Naujienos

Iššūkius, kylančius mokant mažųjų tautų kalbų, įžanginiame pranešime apibendrino prof. Vaidas Šeferis, kurio pastangomis Brno Masaryko universitete susiformavo stiprus lietuvių kalbos mokymo centras. Jo teigimu, baltistika pretenduoja būti elitine mokslų sritimi, nes ją renkasi nedaug studentų. Teorinės indoeuropiečių prokalbės rekonstrukcijos šiandien nekelia susidomėjimo, nes visame pasaulyje linkstama atsiriboti nuo grynosios lingvistikos ar literatūrologijos, auga taikomųjų studijų prestižas.

Frankfurto prie Maino Goethe‘s universitete dėstanti dr. Vaida Našlėnaitė-Eberhardt retoriškai klausė: „Ar įmanoma pažinti baltiškąjį pasaulį per kalbą?“ Prelegentė rėmėsi vokiečių lituanistikos studentų apklausomis apie Lietuvą, lietuvius, Baltijos regioną, akcentuodama archetipinę priešpriešą savas/svetimas. Baltiškasis pasaulis užsieniečiams beveik nepažinus, pilnas išankstinių nuostatų, kurias galima pakeisti mokantis kalbos. Aurelija Kaškelevičienė iš Helsinkio universiteto pratęsė svarstymus apie kalbos mokymosi perspektyvas, pabrėždama lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo vadovėlių reikšmę: studentai turėtų mokytis diskutuoti apie grožinę literatūrą, aptarinėti namų biblioteką ir pamažu pereiti prie jiems siūlomo lituanistinio kanono, pavyzdinių kūrybos ištraukų.

Lietuviai retokai į save pažvelgia iš šalies, iš kitų kultūrų perspektyvos, tad prasmingi buvo Lietuvos karo akademijos dokt. Šarūno Rinkevičiaus pastebėjimai apie islamiškojo Oriento sąsajas su Lietuva, siekiančias Vytauto Didžiojo žygių laikus; primintas ir Adomo Mickevičiaus atminimo įamžinimas paskutinėje jo biografijos stotelėje – Stambule. Asmens, tautos ir diasporos emigracijoje santykius, remdamasis chrestomatiniais Antano Maceinos tekstais, aptarė Rytų Europos studijų centro magistrantas Isandrijus Linkus. Noémi Kovács iš Budapešo Lorándo Eötvöso universiteto nušvietė pastarojo šimtmečio lietuvių ir vengrų kontaktų istoriją: akcentuoti politiniai lūžiai, sutelkę abi tautas, pažįstamas nuo Stepono Batoro laikų.

Dr. Akvilė Rėklaitytė ir dokt. Karolina Bagdonė (LLTI) daug dėmesio skyrė poezijos archeologijai, baltiškos proistorės simboliams. XX a. 9 dešimtmečio laisvėjančią, vis labiau nuo sovietinio absurdo tolstančią modernistų kartą veikė tapatybės paieškos ir folklorinės tradicijos transformacijos išeivių kūryboje, ypač Algimanto Mackaus tragiška egzilio dekonstrukcija. Tai pirminių prasmių visata, iki galo nepasiduodanti vertimo, perkėlimo į kitą kontekstą pastangoms.

Nemažai pranešimų buvo skirti grožinės literatūros vertimų problematikai. Tyrėjus labiausiai traukė išsiaiškinti, kaip vertėjai susidoroja su tautosakine frazeologija, ar korektiškai perteikia tikrinius vardus, citatas, ar pasitaiko akivaizdžių praleidimų, interteksto nesupratimo atvejų. Iš panašią metodiką naudojusių Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkių prof. Aurelijos Leonavičienės ir doc. Jurgitos Macijauskaitės-Bondos tyrimų peršasi išvada, kad lietuvių literatūra į italų kalbą verčiama preciziškiau nei į prancūzų – galbūt tam įtakos turi ir Italijoje susiformavusi filologinė lietuvių kultūros entuziastų bendruomenė. Tokią bendruomenę neretai stabilizuoja pavienės stiprios asmenybės – tokios, kaip italų lingvistas Pietro Umberto Dini ar Austrijoje veikiantis lietuvių kultūros entuziastas Cornelius Hellis, įvertintas Linos Pestal (Vienos universitetas) pranešime.

Daug lemia ir politinis klimatas: Lietuvos ir Sakartvelo abipusės simpatijos sustiprino literatūros vertimų poreikį, kuris, pasak prof. Vido Kavaliausko iš Sakartvelo technikos universiteto, buvo bent iš dalies patenkintas pastaraisiais metais, kai, patyrę kartvelų svetingumą, į šioje šalyje rengiamus literatūrinius plenerus patraukė nemažai lietuvių poetų. Lietuvių literatūros vertimų į lenkų kalbą tradicijos, aptartos doc. Gretos Lemanaitės-Deprati (Krokuvos Jogailaičių universitetas) ir Lesławo Góralo (Varšuvos universitetas) pranešimuose, atrodo ilgaamžės ir galima išskirti nemažų laimėjimų, tačiau, deja, dar esama klasikos kūrinių (pvz., Balio Sruogos Dievų miškas), kurie versti iš tarpinės (rusų) kalbos. Slovakų literatūros žinovas Eduardas Diladi (Brno Masaryko universitetas) parodė, kokių prasmės iškraipymų galima sulaukti, gretindamas čekišką ir slovakišką Sauliaus Šaltenio Riešutų duonos vertimus, kurių vienas pasiekė per tarpinę (rusų) kalbą.

Biblijos vertimo strategijas apibendrintai aptarė dr. Gina Kavaliūnaitė (Vilniaus universitetas). Kaip žinia, Biblijos vertimų tradicija padėjo pagrindus klasikinei tekstologijai, joje svarbus kiekvienas niuansas, skyrybos ženklas ar net vertimo klaida. Kita vertus, yra ir eksperimentinių, atviros struktūros tekstų, kuriems vertimo nereikia. Vienas tokių – mažiausiems skaitytojams skirta japonų edukologų parengta onomatopėjinių interjekcijų knygelė Moko moko moko, kurią lietuviakalbiams skaitytojams išradingai pristatė Akira Takaki iš Helsinkio universiteto.

Gręžiantis į kanonines lietuvių kultūros figūras, pasirodė svarbu atpažinti jų portretą papildančius naujus prasmės aspektus. Dr. Nida Gaidauskienė (LLTI) ieškojo Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių nuorodų į baltiškuosius semantikos kodus, atpažino folklorizmo sąšaukas, atsispindinčias giminingoje Janio Rozentalio tapyboje. Dr. Manfredas Žvirgždas (LLTI) apibendrino su Latvija susijusius motyvus Maironio poezijoje ir publicistikoje. Dokt. Geda Montvilaitė (Prahos Karolio universitetas) aptarė kičo ir vulgarumo fenomenus, susiejančius tokius skirtingus rašytojus kaip Milanas Kundera ir Ričardas Gavelis.

Lyginamoji metodika ryškėjo ir ekspresyviame dokt. Annos Patrycjos Czepiel (Krokuvos Jogailaičių universitetas) pranešime apie juodąjį strazdą kaip filosofinį simbolį lenkų ir lietuvių poetų repertuare. Dar vienas krokuvietis Mateuszas Wiskulskis atidžiau nagrinėjo tautinių stereotipų šaradas, sprendžiamas Herkaus Kunčiaus romane Lietuvis Vilniuje. Dokt. Naďa Vaverová iš Prahos svarstė, kaip baltų kalbose reiškiasi metafizinis, archajinius mito kodus atveriantis sielos, dvasios, vėlės semantinis laukas.

Seminaro atmosferą kaitino baltistinės tematikos protmūšis, vyko naujų įkvėpimo šaltinių paieškos ekskursijoje po klasicistinius Tartu universiteto rūmus. Baltų tautų kultūrinių ryšių tvirtybę įprasmino peržiūrėtas Viktorijos Jonkutės filmas Arčiau žemės, anapus upės apie poetų Vlado Braziūno ir Knuto Skujenieko draugystę. Tartu universitete lietuvių kalbą dėstanti Tiina Kattel lydėjo seminaro dalyvius po nediduką Tartu senamiestį, o postmodernistinės architektūros Estijos nacionaliniame muziejuje galima buvo susimąstyti apie baltų ir finougrų kultūrų sankirtas. Kadaise buvę klajoklių palikuonys, tikri gamtos vaikai estai šiandien pasaulyje prisistato kaip interneto inovacijų kraštas, E-stonia, tačiau čia tuo pat metu tebepuoselėjamos folklorinės šaknys, kulinarinės tradicijos ir punktyriniai ryšiai su tolimiausiais giminaičiais iš to paties finougrų kamieno. Estų tylus veržlumas, asketiškas minimalizmas ir pastanga išsaugoti savo unikalumą motyvuoja ir nūdienos baltistus.

Seminaras „Baltijos regiono savimonė: kontaktai ir kontekstai“ – jau ketvirtasis renginys, neįmanomas be Europos socialinio fondo agentūros paramos. Pirmieji du seminarai („Literatūros salos: aktualieji baltistikos dėmenys“, 2012; „Literatūros salos, kultūros archipelagai: baltistika be sienų“, 2013) vyko Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, trečiasis („Baltistų agora: literatūra, kultūra, mitologija“, 2017) buvo surengtas Rygoje. Po dvejų metų numatomas penktasis šio ciklo seminaras Krokuvoje. Visų šių renginių spiritus movens – baltų tautų literatūrinių ryšių tyrėja dr. Laura Laurušaitė, sutelkusi optimalių proporcijų pranešėjų ir klausytojų būrį, kaskart plačiau atverianti baltiškųjų studijų ribas, atrandanti naujas žemes ne vien geografine, bet ir intelektualine prasme.

Manfredas Žvirgždas

Seminarą organizuoja Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pagal ES SF finansuojamą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA- V-709- 01-0002), kurį vykdo Vilniaus universitetas kartu su partneriais – Vytauto Didžiojo universitetu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu.

Baltijos-regiono-savimonė-kontaktai-ir-kontekstai

15 paveikslėliai

Grįžti į aukštesniojo lygio galeriją