Naujienos

Tarptautinė mokslinė konferencija „Savas ir kitas šiuolaikiniuose tyrimuose“

2013-10-24
2013 m. spalio 24-25 dienomis Lietuvos istorijos institutas kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Savas ir kitas šiuolaikiniuose tyrimuose“. Kviečiama diskutuoti apie etnologijos ir antropologijos tyrimų metodologijas mokslo istorijoje, gilintis į mokslo sąvokų bendrumus ir skirtumus giminingose disciplinose, „savo“ ir „kito“ ypatumus, etnografijos kaip metodologijos ar metodo savitumus ir taikymo ypatumus; ekspedicijų, etnografinių pasakojimų, istorinių ir folkloro naratyvų dalykinį ir tarpdalykinį pobūdį.

Etnologijoje, antropologijoje diskutuojama apie disciplinos apibrėžimus ir plėtotę, tyrimų metodologijas, etnografijos problemas. Mokslo pokyčiai ir perspektyvos siejasi su naujausiomis gyvenimo aktualijomis ir lūkesčiais. Neoliberalizmas, postmodernios ideologijos, ekonominio gyvenimo strategijos neabejotinai veikia mokslo raidą. Pastaraisiais metais vykusiose tarptautinėse antropologijos mokslo konferencijose nagrinėjami giminingų disciplinų pokyčiai. Gilinamasi į mokslo metodologijų istorinę raidą ir asmenybių įtaką mokslui. Vyksta „didžiųjų teorijų“ kritika. Analizuojamas šiuolaikinis etnologijos, antropologijos metodologijos pliuralizmas. Aktyviai aptariamos etnografijos kaip metodologijos aktualijos. Teigiama, kad visiškai keičiasi antropologinių tyrimų pobūdis bei požiūris į „savo“ ir „kito“ kultūrą dėl visuomenės nevienalytiškumo, migracijos, informacijos, kapitalo ir žinių srautų. Kartais kultūros autentiškumo paieškos netenka prasmės. Tampa prasmingiau kalbėti apie tapatybės išskirtinumus. Visuomenes darosi sudėtingiau skirstyti į Rytų ir Vakarų. Platesnį pobūdį įgauna tyrimai „namuose“. Kinta požiūris į „savos“ ir „kitos“ visuomenės ar kultūros tyrimus, Jeano Baudrillard‘o žodžiais, būtume labai naivūs ieškodami etnologijos tarp laukinių arba Trečiajame pasaulyje – pirmiausia etnologai tyrinėjo laukinius, mažas grupes, kitas kultūras, bet ilgainiui pradėjo tirti ir savas, visas kintančias Vakarų visuomenes.

Priešpriešą „savam“ pasirenkame „kitą“, nes mums artimi metodologiniai požiūriai, teigiantys, kad kitoniškumas suvokiamas kaip besikeičianti tapatybė, o ne išgryninta priešprieša savas / svetimas. Lietuvos etnologijoje ir antropologijoje atsiveria daug neištirtų, visiškai nenagrinėtų šios temos mokslo teorinių klausimų, Lietuvos aktualijų, skatinančių savitą etniškumo, „kitoniškumo“ suvokimą, tautiškumo konstravimą ir etninius procesus, visuomenės vertybių skalės kaitą, migracijos aktualijas. Kokios mums reikia antropologijos, etnologijos disciplinos plačiąja prasme? Kokiomis idėjomis, strategijomis antropologai, etnologai rėmėsi tarpukariu, sovietmečiu ir dabar, kokią etnologiją mes turime? Kokios tyrimų metodologijos atskleidžia pasaulio ir Lietuvos mokslo visuomenės lūkesčius, taikliausiai nusako visuomenės, bendruomenės ar individo požiūrį į etniškumą, kultūrą, socialinę istoriją, „savo“ ir „kito“ sampratas?

Mokslinis organizacinis komitetas: Laimutė Anglickienė, Romualdas Apanavičius, Rimantas Balsys, Donatas Brandišauskas, Auksuolė Čepaitienė, Darius Daukšas, Vida Savoniakaitė, Žilvytis Šaknys, Vytautas Tumėnas.

Konferencijos programa

 


grįžti