Naujienos

Akira Takaki devynerius metus Helsinkio universitete studijavo lietuvių kalbą. „Mokytis lietuvių kalbos pradėjau 2015 m. Prieš trejus metus baigiau Bendrosios kalbotyros magistrantūrą. Rašiau apie ištiktukus suomių, estų, latvių ir lietuvių kalbose. Šią vasarą baigiau slavistikos ir baltistikos magistrantūrą. Taigi dabar esu dvigubas magistras“, – šypsosi pašnekovas.

Paklaustas, kaip atrado lietuvių kalbą, atsako, kad tokį susidomėjimą lėmė „Eurovizija“, ir priduria, kad jau dešimt metų kiekvieną dieną klausosi lietuviškos muzikos.

„Norėjau suprasti, apie ką yra dainuojama“

Akira „Eurovizija“ susidomėjo 2006 m., kai laimėjo Suomijos grupė „Lordi“: „Pradėjau sekti įvairių šalių atrankas ir dalyvauti diskusijų forumuose. Viename iš tokių tarptautinių forumų vykdavo įvairūs dainų konkursai. Naujų leidimų konkurse (New Releases Game) dalyviai kiekvieną mėnesį galėdavo siųsti po vieną dainą iš bet kurios šalies, kuri pasirodė praėjusį mėnesį, o kiti – balsuoti už jiems patikusią. Daina, surinkusi daugiausia balų, laimėdavo. Aš pasirinkau Lietuvą. Radau dainą, kurią atliko muzikantas, seniai dalyvavęs „Eurovizijos“ atrankoje, ją įkėliau ir nuo tada nuolat dalyvaudavau panašaus pobūdžio konkursuose.“

Akira Takaki Vilniuje. Asmeninio archyvo nuotr.

Akira atrado mažai žinomą Lietuvos atlikėją, kurio sceninis vardas – „GeraiGerai“. „Dėl tokios muzikos pradėjau domėtis lietuvių kalba. Norėjau suprasti, apie ką yra dainuojama“, – sako jis ir priduria, kad Lietuva kasmet į „Euroviziją“ turėtų siųsti dainas lietuvių kalba, o dar geriau – žemaičių ar prūsų: „Visos šalys turėtų atlikti dainas gimtąja kalba. Dainuoti kalba, kuri nėra tau gimtoji – nesąmonė.“

Paklaustas, kokia lietuvių siųsta „Eurovizijos“ daina yra mėgstamiausia, Akira sako, kad ilgą laiką tai buvo 1999 m. daina „Strazdas“, kurią atliko Aistė Smilgevičiūtė. Tačiau, jo nuomone, šių metų atlikėjo Silvester Belt daina „Luktelk“ yra geriausia Lietuvos daina „Eurovizijos“ istorijoje.

Kadangi Akira jau dešimt metų klausosi lietuvių grupių ir atlikėjų, jam patinka ne viena daina, o labiausiai jį žavi liaudies arba elektroninė, psichodelinė liaudies muzika.

„Turbūt mėgstamiausia lietuvių grupė yra „Driezhas“. Tai truputį avangardiška grupė, jungianti etno, elektro, ambient, darkwave, synthpop muzikos elementus. Abejingų nepalieka „Drumbacilos“ stilius – svajingos, melancholiškos melodijos derinamos su frenetiškais ritmais. Norėčiau paminėti dainininkę Monikaze. Man patinka jos išradingas eksperimentinės populiariosios muzikos stilius. Klausausi ir mažiau žinomų grupių ir atlikėjų, pavyzdžiui, „Romowe Rikoito“ – tai neofolkloro muzikos grupė, dainuojanti prūsiškai. „Golden Parazyth“ atlieka alternatyvią populiariąją muziką. „Vėjopatis“ groja šiuolaikinę elektroninę muziką ir su lietuvių folkloru elementais. Saulius Petreikis yra žinomas liaudies muzikantas ir multiinstrumentalistas.

„Solo ansamblis“ – eksperimentinio postpanko grupė. „Girių dvasios“ – tai elektroninės ethno-dub muzikos projektas, grojantis senas sutartines, o „Kamanių šilelio“ muzikoje jaučiama elektroninės ir ambiento muzikos įtaka. „Vilniaus energija“ yra psichodelinio repo grupė.

„Fume“ – tai elektroninio ambiento ir klasikinės muzikos derinys. „Palmės žiedas“ atlieka alternatyvią elektroninę muziką. „Planeta Polar“ dainuoja ispaniškai, tai – Lotynų Amerikos populiariojo fanko grupė. Rūta Moor keri retro synthwave su giliu vokalu. Vitalijus Špokaitis groja elektroninę muziką su satyriniais-intelektiniais elementais“, – vardija Akira.

Jam taip pat labai patinka grupė „Fanera“, kuri kuria atvirą ir humoristinę šokių muziką. Gabrielė Vilkickytė atlieka atmosferinę indie muziką, kurioje klausytoją veikia jaudinantys, daugiasluoksniai tekstai. Jo nuomone, grupė „Garbanotas“ yra geriausia psichodelinio roko grupė Lietuvoje. Alina Orlova – viena žinomiausių alternatyvios liaudies muzikos atlikėjų Lietuvoje. Akira pabrėžia, kad dainai svarbiausia – melodija.

Lietuvių kalbos studijos

Gimnazijoje Akira nežinojo, į kokį universitetą norėtų stoti: „Vienas draugas pasiūlė studijuoti bendrąją kalbotyrą Helsinkio universitete, kadangi jau tuomet mokėjau daug kalbų. Vidurinėje mokykloje, vėliau gimnazijoje mokiausi lotynų kalbos. Mūsų vidurinės mokyklos klasė buvo vienintelė Suomijoje, kurioje buvo galima tobulinti lotynų kalbos žinias. Žinoma, mano šeima taip pat yra dvikalbė. Mama kalba suomiškai, tėtis – japoniškai. Kalbu angliškai, švediškai, kadangi Suomijos mokyklose privaloma mokytis švedų kalbos. Rusų studijavau gimnazijoje ir universitete, truputį moku vengrų, kartvelų, estų, bulgarų kalbas, lankiau ir vieną šumerų kalbos kursą universitete. Moku okinavų kalbą. Hokaido saloje studijavau ainų kalbą. Tai yra tokia izoliuota kalba, kuria buvo kalbama Japonijoje. Manau, kad tikrų gimtakalbių jau nebėra.“

Akira lietuvių kalbos mokėsi Helsinkio universitete. Tiesa, metus gyveno Japonijoje. Tuomet vieną semestrą studijavo lietuvių kalbą nuotoliniu būdu Vilniaus universitete, sykį dalyvavo vasaros kursuose Kaune.

„Kaunas – toks gražus, švarus kompaktiškas miestas. Galėčiau jame gyventi, – tvirtina jis. – Taip pat esu stovyklavęs prie Panevėžio, kita stovykla vyko Žemaitijoje. 2016 m., po metus trukusių lietuvių kalbos studijų, mėginau su vilniečiais bendrauti lietuviškai, bet nepasisekė. Buvau truputį nusivylęs, nes jutau, kad gerai moku ir laisvai galiu kalbėti, bet nesupratau, ką kiti žmonės man kalba.“

Vis dėlto Akira tikina, kad dabar jau puikiai susikalba ir jam neiškyla tokių nesusipratimų.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, kuriame pristatomi užsienio baltistikos centrų alumnai. Jie po studijų baigimo ne tik toliau gilina lietuvių kalbos žinias, bet ir savo veiklą sieja su lietuvių kalba, literatūra, kultūra.

Baltistikos studijos Helsinkio universitete prasidėjo kartu su Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybe. Šiuo metu Helsinkyje vykdomos lietuvių ir latvių kalbos bakalauro ir baltų filologijos magistrantūros studijų programos. Baltistikos centre mokoma lietuvių ir latvių kalbų, lietuvių ir latvių literatūros bei šalityros, dėstomas baltistikos įvadas ir įvairūs specialieji kursai. Daugiau informacijos apie Helsinkio universiteto Humanitarinio fakulteto Kalbų skyriaus baltistikos studijas galima rasti Baltnexus tinklalapyje.

Straipsnis parengtas pagal Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vykdomą projektą „Informacinis ir koordinuojantis Baltistikos centrų portalas“ (Nr. 1.78 Mr SU-1006), remiamą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Veslava Sidaravičienė

Anna Krawczyk, baigusi studijas Varšuvos universiteto Baltistikos katedroje, praleido dalį studijų laiko Lietuvoje besimokydama lietuvių kalbos. Anna sako, kad „Lietuvoje žmonės rūpinasi vieni kitais, o Vilnius – nuostabus miestas, kuriame gera gyventi“. Jos gyvenime poezijos vertimai tapo tiltu, jungiančiu dvi tautas.

Lietuvių kalbos studijos Varšuvoje ir Lietuvoje

Anna lietuvių kalbą pradėjo studijuoti 2017 m. Varšuvos universitete, kai studijų laikų draugas paskatino mokytis šios kalbos, tačiau net santykiams nutrūkus susidomėjimas lietuvių kalba nenuslopo.

„Meilę vyrui pakeitė meilė kalbai“, – juokiasi.

Ji didžiuojasi priėmusi tokį sprendimą ir pabrėžia, kad lietuvių kalba – labai graži. Vėliau pagal įvairias studijų programas ji plėtė lietuvių kalbos žinias vasaros mokyklose Klaipėdoje. Mergina sako, kad vasaros kursų tikslas nėra vien kalbos mokymasis – per mėnesį negali įgyti daug žinių. Šių kursų esmė – bendruomenė. Klaipėdoje ji susipažino su žmonėmis iš viso pasaulio, kurie domisi lietuvių kalba ir kultūra.

Vieną semestrą Anna turėjo galimybę studijuoti Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, kur įgijo daugybę naujų žinių.

„Ypač vertinu tai, kad lietuvių kalbos gramatika, kultūra ir komunikacija buvo dėstomos atskirai – manau, tai puikus sprendimas. Didžiausias iššūkis buvo įsigilinti į dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių vartoseną. Kai kurios šios konstrukcijos sutampa su lenkų kalbos gramatika, tačiau kitos pasirodė labai archajiškos ir sudėtingos. Padalyviai man – tarsi kosmosas! Labai sudomino ir lietuvių slengas. Puikiai prisimenu žodį „moralkė“, kuris vartojamas ir lenkų kalboje. Šis žodis puikiai apibūdina vidines moralines dilemas po vakaro, kai per daug išgėrėme ir ryte gėdijamės savo poelgių. Tada sakome, kad „turime moralkę“, – pasakoja Anna.

Studijų metais merginai sunkiai sekėsi susirasti lietuvių draugų, kadangi, būnant tarptautinėje aplinkoje, sunku iš jos išeiti, o ir kalbos lygis dar nėra pakankamas. Tačiau viskas pasikeitė po Lietuvos rašytojų sąjungos organizuoto renginio „Abiejų Tautų Respublikos literatūros seimelis“. Į „Seimelį“ atvyksta kūrėjai iš Lietuvos ir vertėjai iš Lenkijos. Savaitę jie dirba kartu. Renginyje dalyvavę poetai įtraukė Anną į vertimo veiklą ir pamažu tapo artimiausiais draugais.

Anna Krawczyk ir jos atlikti vertimai. Asmeninio archyvo nuotr.

Anna yra girdėjusi apie stereotipą, kad lietuviai yra nedraugiški ir uždari, tačiau tam visiškai nepritaria: „Vilniuje buvau sutikta labai šiltai – galbūt dėl to, kad mokėjau lietuviškai? Visuomet jaučiausi grupės dalimi, niekada nejutau, jog esu kažkokia užsienietė. Lietuvoje žmonės, atrodo, tikrai rūpinasi vieni kitais. Pavyzdžiui, autobuso ar troleibuso vairuotojai dažnai palaukia vėluojančių keleivių, o jei kas pameta piniginę, iškart atsiranda bent dešimt norinčių padėti. Tokie poelgiai man tiesiog paglosto širdį – žmonės čia pastebi vienas kitą.“

„Tiesa, galbūt pirmasis įspūdis gali susidaryti priešingas, bet net jei lietuviai atrodo nedraugiški, jie vis tiek labai mieli! Pavyzdžiui, kartą Klaipėdoje parduotuvėje pasakiau pardavėjai „viso gero“, o ji, piktokai pažvelgusi, atsakė „viso geriausio“. Pagalvojau, gal ji supyko, kad nepalinkėjau to paties“, – juokiasi mergina.

Poezija – tai tiltas tarp dviejų tautų

Anna dvejus metus dirbo Lenkijos instituto Vilniuje projektų koordinatore. Jos veikla buvo itin įvairi: vedė lenkų kalbos kursus, rengė edukacinius užsiėmimus vaikams, kurie lankė lenkų mokyklas Lietuvoje, organizavo „Poezijos pavasario“ renginius, kūrė skelbimus socialiniams tinklams ir vertė tekstus iš lietuvių į lenkų kalbą. Vertimų veiklą Anna pradėjo dar studijų metais, o dabar ši patirtis tapo neatsiejama jos profesinio kelio dalimi.

Varšuvos universiteto Baltistikos katedroje studentai intensyviai gilina vertimo įgūdžius – visi dėstytojai yra puikūs vertėjai, o per keturis semestrus tenka dirbti su skirtingo stiliaus tekstais.

„Pirmąjį semestrą verčiame filmų tekstus, antrąjį – poeziją, trečiąjį – apsakymus, o galiausiai – oficialius dokumentus“, – pasakoja Anna.

Po studijų ji pradėjo versti tekstus socialiniams tinklams, renginių aprašymus, o viena leidykla netgi paprašė išversti dvikalbės antologijos apie Zbignevą Herbertą įvadą. Tačiau, kaip pati pripažįsta, didžiausią iššūkį vertimuose kelia kultūrų skirtumai.

„Pavyzdžiui, ilgai svarsčiau, kaip tiksliausiai išversti žodį „profsąjunga“. Lietuvišką reikšmę puikiai suprantu, tačiau lenkiškai tai būtų „związek zawodowy“ – ilgas ir oficialus terminas. Net tėvų klausiau, ar lenkų kalboje egzistuoja trumpesnis atitikmuo, bet jie atsakė, kad tokio nėra. Tada supratau, kokia prasta mano lenkų kalba!“ – juokiasi Anna.

Šiuo metu ji verčia teatro tinklalapį ir dirba prie knygos vertimo, tačiau apie pastarąjį projektą kol kas pasakoja kukliai – esą dar per anksti dalintis smulkmenomis.

2023 m. gegužės 20–21 d. Varšuvos universitete vyko „Poezijos pavasaris“, kuriame dalyvavo garsūs lietuvių poetai Antanas A. Jonynas, Gytis Norvilas ir Indrė Valantinaitė. Šis renginys – ne tik literatūros šventė, bet ir svarbi patirtis Baltistikos katedros studentams bei alumnams, kurie pažintį su lietuvių kalba dažnai pradeda versdami tekstus „Poezijos pavasario“ almanachams. Tai puiki proga išmėginti vertėjo darbą.

„Poezija tarsi tiltas, kuris mus jungia. Mes juk – kaimynai, o verčiama tiek mažai kūrinių“, – priduria Anna.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra pradeda penkių straipsnių ciklą, kuriame bus pristatyti užsienio baltistikos centrų alumnai. Jie po studijų baigimo ne tik toliau gilina lietuvių kalbos žinias, bet ir savo veiklą sieja su lietuvių kalba, literatūra, kultūra.

Varšuvos universiteto Baltistikos katedros lietuvių kalbos studijos prasidėjo 1990 m., kai Polonistikos fakultete buvo įkurta Baltų filologijos katedra. Jai vadovavo prof. habil. dr. Wojciechas Smoczyńskis. Vėliau ši katedra buvo pertvarkyta į Baltistikos skyrių, kurio vadovė nuo 2014 m. yra dr. Joanna Tabor. Šiuo metu Varšuvos universitete vykdomos bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijos, kuriose dėstomos lietuvių ir latvių kalbos, gramatika, literatūra, taip pat supažindinama su Baltijos šalių istorija ir dabartimi. Studentai turi galimybę mokytis vertimo meno.

Varšuvos baltistai aktyviai organizuoja renginius, tokius kaip susitikimai su lietuvių poetais festivalyje „Poezijos pavasaris“ ir vertimo dirbtuvės. Be to, kartu su Vilniaus ir Tartu universitetų kolegomis jie rengia tarptautinę studentų ir doktorantų konferenciją „Bridges in the Baltics“. Daugiau informacijos apie baltistiką Varšuvos universitete galima rasti Baltenxus tinklalapyje.

Straipsnis parengtas pagal Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vykdomą projektą „Informacinis ir koordinuojantis Baltistikos centrų portalas“ (Nr. 1.78 Mr SU-1006), remiamą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Veslava Sidaravičienė

2025 m. sausio 6 d. prasidės dviejų savaičių lietuvių kalbos žiemos kursai (iki 2025 m. sausio 17 d.), į kuriuos galima užsiregistruoti iki 2024 m. gruodžio 23 d. Paskaitos ir užsiėmimai vyks Vilniaus universiteteto Filologijos fakultete. Išsamią informaciją apie dviejų savaičių žiemos kursus galima rasti čia.

Lapkričio 12 d. 12 val. kviečiame klausytis nuotolinės doc. habil. dr. Iljos Lemeškino paskaitos „Martyno Mažvydo knygos ir jų akrostichai“. Valstybės lėšomis pagal valdovo pageidavimą ir bažnyčios užsakymą rengdamas ir leisdamas pirmas lietuviškas knygas, Martynas Mažvydas laikėsi viduramžiškos autorystės sampratos. Kadangi knygos kūrėjo vardas neprilygsta Kūrėjo vardui (tai M. Mažvydas sako giesmyno prakalboje), autorius vengė savo vardo išgarsėjimo. Tai nulėmė 1547 m. katekizmo ir 1559 m. agendos anonimiškumą ir pastangą autorystę atskleisti pasirėmus įmantriomis netiesioginės raiškos priemonėmis, kurias gebėjo pastebėti ne kiekvienas. Nepaisant nacionalinio M. Mažvydo sureikšminimo Lietuvoje, jo sukurti akrostichai nebuvo nuodugnaus (lyginamojo) tyrimo objektas. Paskaitoje bus siekiama išaiškinti akrostichų vaidmenį (formą ir turinį), tarpusavio ryšį, atskleisti jų sąveiką su verstiniais šaltiniais.

Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/rJk6YnWmpT2rRDuc7

Registruodamiesi nurodykite tikslų e. pašto adresą. Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta dieną prieš renginį.

Latvijos universitete 2022 m. vasario 20-21 dienomis įvyks tarptautinė mokslinė konferencija skirta paminėti akademiko Janio Endzelyno 152-ąsias metines.

Daugiau informacijos:  www.lavi.lu.lv arba https://baltnexus.lt/en/news.

Kviečiame dalyvauti Greifsvaldo universiteto Baltistikos katedros organizuojamoje konferencijoje „Mažosios“ literatūros pasaulyje: lietuvių ir latvių literatūros pasaulio kalbomis recepcija“, kuri vyks 2025 m. birželio 17-18 d.

Literatūrinėje Europos erdvėje knygos iš Lietuvos ir Latvijos seniai nebėra naujiena. Dar prieš keletą dešimtmečių šių šalių grožinė kūryba platesniam vakariečių skaitytojų ratui buvo menkai žinoma, o užsienio leidyklos skeptiškai žiūrėdavo į baltų literatūros vertimus. Lietuvai ir Latvijai atgavus nepriklausomybę ir pradėjus dalyvauti tarptautinėse knygų mugėse, Vakarų šalys ėmė intensyviau domėtis grožine baltų literatūra. Be to, vien per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuva ir Latvija parėmė virš 600 prozos ir poezijos vertimų daugiau kaip į 40 pasaulio kalbų.

Literatūrinis vertimas – daugialypis reiškinys, neapsiribojantis vien turinio perteikimu. Kartu tai ir tarpkultūrinio dialogo laidas, galintis lemti tai, kaip svečios šalies literatūra ir kultūra bus suvokiamos krašte, į kurio kalbą verčiama. Pastaraisiais metais apdovanojimais įvertinant arba jiems nominuojant vertimus, Lietuva ir Latvija vis dažniau patenka į Vokietijos skaitytojų akiratį. Paminėtina, kad 2021 m. už Jurgos Vilės knygos „Sibiro haiku“ vertimą (vertėja Saskia Drude) skirta Vokietijos jaunimo literatūros premija, o Zigmundo Skujinio romano „Lova su auksine koja“ vertimas (vertėja Nicole Nau) buvo nominuotas 2023-ųjų Leipcigo knygų mugės premijai. Be to, visuomeniniais pagrindais leidžiamas vokiškas verstinės literatūros žurnalas internete „Tralalit“ vertimus iš lietuvių ir latvių kalbų ne kartą buvo išrinkęs mėnesio vertimu, o Germersheimo vertėjų enciklopedijoje daugėja pavardžių žmonių, verčiančių iš baltų kalbų. Lietuvių ir latvių literatūros vertimų gausėja ir kitose šalyse.

Tarptautiniu mastu augantis baltų literatūros žinomumas skatina domėtis, kaip Lietuvos ir Latvijos literatūros vertimus vertina ne tik akademinė bendruomenė, bet ir platesnis skaitytojų ratas. Ar lietuviškų ir latviškų grožinių kūrinių vertimų recepcija skatina geresnį abiejų šalių kultūros pažinimą užsienyje? Nors šie klausimai priskirtini literatūros sociologijos sričiai, Baltistikos institutas kviečia diskutuoti ir skaityti pranešimus literatūrologijos, vertimo ir kitų mokslo sričių atstovus bei lietuvių ir latvių literatūros vertėjus į bet kokią kalbą. Ypač laukiami pranešimai, baltų literatūros vertimus gvildensiantys šiuo požiūriu:

·         Lietuvių ir latvių literatūros vertimų recepcijos užsienyje istorija,

·         Vertimo kalbos reikšmė Lietuvos ir Latvijos įvaizdžiui bei kultūros suvokimui,

·         Lietuvių ir latvių literatūros vertimai iki ir po 1990-ųjų: ar esama tęstinumo?

·         Populiariausi lietuvių ir latvių kūriniai versus „aukštoji“ literatūra vertėjo akimis,

·         Kaip baltų literatūra verčiama: „išlaikant skambesį“ ar „techniškai“?

·         Literatūros vertimų vaidmuo stereotipų apie lietuvius ir latvius formavimesi,

·         „Mažųjų“ literatūrų vertimai ir kokybinių recepcijos tyrimų galimybės bei iššūkiai.

Maloniai prašome pranešėjus užsiregistruoti iki 2024 m. lapkričio 24 d., el. pašto adresu alina.baravykaite@uni-greifswald.de atsiunčiant iki vieno A4 formato puslapio apimties pranešimo vokiečių arba anglų kalba santrauką bei trumpą biografinę informaciją su kontaktiniais duomenimis. Numatoma pranešimų trukmė – 20 minučių ir 10 minučių diskusijoms.

Konferencijos pranešimus ketinama skelbti Greifsvaldo universiteto bibliotekos skaitmeniniame repozitoriume. Gavus finansavimą, bus dengiama dalis konferencijos dalyvių kelionės ir nakvynės išlaidų.

Daugiau informacijos:

https://baltistik.uni-greifswald.de

CfP Kleine Literaturen 2025 lt

CfP Kleine Literaturen 2025 en

CfP Kleine Literaturen 2025 de

Tarptautinis baltistų kongresas – nuo 1964 m. kas penkerius metus Vilniuje arba Rygoje vykstantis baltų kalbotyros mokslo renginys. 2025 metais kongresas vyks 14-tą kartą ir bus organizuojamas Vilniaus universitete spalio 22–25 d.

Kongreso puslapis: https://www.baltistukongresas.flf.vu.lt/

Šiuo metu kviečiame teikti siūlymus XIV Tarptautinio baltistų kongreso TEMINĖMS sekcijoms aktualiais baltų kalbotyros bei su ja susijusiais klausimais ir būti tų sekcijų organizatoriais.

Kvietimas: https://www.baltistukongresas.flf.vu.lt/kvietimas

Kviečiame dalyvauti VII tarptautinėje taikomosios kalbotyros konferencijoje „Kalbos ir žmonės“, kuri vyks 2025 m. rugsėjo 25–27 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Konferencijos temos:

• Sociolingvistika;
• Kalbų politika;
• Diskurso analizė;
• Vertimas;
• Kalbų mokymas ir mokymasis;
• Kalbų įsisavinimas;
• Kalbų testavimas;
• Tekstynų lingvistika;
• Psicholingvistika;
• Gestotyra;
• Pragmatika ir kt.

Laukiame pranešimų santraukų iki 2025 m. vasario 17 d. kolokviumo koncepcijos ir bendrų santraukų iki 2025 m. vasario 3 d.

Kontaktinis asmuo – Lina Vaškevičienė: lina.vaskeviciene@flf.vu.lt
Daugiau informacijos apie konferenciją: https://litaka.lt/

Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos skyrius kviečia dalyvauti 60-oje prof. Arturo Ozolo dienų tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kalbų sistema, morfemika ir derivacinė morfologija“ 2025 m. kovo 20 ir 21 d.

2025 metų konferencija skirta kalbos gramatinei ir leksinei sistemai bei jos sandaros klausimams, jų aprašymui ir interpretacijai tiek sinchroniniu, tiek diachroniniu aspektais, daugiau dėmesio skiriant morfemikai ir žodžių darybai.

Pagrindinės konferencijos teminės kryptys (tačiau galimos ir kitos, susijusios su kalbos gramatine ir leksine sistema):

1) morfeminės analizės metodika ir probleminiai atvejai;

2) alomorfizmas, jo įvairovė;

3) morfemų polifunkcionalumas;

4) ribiniai morfemų, žodžių ir konstrukcijų atvejai;

5) derivacinės morfologijos formalioji ir semantinė įvairovė, įskaitant ir įvairius ribinius žodžių darybos atvejus;

6) žodžių darybos ir formų darybos santykiai;

7) derivacinė morfologija ir žodžių darybos motyvacija, įvairūs asimetrijos atvejai;

8) žodžių darybos modeliai ir rūšys, jų semantika;

9) kūrybiškumas sudarant žodžius ir papildant kalbos žodyną;

10) žodžių daryba terminologijoje.

Konferencijoje laukiama bendrų, arealinių, tipologinių, kognityvinių, funkcinių, lyginamųjų, komparatyvinių, kiekybinių ir kt. krypties tyrimų, paremtų latvių ir kitų kalbų medžiaga ir parengtų tiek pagal temines kryptis, tiek platesniu aspektu.

Daugiau

2024 m. spalio 9-11 d., kviečiame dalyvauti 13-oje Tarptautinėje jaunųjų folkloristų konferencijoje "Dark side of folklore & folkloristics", kuri vyks Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Programa