Naujienos

Baltistikos katedroje gruodžio pirmą savaitę svečiuosis Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto kolegos. 

2025 m. gruodžio 3 d. 17 val. Lietuvių literatūros seminarų auditorijoje dr. Jowita Niewulis-Grablunas skaitys paskaitą „Lenkijos dzūkai. Kalbinė situacija, rašto kalba, sociolingvistinė padėtis“. Paskaita vyks lietuvių kalba.

2025 m. gruodžio 4 d. 9.00 val. VU FLF Latvistikos kabinete Danielis Łubińskis skaitys paskaitą „Valodu krustcelēs: par latviešu literatūras tulkojumiem poļu un lietuviešu valodās”. Paskaita vyks latvių kalba.

Šiemet Baltų filologijos katedra mini jau 35 veiklos metus, o Baltų filologijos studijų programa – 30 metų. Lituanistinių studijų katedros vedėja, profesorė emeritė Meilutė Ramonienė iškilmingame renginyje pasveikino kolegas su gražia sukaktimi. Renginyje taip pat dalyvavo Taikomosios kalbotyros instituto direktorė doc. dr. Vilma Zubaitienė.

Daugiau apie renginį: Lituanistinių studijų katedra

Doc. dr. Vilma Zubaitienė, dr. Joanna Tabor, pr. Meilutė Ramonienė. Nuotrauka iš Lituanistinių studijų katedra facebook.com paskyros

Marija Sulaberidzė gimė ir užaugo Lietuvoje, o šiuo metu gyvena Tbilisyje. Sakartvelo Technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė įsitikinusi: „Į centrą atvykę žmonės pas mus jaučiasi kaip Lietuvoje, tiek daug visko esame sukaupę“.

Vilniaus universiteto filologijos fakulteto alumnė džiaugiasi, kad be lietuvių kalbos mokymo centre vyksta ne vienas renginys, pvz., yra minima tradicinė Kūčių vakarienė. „Svarbiausia, kad patys studentai ruoštų valgius, dengtų stalą, tuomet dainuojame lietuviškas dainas, buriamės – vyksta tikra lietuviška Kūčių vakarienė. Tai graži patirtis, kadangi kartvelams tai yra svetimas dalykas“.

Anot jos, Lietuvių kalbos ir kultūros centras atlieka svarbią misiją – „mes atsižvelgiame į jaunimą. Jauni kartvelai juk yra Sakartvelo ateitis, tokio, kokį mes jį norime matyti“.

2025 m. lapkričio 20–22 d. VU Filologijos fakultete vyks trečioji tarptautinė baltistikos mokykla. Tai trijų dienų renginys užsienio studentams, kuriame laukia specialistų paskaitos ir seminarai apie aktualius baltistinius tyrimus. Paskaitas ir seminarus ves tyrėjai iš Lietuvos ir Latvijos.

PROGRAMA

2025 m. lapkričio 19 d. 14.30 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio g. 6, Vilnius) vyks profesoriaus Vido Kavaliausko (1968-2023) atminimo vakaras.

Kviečiame susiburti, pagerbti ir atminti profesorių. Į renginį kviečiame jungtis ir nuotoliniu būdu. 

Meeting ID: 861 8540 1177
Passcode: 477665

Lapkričio 11–13 dienomis Filologijos fakulteto prof. Jurgis Pakerys lankėsi Černivcių nacionaliniame Jurijaus Fedkovičiaus universitete, susitiko su lietuvių kalbą studijuojančiais studentais, dalyvavo lietuvių kalbos seminare ir skaitė paskaitą, o su universiteto ir Užsienio kalbų fakulteto vadovais aptarė bendradarbiavimo galimybes. Viešnagę organizavo Černivcių universiteto Anglų kalbos katedros docentė Aliona Šyba, puikiai kalbanti lietuviškai ir besirūpinanti lietuvių kalbos dėstymu ir Baltistikos centro veikla. Jos dėka daug studentų lankėsi ir mokėsi Lietuvoje.

Daugiau informacijos VU Filologijos fakultetatas facebook.com paskyroje.

Prof. Jurgis Pakerys Černivcių nacionaliniame Jurijaus Fedkovičiaus universitete

Nuotrauka iš VU Filologijos fakultetatas facebook.com paskyros.

Lietuviškai kalbantis prancūzas doc. Alexandre’as Cremersas šios kalbos mokėsi Paryžiuje, Nacionaliniame Rytų kalbų ir kultūrų institute (INALCO), o gebėjimus tobulino Vilniaus pedagoginiame universitete. Nors mokytis lietuvių kalbos jį įkvėpė būsimoji žmona, tačiau tai nebuvo vienintelė priežastis – domino ir pati šalis, ir kalba. Šiandien jis – Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas ir mokslininkas, jau šešerius metus gyvenantis Vilniuje. Doc. A. Cremersas džiaugiasi – visai neseniai jam suteikta teisė nuolat gyventi Lietuvoje.

Doc. Alexandre’as Cremersas. Veslavos Sidaravičienės nuotr.

„Anksčiau žmonės nustebdavo, kai išgirsdavo kalbant lietuviškai. Buvo gajus įsitikinimas, kad užsieniečiai lietuvių kalbos nemoka“, – prisimena jis. Dabar reakcija jau kitokia. „Dabar gal džiaugiasi, kad kalbame, bet nebėra tokio „vau“ efekto. Vilnius tapo tarptautiniu miestu“, – teigia INALCO alumnas.

Ketvirtus metus VU Filologijos fakultete dėstantis doc. A. Cremersas atkreipė dėmesį ir į studentų pokyčius. „Kai pirmąkart skaičiau paskaitas, beveik visi studentai buvo lietuviai, išskyrus vieną ukrainietę. Šiemet – priešingai: tik viena lietuvė, o visi kiti – užsieniečiai“, – pasakoja dėstytojas. Į pragmatikos paskaitas, kuriose jis pasakoja apie tai, kaip žodžių ir sakinių reikšmė priklauso nuo situacijos, kalbėtojo ketinimų, adresato ar aplinkybių, susirenka studentai, atvykę studijuoti į Lietuvą iš Azerbaidžano, Egipto, Italijos, Kazachstano, Latvijos, Rumunijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų šalių.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, situacija pasikeitė, doc. A. Cremersas teigia, kad šalis tapo atviresnė, o VU aktyviai pritraukia užsienio studentus. Lietuviškai kalbančių užsieniečių bendruomenė išaugo. „Pažįstu nemažai iš užsienio atvykusių žmonių, kurie kalba lietuviškai“, – sako jis.

Mokytis lietuvių kalbos įkvėpė žmona

Doc. A. Cremersas 2009 m. Paryžiaus aukštojoje normalinėje mokykloje (École normale supérieure) studijavo lingvistiką ir kognityvinius mokslus. Tuomet ir nusprendė mokytis lietuvių kalbos. Baigiamąjį darbą rašė apie įvardžiuotinių būdvardžių semantiką. Pasak jo, lietuvių kalba nėra tokia sunki, kaip dažnai manoma – jos gramatika yra logiška, taisyklinga. „Lietuvių kalbą išmokti yra net lengviau nei prancūzų, kur gausu išimčių“, – šypsosi mokslininkas.

Pusmetį INALCO pasimokęs lietuvių kalbos, jis išvyko studijuoti į Ameriką, tačiau lietuvių kalbos kursų nemetė, juos tęsė nuotoliniu būdu. Nors ir buvo sudėtinga, tačiau jis stropiai atlikdavo visas centro vadovės dr. Hélène de Penanros siųstas užduotis.

Sužinojusi, kad kitą pusmetį studentas pagal „Erasmus“ mainų programą keliauja į Lietuvą, dr. H. de Penanros nusprendė padėti. „Tu neišgyvensi be dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių“, – juokiasi prisimindamas perspėjimą pašnekovas. Dėl to jie kartu visą dieną intensyviai stengėsi perprasti šias veiksmažodžio formas.

Doc. Alexandre Cremers. Veslavos Sidaravičienės nuotr.

2010 m. doc. A. Cremersas pradėjo mokslus Vilniaus pedagoginiame universitete. Priešingai nei dauguma „Erasmus“ studentų, lankė paskaitas lietuvių kalba – fonetiką, sintaksę, net magistrantūros kursų dalykus. Kadangi buvo susipažinęs su lingvistika, paskaitų turinys neatrodė visiškai naujas – fonetika, morfologija, sintaksė. Didžiausias iššūkis buvo pati kalba, tačiau pamažu įveikė ir šį barjerą. „Visą dieną tekdavo kalbėti tik lietuviškai, kitaip ir nepavykdavo“, – prisimena jis.

2011 m. grįžo į Paryžių, baigė doktorantūrą, kurį laiką dirbo Amsterdame, o 2019 m. su žmona nusprendė keliauti į Vilnių – miestą, kuris dabar jau tapo jų namais.

„Pragmatika yra universali“

VU dėstytojo tyrimų sritys – semantika ir pragmatika, o šiuo metu jis domisi neapibrėžtaisiais žodžiais – tokiais kaip toli ar daug. Vis dėlto iš pradžių jis gilinosi į klausimų semantiką, vėliau tyrė kalbų matematinius ir kalbinius modelius.

„Tyrėjai bando suprasti, kokias strategijas kalbėtojai taiko rinkdamiesi žodžius ar sakinius, kaip klausytojai suvokia kalbėtojo tikslą. Dėl šios priežasties vis dažniau taikomi matematiniai modeliai, remiamasi ne vien logika“, – aiškina mokslininkas.

Doc. A. Cremersas taip pat domisi, kaip vaikai išmoksta savo gimtąją kalbą. Jis yra atlikęs ne vieną tyrimą su gimtakalbiais prancūzų vaikais.

„Tyrėme, kaip vaikai supranta disjunkciją – loginį veiksmą, reiškiamą jungtimi „ar“, „arba“. Lyginome prancūzų, rumunų ir japonų vaikų kalbą. Paaiškėjo, kad visose kalbose jie elgiasi panašiai. 4–6 metų vaikai, išgirdę sakinį „Ema paėmė bananą arba apelsiną“, neretai supranta, kad ji paėmė abu vaisius. Ne visiems vaikams būdinga ši pereinamoji stadija, tačiau daugumai – taip. Mokslininkai turi teorijų, kodėl taip vyksta, tačiau nuomonės dėl šio reiškinio priežasčių skiriasi. Nors pasitaiko išimčių, vis dėlto išvada aiški – šis reiškinys būdingas daugeliui kalbų.“

Doc. A. Cremersas buvo atsakingas už eksperimentus Prancūzijoje, kuriuos įgyvendino kartu su savo kolege. Pirmieji projektai buvo pradėti dar 2015-aisiais, o šiemet baigėsi projektas su rumunais. Bukarešte vykdytame projekte pagrindinis dėmesys buvo skirtas vaikams. „Suaugusius respondentus galima apklausti internetu, o vaikus tenka testuoti tiesiogiai – lankytis mokyklose, dirbti jų gimtąja kalba“, – pasakoja jis. Lietuvoje tokių eksperimentų kol kas tyrėjas dar nevykdo.

Anot jo, pragmatika yra universali. „Yra kultūrinių skirtumų, tačiau lingvistinių – gerokai mažiau. Priešingai nei sintaksei ar morfologijai, pragmatikai svarbūs universalieji bendravimo principai, ir norint juos suprasti nebūtina studijuoti daugybės kalbų“, – teigia mokslininkas.

Vilnius – pasikeitęs miestas

Doc. A. Cremerso nuomone, pastaraisiais metais Vilnius labai pasikeitė. „Šis miestas man visada patiko: nors jis nedidelis, tačiau kartu ir tarptautinis“, – sako jis. Gyvendamas Antakalnyje tyrėjas džiaugiasi gamta šalia namų – vos keli žingsniai, ir prasideda regioninis parkas. Nors žmona kilusi iš Klaipėdos ir šeima dažnai lankosi prie jūros, jam artimesni Vilniaus miškai. „Mėgstu grybauti“, – prisipažįsta prancūzas.

Doc. Alexandre Cremers. Veslavos Sidaravičienės nuotr.

Šeima planuoja likti gyventi Lietuvoje. Dukra ir sūnus lanko prancūzų licėjų, o pats doc. A. Cremersas įsitraukęs į mokyklos bendruomenę – yra valdybos komiteto narys. „Vaikai Lietuvoje turi nemažai galimybių kalbėti lietuviškai, todėl pasirinkome prancūzų licėjų“, – aiškina jis.

Nors Paryžiuje yra daugiau darbo pasiūlymų, INALCO alumnas pripažįsta, kad gyventi ten su vaikais sudėtingiau: miestas didelis, brangus, trūksta gamtos. Be to, būstą Vilniuje, pasak jo, rasti kur kas lengviau nei Paryžiuje ar Londone. „Vilniuje gyventi lengviau“, – šypsosi pašnekovas.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausioji specialistė dr. Veslava Sidaravičienė

2025 m. spalio 22–25 dienomis Vilniaus universitete bus tikra baltistikos šventė – XIV Tarptautinis baltistų kongresas. Į ją kas penkerius metus susirenka Lietuvos ir užsienio baltistų bendruomenė.

Šia proga Ernesta Kazakėnaitė kalbasi su Latvijos ir Stokholmo universitetų profesoriumi baltistu, būsimo kongreso plenarinio pranešimo autoriumi PĒTERIU VANAGU.

Visą interviu skaitykite: bernardinai.lt

Prof. Pēteris Vanagas savo organizuojame senųjų raštų seminare Latvijos universitete 2017 m. Ernestos Kazakėnaitės nuotrauka

Kviečiame dalyvauti  XIV Tarptautiniame baltistų kongrese, kuris vyks spalio 22–25 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

„Kiekvienas besidomintis baltų kalbomis ir jų raštija atras įdomių pranešimų – kongreso tematika aprėpia ne tik baltų kalbų istoriją, indoeuropeistiką, senuosius tekstus, gramatiką, vardyną, bet ir skaitmeninę lingvistiką, latgalistiką, kognityvistiką ir kt. Kongreso sekcijos atspindi baltistikos tyrimų sritis, iš kurių labiausiai galima tikėtis įdomių mokslo atradimų“, – teigia prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė.

Programa

Jau 2025 m. spalio 22–25 dienomis Lietuvos ir užsienio baltistų bendruomenė susirinks į Vilniaus universiteto Baltistikos katedros organizuojamą XIV Tarptautinį baltistų kongresą – nuo 1964-ųjų kas penkerius metus Vilniuje arba Rygoje vykstantį baltų kalbotyros mokslo renginį.

Apie Baltistų kongreso istoriją, šiemet organizuojamą parodą ir žurnalą „Baltistica“ kalbamės su BONIFACU STUNDŽIA – Vilniaus universiteto profesoriumi emeritu, baltistu.

Skaitykite: bernardinai.lt

Baltistas, Vilniaus universiteto profesorius emeritas hab. dr. Bonifacas Stundžia VU Tarptautinėje baltistikos mokykloje 2023 m. Lino Daugėlos nuotrauka