XIX akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos“
2024 m. liepos 23–26 d. Karalkrėslio kaime, Vilkaviškio rajone, vyks XIX akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos“. Paklausyti pranešimų kviečiame atvykti visus norinčius!
Interviu su studentu Matīss iš Latvijos
Vilniaus universiteto mokslų daktarė Kristina Jakaitė-Bulbukienė kalbina latvį Matisą T. Vikmanį (Matīss T. Vikmanis). Domisi, kokie lietuvių kalbos mokymosi įspūdžiai žmogaus, kurio gimtoji kalba pati artimiausia lietuvių kalbai kokia tik gali būti? Kas sunku, o kas lengva? Kas keista, o kas juokinga?
Skaitykite daugiau 15min.
Vilniaus universitete vyksta lietuvių kalbos vasaros kursai
Šie Vasaros lituanistikos kursai yra vieni didžiausių vasarą rengtų Lituanistinių studijų katedros kursų. Atvyko 108 dalyviai iš 28 šalių. Net 44 studentai atvyko iš JAV. 9 – iš Vokietijos. Po 4 – iš Kanados, Latvijos, Prancūzijos, Ukrainos. Po vieną, du ar tris studentus atvyko iš Airijos, Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Italijos, Kazachstano, Kolumbijos, Kipro, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Pietų Afrikos, Rusijos, Suomijos, Švedijos.
Į kursus atvyko 24 kursų dalyviai, gaunantys Švietimo mainų ir paramos fondo finansavimą.
Lietuvių kalbos studentus moko Lituanistinių studijų katedros dėstytojos Lina Vaškevičienė, Aušra Tamošaitienė, Elvyra Petračiūnienė, Vaida Našlėnaitė-Eberhardt, Rita Migauskienė, Eglė Gudavičienė, Aurelija Kaškelevičienė, Aušra Valančiauskienė, Eglė Žurauskaitė, Ieva Ancevičiūtė, Daiva Litvinskaitė, Aurelija Meškerevičiūtė.
Daugiau skaitykite: https://www.flf.vu.lt/lsk/naujienos/vyksta-lietuviu-kalbos-vasaros-kursai-2024
Nuotrauka iš VU Filologijos fakulteto svetainės
Anna į Lietuvą iš Rusijos grįžo ieškoti tėvynės: atsekė kraujo pėdsakais paženklinta šeimos istorija
Kviečiame skaityti interviu su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studente Anna iš Karelijos „apie jos šeimos istoriją, sprendimą persikelti į Lietuvą ir lietuvių kalbos mokymosi iššūkius žmogui, kuris nėra humanitaras.“
"Tęsiu interviu ciklą su mūsų, VU Lituanistinių studijų katedros, studentais norėdama parodyti, kas, kodėl ir kaip jau suaugęs būdamas nusprendžia palaužyti savo galvą ir imti mokytis lietuvių kalbos. Kviečiu skaityti antrąjį interviu su Anna Timofeeva iš Karelijos apie jos šeimos istoriją, sprendimą persikelti į Lietuvą ir lietuvių kalbos mokymosi iššūkius žmogui, kuris nėra humanitaras. Mūsų pokalbis vyko linksmai pakikenant sklandžia lietuvių kalba, aišku, viena kita linksnio klaida buvo, bet tie, kas bijo kalbėti su klaidomis, niekada neišmoksta kalbėti be klaidų!"
KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS STUDIJOMS BALTŲ KALBOTYRA (MA) FRANKFURTO PRIE MAINO UNIVERSITETE
Skelbiamas priėmimas į šias Frankfurto Goethe's universiteto studijų programos Empirische Sprachwissenschaft / Empirical Linguistics magistro (MA) studijų specializacijas: afrikiečių kalbotyra, anglų kalbotyra, baltų kalbotyra, fonetika ir fonologija, indoeuropeistika, kaukazistika, lyginamoji kalbotyra, pietryčių Azijos kalbotyra.
Paraiškos priimamos iki 2024 m. liepos 31 d. adresu:
Prof. Dr. Gerd Carling
Johann Wolfgang Goethe-Universität
Institut für Empirische Sprachwissenschaft
Postfach 11 19 32
D-60054 Frankfurt am Main
MINIME VILNIAUS UNIVERSITETO PROFESORIAUS JONO PALIONIO ŠIMTMETĮ: LIETUVIŲ RAŠTIJOS TYRIMAI – TRADICIJŲ IR INOVACIJŲ DERMĖ
Birželio 20 d. Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje vyks tarptautinis senosios raštijos tyrimų seminaras, kuriame bus paminėtas Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Palionio, daug tyrusio lietuvių bendrinės kalbos istoriją, šimtmetis. Apie profesoriaus Jono Palionio veiklas Vilniaus universitete kalbės prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia.
Seminaro pranešėjai iš Berlyno Humboldtų universiteto, Lietuvių kalbos instituto ir Vilniaus universiteto aptars dabartines senosios raštijos tyrimų aktualijas. Kviestiniame pranešime habil. dr. Christianė Schiller pristatys 1540 m. Turkų mokesčių registrą kaip istorinio lietuvių kalbos žodyno šaltinį. Kito kviestinio pranešimo autorė doc. dr. Birutė Kabašinskaitė nagrinės kelis rankraštinius XVI a. pabaigos–XVIII a. tekstus, susijusius su Vilniaus rašomosios kalbos variantu, turinčius ir pietų aukštaičių tarmėms būdingų bruožų.
Baltistikos katedros mokslininkės dr. Ginos Kavaliūnaitės, 2021 m. apdovanotos M. Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui, nuomone, „Jonas Palionis, kaip ir Zigmas Zinkevičius, Vytautas Ambrazas, ne tik tyrė senąją raštiją, bet savo pavyzdžiu mokė kitus tyrėjus, perduodami tradicinius analizės metodus. Šiuos tyrimus pratęsė jų mokiniai ir sekėjai, kurie pasitelkę ankstesnių darbų rezultatus su senaisiais tekstais dirba ne tik tradiciniais, bet ir moderniais metodais, išnaudodami skaitmenines technologijas, ne tik pagreitinančias darbą, bet pakeliančias tyrimus į kitą lygmenį. Seminaras ir atspindi išlaikytų raštijos tyrimų tradicijų ir į sritį ateinančių inovacijų dermę.“
Renginį organizuoja Vilniaus universiteto Baltistikos katedra, iš dalies remia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Baltistikos katedros profesorė dr. Daiva Sinkevičiūtė
Lietuvoje gyvenanti prancūzė: „Kai aš galvoju lietuviškai, mano galva visą laiką dirba kaip robotas“
Lituanistinių studijų katedros dėstytoja dr. Kristina Jakaitė-Bulbukienė kalbina Filologijos fakultete lietuvių kalbos išmokusią studentę Clémence. Lietuvoje gyvenanti prancūzė, mėgstanti nerti vis į kitos jai naujos kalbos mokslus, mūsiškės pradėjo mokytis vos prieš pora metų, bet prisipažįsta, kad kartais jau galvoja lietuviškai, nors tai ir reikalauja pastangų – „kai kalbu lietuviškai, mano galva visą laiką dirba kaip robotas“.
Apie lietuvių kalbos išmokusią studentę Clémence skaitykite: 15min
Nuotrauka iš facebook.com
Tarptautinė mokslinė konferencija „Metodologinės naujovės kalbinio variantiškumo tyrimuose“
Maloniai kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Metodologinės naujovės kalbinio variantiškumo tyrimuose“, kuri vyks 2024 m. spalio 10–11 d. Lietuvių kalbos institute (Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius).
Registracijos formą kartu su pranešimo santrauka (200–300 žodžių be literatūros sąrašo) prašome pateikti čia: https://forms.gle/fafqxv3QYw78gTYv8
Dalyvio anketos ir pranešimo santraukos lauksime iki 2024 m. liepos 1 d.
KVIEČIAME STOTI Į BALTŲ KALBOTYROS MAGISTRANTŪRĄ!
Nuo 2024 m. gegužės mėn. baltų kalbomis besidomintiems Lietuvos ir užsienio šalių studentams siūloma nauja magistro studijų programos Kalbotyra šaka Baltų kalbotyra. Ji orientuota į plataus profilio humanitarinių mokslų BA pakopos studijas baigusius asmenis, kurie domisi lietuvių, latvių ir prūsų kalbomis ir nori įgyti lingvistinį išsilavinimą.
Studijas pasirinkę studentai įgis žinių apie baltų kalbų gramatines sistemas ir jų raidą, rašto paminklus, santykį su kitomis giminiškomis indoeuropiečių ir kaimyninėmis Baltijos jūros arealo kalbomis, mokės įvertinti atliktus ir vykdomus baltų kalbotyros tyrimus bei jų svarbą, įgis įgūdžių ir patirties taikyti moderniąsias technologijas dirbant su baltų kalbų medžiaga. Be privalomų baltistinių dalykų programa suteikia ir universalų kalbotyros išsilavinimą bei sudaro galimybes pagal individualius poreikius susiformuoti pageidaujamą studijų planą.
Įstojusiems numatoma suteikti galimybę vienam semestrui išvykti pagilinti baltų ar bendrosios kalbotyros žinių į užsienio universitetą partnerį ir gauti dvigubą diplomą. Pirmieji partneriai – Latvijos universitetas. Ateityje planuojamas bendradarbiavimas ir su kitais universitetais.
Daugiau informacijos apie programą ir priėmimo sąlygas ieškokite: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/magistro-studiju-sarasas/kalbotyra-baltu-kalbotyra
Priėmimas į magistrantūros studijas Vilniaus universitete šiemet vyksta nuo gegužės 22 d. iki liepos 2 d. Visi terminai pateikiami čia: https://www.vu.lt/site_files/2024_m._pri%C4%97mimas/II_pakopos_priemimo_terminai_2024-v01-tvirtinimui_1.pdf
SVARBU: Baigusieji universitetus ES šalyse ar turintys lietuviškų šaknų gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas. Daugiau apie stipendijas ir sąlygas ne Lietuvos gyventojams: https://studyin.lt/how-to-apply/tuition-fees/
SVARBU: Užsienio universitetuose studijuojančius studentus kviečiame atvykti semestro ar metų studijų išnaudojant Erasmus ar kitas tarpuniversitetinių mainų su Vilniaus universitetu programas! Dėl tarpuniversitetinių mainų galimybių žr. čia: https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/mainu-galimybes dėl kitų galimybių žr. čia: https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/kitos-studiju-uzsienyje-galimybes.
Delio Jawaharlalo Nehru universitete steigiamas lietuvių kalbos lektoratas
Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas (VU FLF) tiesia naujus kelius lituanistikai Indijoje – Delio Jawaharlalo Nehru universiteto Kalbų, literatūros ir kultūros fakultete steigiamas lietuvių kalbos lektoratas.
Gegužės gale VU FLF dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas, dr. Gina Holvoet ir prof. Axel Holvoet lankėsi Delio Jawaharlalo Nehru universitete, kur su Kalbų, literatūros ir kultūros fakulteto dekane prof. Shoba Sivasankaran ir prof. Sadhana Naithani aptarė lietuvių kalbos lektorato steigimą.
„Lietuvių kalbos lektorato įsteigimas Delyje, viename didžiausių ir tarptautiškiausių Indijoje Jawaharlalo Nehru universitete, atvers daugybę naujų galimybių. Tai – ir lietuvių kalbos žinių įgiję studentai, galintys tęsti įvairių krypčių studijas Lietuvoje, rinktis VU programas, ir įvairaus mokslinio bendradarbiavimo ryšiai, ir žinių apie Lietuvą sklaida šiuo metu daugiausiai gyventojų pasaulyje turinčioje valstybėje, ir svarbus kultūrinės diplomatijos pasiekimas. Delio lektoratas itin reikšmingai papildo šiuo metu VU kuruojamus lietuvių kalbos lektoratus užsienio universitetuose – jų bus jau dvylika“, - teigia dekanas M. Kvietkauskas.
Išsamiau skaitykite: https://www.flf.vu.lt/naujienos/bendros-naujienos/filologijos-fakultetas-tiesia-naujus-kelius-lituanistikai-indijoje