroninės mokymo priemonės, mokoma jomis naudotis studijų procese, skaitomos paskaitos Lietuvos istorijos, kultūros, etninio paveldo ir visuomenės raidos temomis, pristatomi naujausi lituanistinių tyrimų rezultatai.

3.1.1. Dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursai:

1. Dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursai „Lituanistikos horizontai: pažintis su kalbos, kultūros, meno, istorijos, visuomenės tyrimais ir pasiekimais“, rengia Vilniaus universitetas. Bus surengti treji kursai, trukmė - 5 d., 40 akad. val., preliminarus dalyvių skaičius - 90. Planuojama edukacinė veikla.
2. Penkių dienų trukmės dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursai „Ieškome naujų lituanistikos studijų strategijų, metodų, darbo formų“; rengia Lietuvos edukologijos universitetas. Bus surengti dveji kursai, trukmė - 5 d., 40 akad. val., preliminarus dalyvių skaičius - 50.
2. Dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursai „Lietuvių kultūros atradimai“; rengia Vytauto Didžiojo universitetas. Trukmė - 12 d., 40 val., preliminarus dalyvių skaičius - 25. Planuojama edukacinė veikla.
3. Interaktyvūs nuotoliniai mokymai. Planuojama surengti dvejus mokymus, kuriuose dalyvaus iš viso 60 dėstytojų. Vieneri mokymai truks vieną dieną 6 akad. valandas.
Planuojama edukacinė veikla papildys mokymuose įgytas žinias, praplės kursų dalyvių akiratį, suteiks informacijos apie Lietuvos kultūrines vietas.
Dėstytojams, dalyvavusiems kvalifikacijos kėlimo kursuose, bus įteikti neformalaus ugdymo pažymėjimai.

Numatoma parengti:
- dvi mokymo priemones pdf formatu: 1) C lygio lietuvių kalbos vadovėlį ir 2) skaitmeninę integruoto ugdymo(si) priemonę, atspindinčią atskiros šalies, kurioje įkurtas BC, istorinius ir kultūrinius ryšius su Lietuva. Šios priemonės pdf formatu bus skelbiamos interneto puslapyje „Baltnexus.lt“.
- šešias interaktyvias mokymo priemones: 1) mokomieji tekstynai, 2) besimokančiųjų tekstynai, 3) mokomasis elektroninis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas, 4) morfologiškai anotuoto tekstyno sąsaja, 5) automatinio kirčiavimo priemonė ir 6) interaktyvi lietuvių bendrinės tarties bazė.

1. C lygio lietuvių kalbos vadovėlis užsieniečiams. Mokymo priemonė skiriama užsienio universitetų lituanistikos (baltistikos) centrų aukštesniųjų kursų studentams. Preliminarios autorės - A. Kaškelevičienė ir V. Stumbrienė; preliminari apimtis - 40 a. l. Planuojama parengti lietuvių kalbos mokymosi priemonę skirtą pasiekti aukščiausius, t. y. europinius C1–C2, lietuvių kalbos mokėjimo lygius. Baltistikos centruose yra nemažai aukštesnį lietuvių kalbos mokėjimo lygį pasiekusių studentų, norinčių mokytis toliau. Ankstesniame projekto etape buvo rengiamos tik A ir B lygio lietuvių kalbos mokymo priemonės ir šiuo metu centrams trūksta vadovėlių pažengusiems lietuvių kalbos vartotojams, dėstytojai būna priversti mokomąją medžiagą rengti patys. Planuojamas parengti vadovėlis užpildys šią spragą.

2. Skaitmeninė integruoto ugdymo(si) priemonė (SIUP) „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje“. Preliminarūs autoriai - doc. dr. Ž. Kolevinskienė, doc. dr. R. Jurgaitis, prof. dr. S. Radzevičienė, prof. R. Ragauskienė, prof. dr. D. Vaitiekūnas ir kt. Tai tarpdisciplininė ugdymo(si) priemonė su tam tikrais interaktyvumo elementais: integruoti istorijos, kalbos, literatūros, kultūros aspektai. Ligi šiol tokio pobūdžio BC poreikiams pritaikytų mokymo priemonių nebuvo rengiama. Parengta SIUP bus universali nesunkiai techniškai prieinama lituanistinio ugdymo(si) priemonė, specialiai pritaikyta BC studentams ir dėstytojams. SIUP skatins empatišką domėjimąsi Lietuvos ir atskirų užsienio šalių istoriniais ir kultūriniais ryšiais, dabartine tautų, valstybių ir visuomenių tarpusavio sąveika ir bendradarbiavimu įvairiose politinio, ekonominio, sociokultūrinio gyvenimo srityse. SIUP galės pasitarnauti ir emigrantų iš Lietuvos skirtingose šalyse kultūrinei integracijai ir adaptacijai. Preliminari apimtis - 120 a. l.

Ši veikla skirta sukurti elektronines mokymosi priemones, kurios padėtų dėstytojams mokyti, o besimokantiems studijuoti lietuvių kalbą remiantis autentiškos dabartinės vartosenos duomenimis. Nors internete yra daug informacijos, tačiau didelė jos dalis besimokantiems yra pernelyg sudėtinga. Dėl to besimokantiems ir dėstytojams bus parengti skirtingų kalbos kompetencijos lygių interaktyvios mokymo(-si) priemonės, kuriose jie savarankiškai galėtų ieškoti informacijos.

1. Mokomieji tekstynai. Tai elektroninių tekstų rinkiniai, skirti A1, A2, BI, B2 lygiams. Tekstynai morfologiškai anotuoti ir sukirčiuoti, bus galima klausyti, kaip tariami žodžiai, pateikti lietuvių bendrinės tarties bazėje.
2. Besimokančiųjų tekstynai (A1, A2, B1, B2 lygiai). 4 tekstynai, kuriuos sudarys kitakalbių tekstai. Tekstynai leis kalbos mokymą grįsti duomenimis, pvz., leis aptarti tipinę kitakalbių vartoseną, naudoti kaip medžiagą užduotims rengti, baziniams žodžių sąrašams sudaryti.
3. Mokomasis elektroninis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas. Bazė atspindės dažniausius žodžius iš besimokantiems lietuvių kalbos aktualaus kalbinio repertuaro. Bus pateiktos visos kaitybinės žodžio formos. Žodžiai bus sukirčiuoti, transkribuoti, įgarsinti, nurodytas sintaksinis ir leksinis junglumas.
4. Morfologiškai anotuoto tekstyno sąsajos sukūrimas. Tekstyne bus galima surasti reikalingas gramatines kategorijas, įvairių kategorijų kombinacijas, o rezultatus parsisiųsti.
5. Automatinio kirčiavimo priemonė.
6. Interaktyvi lietuvių bendrinės tarties bazė. Pateikiamos pagrindinės, dažnesnių žodžių ir kaitybinės formos, kirčio ženklai, kirčiuotės, žodžiai transkribuoti, įgarsinti.
Mokymo priemonių sukūrimui bus darbinami asmenys.

Atsižvelgiant į BC poreikius bus prenumeruojami lituanistiniai periodiniai leidiniai.