Tarptautinė mokslinė konferencija Lietuvių literatūros ir tautosakos institute
Kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "Local Feminisms in the Baltic Region (Late 19th–Early 20th Century): Parallels, Differences, and Influences", kuri vyks 2025 m. spalio 24-25 dienomis Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio g. 6, Vilnius).
7-oji Taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės“
2025 m. rugsėjo 25–27 d. kviečiame dalyvauti 7-oje Taikomosios kalbotyros konferencijoje „Kalbos ir žmonės“.
Kas trejus metus vykstantis tarptautinis tarpdalykinis mokslo renginys yra skirtas pristatyti naujausiems sociolingvistikos, diskurso analizės, lingvistinės pragmatikos, vertimo, kalbų mokymo ir mokymosi, kalbų įsisavinimo, kalbų testavimo, tekstynų lingvistikos, kognityvinės lingvistikos, psicholingvistikos, gestotyros ir kitų sričių tyrimams.
Žodinių ir stendinių pranešimų santraukų laukiama iki 2025 m. vasario 17 d.
Daugiau informacijos, taip pat ir apie plenarinių posėdžių pranešėjus, rasite čia: https://litaka.lt
Kontaktinis asmuo - Lina Vaškevičienė: lina.vaskeviciene@flf.vu.lt
Skelbiamas Baltijos šalių rektorių stipendijos konkursas!
Skelbiamas Baltijos šalių rektorių stipendijos konkursas!
- Apie ką mes čia? Vilniaus universiteto, Tartu universiteto ir Latvijos universiteto rektoriai kasmet skelbia stipendijos konkursą. Šiuo konkursu siekiama skatinti domėjimąsi estų, latvių ir lietuvių kalbomis ir kultūromis, šių kalbų mokymąsi. Stipendijos dydis – 2000 eurų. Šiais akademiniais metais konkursą rengia Latvijos universitetas.
- Kas gali gauti šią stipendiją? Kandidatuoti kviečiami Latvijos, Tartu ir Vilniaus universitetų visų studijų programų ir visų studijų pakopų studentai (taip pat ir studentai, kurie pagal mainų programas minėtuose universitetuose studijuoja visus mokslo metus, t. y. rudens ir pavasario semestre), mokantys estų, latvių arba lietuvių kalbą bent C1 lygiu, o kitas dvi kalbas – bent A1 / A2 lygiu.
- Ką reikia daryti? Iš pateikto temų sąrašo reikia pasirinkti norimo sudėtingumo temą. O toliau viskas paprasta – 3 kalbos, 3 temos, 3 rašto darbai. Jų lauksime iki vasario 28 d. el. pašto adresu: agne.navickaite@flf.vu.lt.
Daugiau informacijos:
Kvietimas į konferenciją „Tradicijos ir modernybės sąveika“
2025 m. lapkričio 20–21 d. Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete vyks 8-oji tarptautinė konferencija „Tradicijos ir modernybės sąveika“, skirta pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio – Liudviko Rėzos „Dainos, oder littauische Volkslieder“ (Königsberg, 1825) – 200-osioms išleidimo metinėms pažymėti.
Konferencijos tema ir dedikacija atveria galimybes pranešimų įvairovei. Šis renginys skirtas naujausiems nurodytų sričių tradicijos ir modernybės sąveikos tyrimams bei moksliniam dialogui apie liaudies kūrybos ir kultūros reikšmę tiek istorinėje perspektyvoje, tiek šiandieniniame kontekste.
Maloniai kviečiame dalyvauti: Tradicijos ir modernybės sąveika | Klaipėdos universitetas
Registracijos anketa: Konferencijos „Tradicijos ir modernybės sąveika 2025“ dalyvio anketa / Application form for "The Interaction of Tradition and Modernity 2025" conference
Lietuvių kalbą Varšuvos universitete dėstanti mokslininkė: „Kuo labiau priartėju prie indoeuropiečių prokalbės, tuo labiau jaučiu, kad ji nutolsta“
„Jeigu išmoksiu lietuvių kalbą, tai bus lengviau priartėti prie indoeuropiečių prokalbės. Man tai buvo be galo įdomu, atrodė, kad galima patekti į kažkokią paslaptingą daugelio kalbų pradžią, erdvę, kur prasikala žodžiai ir idėjos", - sako lietuvių kalbos dėstytoja Varšuvos universitete, lietuvių grožinės literatūros vertėja Agnieška Emilija Rembelkovska.
Kviečiame skaityti interviu: https://pasauliolietuvis.lt/kuo-labiau-priarteju-prie-indoeuropieciu-prokalbes-tuo-labiau-jauciu-kad-ji-nutolsta/
Agnieszka Emilia Rembiałkowska. Nuotrauka Tado Žvirinskio
Tarptautinė mokslinė konferencija „Pilypas Ruigys ir Apšvietos epocha“
Kviečiame dalyvauti 2025 m. balandžio 2–3 d. Lietuvių kalbos institute vyksiančioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Pilypas Ruigys ir Apšvietos epocha, skirtoje Prūsijos Lietuvos kunigo ir lietuvių raštijos kūrėjo Pilypo Ruigio 350-osioms gimimo metinėms.
Daugiau informacijos rasite prie šio laiško pridėtame kvietime ir Instituto interneto svetainėje.
.png)
Lietuvių kalba – kelias į pasaulį: dr. Joannos Tabor istorija
Varšuvos universiteto Baltistikos katedros vedėja, alumnė dr. Joanna Tabor dalijasi savo kelionės į baltistiką pradžia. 1990-aisiais ji savęs paklausė: „Ką aš žinau apie Lietuvą?“ Atsakymas jos pačios nenudžiugino: „Turėjau romantizuotą Lietuvos įvaizdį, suformuotą Adomo Mickevičiaus, Juzefo Ignaco Kraševskio ir Česlovo Milošo kūrinių. Tačiau apie šiuolaikinę Lietuvą žinojau labai mažai,“ – pasakoja mokslininkė. Iš smalsumo ji ir nusprendė išmėginti baltistikos studijas.
Dr. Joanna Tabor nuo pat savo studijų pradžios žavėjosi lietuvių kalbos melodija ir skambesiu. Tuo metu Varšuvos universitete dirbo žinomi šios srities specialistai – Akselis Holvoetas, Voicechas Smočinskis bei lietuvių kalbos dėstytojai: Ona Vaičiulytė-Romančuk, Irena Aleksaitė, Nijolė Birgiel ir kiti. „Mes funkcionavome kaip šeima,“ – prisimena dr. J. Tabor, pabrėždama mokslininkų bendruomenės šilumą ir palaikymą, kuris skatino tęsti studijas.
Studijuodama Joanna susidūrė su iššūkiais – sunkiausia buvo perprasti lietuvių kalbos kirčiavimą. Nepaisant to, ji visada ragino ir ragina baltistus ir kalbos besimokančius studentus nebijoti klaidų. „Nesvarbu, koks yra tavo akcentas, svarbiausia – susikalbėti,“ – teigia ji.
Lietuvių kalbos pažinimas atvėrė dr. Joannai Tabor daug durų ir praplėtė akiratį. Ji prisimena laiką Vilniuje – valandų valandas klaidžiodavo po Rasų kapines ir senamiesčio gatves, gėrėjosi architektūra, o didžiausią įspūdį paliko Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. „Vilniuje jaučiuosi kaip namuose,“ – sako ji.
Dr. Joanna Tabor neabejoja: kalbos mokymasis – tai langas į pasaulį per kitokią prizmę. Ji tiki, kad baltistika suteikė gyvenimui spalvų, praturtino ne tik mokslo, bet ir kultūrinės patirties prasme.
Kviečiame peržiūrėti įrašą, kuriame dr. Joanna Tabor dalijasi prisiminimais apie studijas, vertimus bei Varšuvos universitete vykdomą veiklą.
Latvė Vanesa Feldmanė: kad ir kas nutiktų, gyvensiu Lietuvoje
Vanesa Feldmanė dar gimnazijoje žinojo, kad savo gyvenimą sies su Lietuva ir lietuvių kalba. Nepaisydama regėjimo negalios, ji atkakliai siekia savo tikslų. Šiuo metu Lietuvoje studijuojanti mergina sako, kad čia jaučiasi bendruomenės dalimi. „Tai – žmonės, su kuriais turiu bendrų interesų, galiu šnekėtis apie viską. Labai norėčiau ir toliau gyventi, studijuoti ir dirbti Lietuvoje. Man be galo patinka Vilnius, jo senamiestis. Lietuvių kalbos verta mokytis vien dėl skambesio. Man gera kalbėti lietuviškai“, – pasakoja Vanesa.
Mergina pradėjo domėtis lietuvių kalba dar mokykloje: „Turiu giminaičių Lietuvoje. Močiutės brolis – latvis – puiku, galiu su juo susikalbėti, bet, pavyzdžiui, su jo žmona – niekaip. Ji kalba tik lietuviškai ir rusiškai, o aš rusiškai nemoku.“
Tad, turėdama laisvo laiko po pamokų, Vanesa ėmė savarankiškai mokytis lietuvių kalbos – klausėsi „YouTube“ kanale esančių įrašų ir muzikos.
„Žmonės, nesikankinkite, nesimokykite kalbos iš pokalbių apie politiką! Per karantiną klausiausi LRT radijo laidų, todėl iš pradžių išmokau kalbėti apie politiką. Kai universitete vyko seminarai apie maistą, pagalvojau: pagaliau išmoksiu kalbėti ir apie maistą“, – juokiasi Vanesa.
Šiuo metu ji Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijuoja intermedialių literatūros studijų magistrantūros programą.
Vanesa Feldmanė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Lietuvių kalbos studijos Latvijoje
Mergina žinojo, kad nori studijuoti lietuvių kalbą, todėl nedvejodama stojo į baltų filologiją Latvijos universitete. Čia studentai ne tik mokosi praktinės lietuvių kalbos, bet ir klausosi paskaitų apie lietuvių literatūrą, tautosaką, Lietuvos istoriją, lygina lietuvių ir latvių kalbų gramatikas, gilinasi į vertimo teoriją. Latvijoje veikiantis Lituanistikos centras aktyviai prisideda prie studentų akademinio augimo: organizuoja mokslines ekspedicijas, kaupia naujausią lituanistinę literatūrą, Lietuvos spaudą ir kuria lietuvių-latvių vertimų dirbtuves. Tai – gyvybingas žinių ir kultūros mainų tiltas tarp Lietuvos ir Latvijos.
„Labai džiaugiuosi, kad dėstytojas Edmundas Trumpa pagaliau sutvarkė mano lietuvių kalbos gramatiką. Pradėjusi lankyti universitetą jau šnekėjau lietuviškai, bet man su gramatika buvo „pievos ir vėjai“, – prisimena ji.
Pirmaisiais studijų metais, 2021-aisiais, atsirado galimybė dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamuose lietuvių kalbos ir kultūros kursuose. „Kitais metais dėstytojas jau pasiūlė vykti į Vilnių ir mokytis lietuvių kalbos ten“, – pasakoja Vanesa.
Dabar netgi būdama Latvijoje mergina bendrauja tik lietuviškai, latviškai kalba tik su tėvais ir keliais draugais.
Besimokydama dvyliktoje klasėje Vanesa susipažino su žmonėmis iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos ir per „Zoom“ platformą susirado geriausią draugę. Dabar ji turi daug draugų Lietuvoje.
„Aš esu bendruomenės dalis. Tai – žmonės, su kuriais turiu bendrų interesų, galiu šnekėtis apie viską. Labai norėčiau ir toliau gyventi, studijuoti ir dirbti Lietuvoje. Man be galo patinka Vilnius, jo senamiestis. Lietuvių kalbos verta mokytis vien dėl skambesio. Man gera kalbėti lietuviškai“, – sako Vanesa.
Nors mergina laisvai bendrauja lietuviškai, tačiau pasitaiko ir nesusipratimų. „Pavyzdžiui, su augalų pavadinimais. Draugei sakiau: žinok, tu mane ir nunuodyti galėtumei. Aš su tais augalais ne itin draugauju. Aš net, būna, latvių kalba nežinau jų pavadinimų, – juokiasi. – Yra buvę kuriozų su žodžiu „bauda“. Latvių kalba šis žodis reiškia „malonumą“. Tai buvo mano pirmas išmoktas žodis.“
Tačiau mergina nesijaudina – tikri draugai niekuomet nesijuoks, net jeigu ji pasakys ką nors klaidingai.
Studijos Vilniaus universitete
Baigusi bakalauro studijas, Vanesa nedvejojo nė akimirkos – jos svajonė buvo Lietuva. „Su kolege ieškojome, ką galėtume studijuoti Vilniaus universitete, ir atradome intermedialias literatūros studijas. Vasarą pateikiau dokumentus į tris studijų programas, manydama, kad net jei nepavyks įstoti ten, kur labiausiai noriu, bent jau gyvensiu Lietuvoje. Nuostabu ir keista, kad patekau būtent ten, kur svajojau, ir dar į nemokamą vietą“, – džiaugiasi Vanesa.
Ji įsitikinusi: kad ir kas nutiktų, jos gyvenimas neatsiejamas nuo Lietuvos.
Savo magistro darbą Vanesa rašys iš gastropoetikos: „Tai yra literatūros analizė pagal tekste randamus maisto ir gėrimų aprašus. Aš analizuosiu latvių ir lietuvių kūrinius, lyginsiu, kokie maisto aprašai vartojami, kokiose situacijose tas maistas paminėtas ir pan.“
Vanesa džiaugiasi, kad Latvijos universitete skaitė daug lietuvių literatūros: „Perskaičiau ir Kristijono Donelaičio „Metus“, ir Antano Škėmos „Baltą drobulę“, ir kitus kūrinius. Kadangi per karantiną jau buvau pramokusi lietuvių kalbos, tai, kol kiti studentai mokėsi lietuvių kalbos pagrindų, man leido skaityti knygas. Esu dėkinga savo profesoriui Edmundui Trumpai, kuris supažindino su lietuvių literatūra. Dabar turiu pagrindus, todėl studijuodama Vilniaus universitete jaučiuosi tvirtai.“
Paklausta, ar nesusiduria su sunkumais ieškodama įgarsintos profesinės ir grožinės literatūros, Vanesa nedvejodama atsako: „Kad visiškai nerasčiau medžiagos Vilniaus universitete, dar nėra buvę. Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje yra labai daug įgarsintų knygų. Ten net naujausią literatūrą rasi be didelio vargo. Žinoma, prieš savaitę išleistos knygos tikrai nerasi, nes niekas taip greitai neįgarsins. Latvijoje gal trys–keturios knygos per mėnesį įgarsinamos, o Lietuvoje vien per savaitę – daug daugiau. Be to, Audiosensorinė biblioteka pasirūpino, kad gaučiau prisijungimą prie bookshare@org. Tai tokia labai didelė duomenų bazė. Viską randu, ko reikia studijoms. Žinoma, padeda ir dėstytojai.“
Šios bibliotekos ištekliais ji naudojasi jau nuo 2020 m., kai kolega sukūrė audiosensorinės bibliotekos paskyrą: „Įsivaizduokite mano džiaugsmą – galiu siųstis visas knygas iš eilės. Visas ir be jokio vargo!“
Mėgstamiausia Vanesos lietuvių autorė – Kristina Sabaliauskaitė. „Vienareikšmiškai“, – priduria ji.
Vanesa užtikrintai sako, kad „Vilniaus universitete gali studijuoti žmonės ne vien su regos, bet ir su kitomis negaliomis. Nuostabi yra ir Vilniaus universiteto neįgaliųjų reikalų koordinatorė. Ji nuolat rūpinasi, kad man viskas būtų pritaikyta.“
Šiuo tekstu Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra užbaigia penkių straipsnių ciklą, kuriame pristatomi užsienio baltistikos centrų alumnai. Jie po studijų baigimo ne tik toliau gilina lietuvių kalbos žinias, bet ir savo veiklą sieja su lietuvių kalba, literatūra, kultūra.
Straipsnis parengtas pagal Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vykdomą projektą „Informacinis ir koordinuojantis Baltistikos centrų portalas“ (Nr. 1.78 Mr SU-1006), remiamą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Veslava Sidaravičienė
Tarptautinė mokslinė konferencija Latvijos universitete
Latvijos universitete 2022 m. vasario 20-21 dienomis įvyks tarptautinė mokslinė konferencija skirta paminėti akademiko Janio Endzelyno 152-ąsias metines.
Daugiau informacijos: www.lavi.lu.lv arba https://baltnexus.lt/en/news.