Greifsvaldo kalbininkės Adelīnos nuo baltistikos neatgrasino net beveik tūkstantis kilometrų
Savarankišką baltistikos bakalauro studijų programą vokiškai kalbančiose šalyse vykdo tik Greifsvaldo universiteto Baltistikos institutas. Tokios specifinės studijos tradiciškai sudomina nedaugelį, o akademinės karjeros paprastai siekia vos vienas kitas instituto absolventas. Greifsvaldo universiteto baltistikos studijų alumnė ir kalbinės įvairovės magistrantūros studijų programos studentė Adelīna Skerškānė – viena iš tokių absolvenčių. Šiuo metu Adelīna svajoja apie kalbos prestižo tyrimus ir mokslų daktaro laipsnį.
Adelīna Skerškānė / Asmeninio archyvo nuotr.
Rygoje gimusi Adelīna dar paauglystėje kartu su šeima persikėlė gyventi į nedidelį Pietų Vokietijos miestelį. Pastangas integruotis į naują aplinką – teko tobulinti fakultatyvinėse pamokose pramoktą vokiečių kalbą – po šešerių metų vainikavo puikiai baigtos gimnazijos brandos atestatas. Šį mergina gavo per COVID-19 pandemiją, paskatinusią permąstyti savo tikslus ir siekius. Per nuotolį išgyventi mokykliniai metai visų pirma sužadino norą išvykti studijuoti į kitą miestą. Be to, ėmė kelti abejonių ketinimas studijuoti ekonomiką. Šis siekis buvo tarsi savaime suprantamas: Adelīnos mama ir teta yra baigusios ekonomikos mokslus, šios srities dalykai vyravo ir merginos ekonominio profilio gimnazijoje, o privalomąją mokyklinę praktiką ji buvo atlikusi banke. Štai tada gimnazistei į rankas pateko informacinis leidinys apie baltistikos studijas Vokietijoje.
„Taip ir sužinojau, kad Vokietijoje yra baltistikos studijų programa. Man tai buvo naujiena. Nebuvau girdėjusi nei apie Greifsvaldą, kur šią programą galima studijuoti“, – prisimena Adelīna.
Paaiškėjus, kad prie Baltijos jūros esantis Greifsvaldas yra visai kitame Vokietijos krašte, beveik tūkstančio kilometrų atstumas sukėlė abejonių dėl pasirinkimo tikslingumo. Tačiau mintys apie baltistiką vis dėlto neapleido, ir būsimoji baltistė pasidalijo jomis su tėvais. Merginos šeimoje humanitarų nėra, tad filologijos studijas tėvai siejo veikiau su mokytojo karjera. Adelīnai pavyko juos įtikinti, kad jos ketinimai rimti, o filologija atveria įvairių galimybių. 2021 m. ji pradėjo studijuoti baltistiką, anglistiką ir amerikanistiką Greifsvaldo universitete.
„Anglų filologiją rinkausi kaip atsarginį variantą, jei vėliau iš baltistikos vis dėlto negalėčiau valgyti duonos. O įsibėgėjus pandeminėms studijoms suvokiau, jog man labiau prie širdies baltistika“, – prisipažįsta mergina.
Pirmąją studijų savaitę vietoj būrio baltistikos pirmakursių išvydusi grupelę studentų, Adelīna nustebo. Netrukus paaiškėjo, kad kaip tik tai yra šių studijų privalumas. Mat kiti institutai, dėl didelio studentų skaičiaus neįstengdami užtikrinti atstumo tarp žmonių auditorijose, buvo priversti pereiti prie nuotolinių paskaitų su anoniminiais kvadratėliais kompiuterio ekrane, o dauguma baltistikos seminarų vykdavo gyvai. Tad mergina galėjo betarpiškai bendrauti su bendramoksliais, be to, užsimezgė asmeninis ryšys su dėstytojais, galinčiais skirti pakankamai dėmesio kiekvienam studentui. Pirmieji studijų semestrai įsiminė kūrybiškais vertimo ir literatūros seminarais, kuriuose jaunuoliai patys rinkosi analizuojamus lietuvių ir latvių kūrinius.
Asmeninio archyvo nuotr.
„Tačiau visą dieną sėdėti prie kompiuterio ir vien versti nenorėčiau, ypač po filologinės studijų praktikos. Per ją kelias savaites teko versti dalykinius tekstus – nehumanitarinių mokslų sričių straipsnių santraukas“, – atvirauja Adelīna.
Ją labiau traukia lingvistika. Susidomėjusi lyginamąja istorine kalbotyra, dabar vis daugiau gilinasi į sociolingvistiką, seka diskusiją apie latgaliečių kalbos statusą Latvijoje. Neatsitiktinai ir bakalauro darbo tema buvo susijusi su baltų kalbotyra – jame telkė dėmesį į mokslinę diskusiją apie baltų-slavų kalbų grupę. Įgijusi baltistikos bakalauro laipsnį, 2024-aisiais Adelīna įstojo į penkių Greifsvaldo universiteto institutų vykdomą tarpdisciplininę kalbinės įvairovės magistrantūrą ir pasirinko baltistikos bei slavistikos specializaciją.
„Dar tik svarstau, kokią temą nagrinėsiu magistro darbe. Užtat tikrai žinau, kad po to studijuosiu doktorantūroje“, – šypsosi kalbininkė.
Dar būdama bakalaurante mergina pradėjo darbuotis universiteto tarptautinėje mokslinių tyrimų grupėje „Baltic Peripeties“, kur padeda vienai doktorantei, sistemindama muziejininkystės srities bibliografiją. Kai ir pati sieks mokslų daktaro laipsnio, Adelīna veikiausiai imsis kalbos prestižo tyrimų. Tai būtų atsvara Vokietijos jaunųjų kolegų darbams, kuriuose, kaip patyrė dalyvaudama konferencijose, į baltų kalbas žiūrima daugiausia iš lyginamosios kalbotyros ar indoeuropeistikos perspektyvos.
Adelīna mano nesigailėsianti, kad ekonomiką iškeitė į baltistikos studijas. Ji patenkinta savo pasirinkimu. Būsimus studentus mėgintų patraukti jaukia Greifsvaldo baltistikos instituto atmosfera: nedidelėmis seminarų dalyvių grupėmis bei šiltais dėstytojų ir studentų tarpusavio santykiais. Nors yra kalbos tyrėja, labai vertina ir institute dėstomas literatūros ir kultūros paskaitas, kurios atveria plačius baltų pasaulio horizontus.
Alina Baravykaitė
Greifsvaldo universiteto Baltistikos instituto mokslo darbuotoja
Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai (Kaune, Vilniuje arba nuotoliu)
Kviečiame dalyvauti lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose VDU, kurie vyks 2025 m. vyks liepos 7—rugpjūčio 5 dienomis.
Galima teikti paraišką stipendijai (jei asmuo atitinka reikalavimus) arba dalyvauti sumokant dalyvio mokestį.
IV Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „UKRAINA IR LIETUVA: istorijos, kalbos, kultūros ir turizmo paralelės“
Kviečiame dalyvauti IV tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Ukraina ir Lietuva: istorijos, kalbos, kultūros ir turizmo paralelės“, kuri vyks 2025 m. liepos 21–22 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Vilnius). Konferencijos globėja LT Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Siūlomos konferencijos temos:
• Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: paveldas ir pamokos;
• Ukrainiečiai – Lietuvoje, lietuviai – Ukrainoje: asmenybė istorijoje, literatūroje, įprasti ir „kitokie“ viešajame gyvenime;
• Ukrainos ir Lietuvos diskurso erdvės kalbinės, literatūrinės ir kultūrinės paralelės;
• Turizmo skatinimas ir naujovės: Lietuvos ir Ukrainos patirtis.
Pranešimų anotacijų (200-250 žodžių) ir dalyvių anketų laukiame iki 2025 m. birželio 25 d. https://docs.google.com/forms
Baltistų kongresas
Pranešame, kad XIV Tarptautinio baltistų kongreso pranešimų tezių teikimo terminas pratęsiamas iki 2025 m. birželio 15 d.
Pranešimus kongreso bendrajai ar pasirinktai teminei sekcijai galima siūlyti svetainėje: https://www.baltistukongresas.flf.vu.lt/teziu-teikimas
Patvirtinimas apie pranešimo įtraukimą ar neįtraukimą į kongreso programą bus išsiųstas iki 2025 m. liepos 1 d.
Kviečiame studentus ir doktorantus registruotis į akademinį vasaros seminarą „Literatūros salos“
XX „Literatūros salos“ vyks liepos 28–31 d. Liškiavoje bei Druskinkuose ir kvies permąstyti menų ir tinklų sąveikas. Simboliška, kad minint M. K. Čiurlionio metus, šių metų sala susijusi ir su dailininko gyvenimu – vėlyvojo baroko stiliaus Liškiavos Domininkonų vienuolyno bažnyčia buvo Čiurlionio tėvo vargonavimo vieta, kur jis susipažino su būsimąja žmona, dailininko motina Adele Radmanaite.
Daugiau informacijos: https://www.llti.lt/failai/Literat%C5%ABros_Salos_LLTI.jpg
Į Lietuvą „sugrįžusi“ Amerikos lietuvė Lina Mockutė: „Kalbėti gali būti nepatogu, bet įprasta“
Kviečiame skaityti Kristinos Jakaitės-Bulbukienės parengtą interviu su Lina Mockute, jauna lietuvių kilmės mergina iš JAV, kuri jau pabandė matematikos mokytojos duonos trijose labai skirtingose šalyse: JAV, Peru, o dabar – Lietuvoje.
Straipsnis: pasauliolietuvis.lt
Lina Mockutė. Asmeninio archyvo nuotr.
8-oji tarptautinė konferencija „Tradicijos ir modernybės sąveika“
2025 m. lapkričio 20–21 d. Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete vyks 8-oji tarptautinė konferencija „Tradicijos ir modernybės sąveika“, skirta pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio – Liudviko Rėzos „Dainos, oder littauische Volkslieder“ (Königsberg, 1825) – 200-osioms išleidimo metinėms pažymėti.
Konferencijos tema ir dedikacija atveria galimybes pranešimų įvairovei. Šis renginys skirtas naujausiems nurodytų sričių tradicijos ir modernybės sąveikos tyrimams bei moksliniam dialogui apie liaudies kūrybos ir kultūros reikšmę tiek istorinėje perspektyvoje, tiek šiandieniniame kontekste.
Maloniai kviečiame dalyvauti: Tradicijos ir modernybės sąveika | Klaipėdos universitetas
Registracijos anketa: Konferencijos „Tradicijos ir modernybės sąveika 2025“ dalyvio anketa / Application form for "The Interaction of Tradition and Modernity 2025" conference
Lietuvių kalbos besimokančios ukrainietės: „Nors nelengva, bet motyvacija integruotis – daug didesnė“
Kviečiame paskaityti interviu su Kseniia ir Kateryna, kurios šiemet dalyvavo lietuvių kalbos kursuose ukrainiečiams Vilniaus universitete.
„Lietuvių kalba – labai graži, ir tai man svarbu, būtų sunku mokytis grubios ar man nemalonios kalbos" - sako ukrainietė Kseniia, ekonomikos mokslų magistrė, daugiau kip 15 metų dirbusi buhaltere.
Daugiau žr.: 15min
Kateryna Davydenko ir Kseniia Gracheva / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr. / Vilniaus universitetas
Erasmus+ BIP programa „Lietuva iš arti: tyrinėk ir patirk“ – savaitė lietuvių kalbos, kultūros, kūrybos ir bendrystės
Gegužės 6 d. Vytauto Didžiojo universitete startavo intensyvi „Erasmus+“ mišri intensyvi programa (BIP) „Lietuva iš arti: tyrinėk ir patirk“ (Zoom on Lithuania: Exploring Culture at the Scene of Action). Programoje dalyvaujantys studentai iš Europos ir ne ES šalių kviečiami artimiau pažinti Lietuvos kultūrą, istoriją bei šiuolaikines jos raiškas per paskaitas, dirbtuves, ekskursijas ir kūrybinius eksperimentus.
Šią unikalią tarptautinę programą organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas. BIP apimtis – 3 ECTS kreditai. Nuotolinė renginio dalis vyko balandžio 28 d., o nuo gegužės 6 d. iki gegužės 10 d. vyksta intensyvus fizinis etapas Kaune. Programos dalyviai atvyko iš septynių Europos universitetų: Varšuvos, Masaryko, Helsinkio, Jogailaičių, Latvijos, Karolio ir Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetų. Prie programos taip pat prisijungė dalyviai iš trijų partnerinių universitetų ne ES: Černivcų Jurijaus Fedkovičiaus nacionalinio pedagoginio universiteto, Kyjivo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto ir Sakartvelo Technikos universiteto. Iš viso programoje dalyvauja 25 studentai – visi jie savo universitetuose studijuoja lietuvių kalbą. Prie programos dalyvių taip pat prisijungė ir VDU užsienio studentai, kurie VDU mokosi lietuvių kalbos.
Studentų laukia daugybė įvairių veiklų, apimančių paskaitas apie lietuvių literatūrą, kalbą ir istoriją, ekskursijas, kūrybines dirbtuves ir meninius renginius.
„Pirmąją dieną dalyviai susipažins su Vytauto Didžiojo universitetu, lankysis M. K. Čiurlionio dailės muziejuje bei dalyvaus kūrybinėse fotografijos dirbtuvėse, kuriose analizuos M. K. Čiurlionio kūrybos principus. Numatytos paskaitos apie lietuvių literatūros atspindžius XX a. pabaigos visuomenėje, lietuvių kalbą indoeuropiečių ir kitų kalbų kontekste, miesto kultūrinį paveldą, garso dizaino kūrybines dirbtuves bei aktualius Lietuvos istorijos naratyvus,“ – pasakoja BIP programos koordinatorė, HMF Tarptautinių programų vadovė Greta Garnytė.
Nuotraukos Jono Petronio, Gretos Garnytės ir Jurgitos Macijauskaitės-Bondos
„Ypatingas dėmesys programoje skiriamas kūrybiškumui ir tarpdiscipliniškumui. Viena iš įdomiausių veiklų – fotografijos dirbtuvės, kuriose dalyviai, pasitelkdami M. K. Čiurlionio meninius principus, bandys atrasti, kaip „skamba“ šiuolaikinis Kaunas fotografijoje. Šiuose užsiėmimuose miestas tampa gyvu kūrybiniu objektu, o studentai – jo interpretatoriais.
Be akademinių veiklų, dalyviai turės galimybę dalyvauti Kauno literatūros savaitės renginiuose – nuo tarptautinių poezijos skaitymų iki susitikimų su žinomais rašytojais, tokiais kaip Jonathanas Franzenas (JAV). Festivalis, vykstantis tuo pačiu metu kaip ir BIP programa, tampa organiška renginio dalimi ir papildo studentų patirtį,“ – teigia BIP programos vadovė dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda.
Šią savaitę prasidėjusi programa ne tik stiprina tarpuniversitetinius ryšius, bet ir suteikia studentams nepakartojamą galimybę pažinti Lietuvą ne per vadovėlių puslapius, bet per asmeninę, gyvą patirtį – tyrinėjant, patiriant, kuriant.
Teksto autorės: dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda ir HMF Tarptautinių programų vadovė Greta Garnytė
Konferencija „Lietuvių kalba ir tapatybė“
Gegužės 8 dieną Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka kviečia į tradicinę, jau ketvirtą kartą organizuojamą, lietuvių kalbos puoselėjimui skirtą konferenciją „Lietuvių kalba ir tapatybė“.
Įdomių lektorių pranešimų kiekvienais metais susirenka paklausyti Vilniaus regiono savivaldybių viešųjų bibliotekų specialistai, kitų kultūros organizacijų darbuotojai ir visi, besidomintieji lietuvių kalba. Be teorinių pranešimų kiekvienais metais konferencijos dalyviai yra kviečiami dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose – edukacijose, dirbtuvėse ir pan.
Konferencijos programa: https://www.facebook.com/events/1379756303137652/
