Naujienos

Švietimo mainų paramos fondas paskelbė kvietimus teikti paraiškas

Informuojame, kad Švietimo mainų paramos fondas paskelbė šiuos kvietimus teikti paraiškas:

Atkreipiame dėmesį, kad šie kursai skirti ir lituanistikos (baltistikos) centrų dėstytojams.

Atkreipiame dėmesį, kad pretenduoti į lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus gali ir lituanistikos (baltistikos) centrų studentai. Pasibaigus ES SF lėšomis finansuotam projektui, raginame naudotis ŠMPF kvietimu ir teikti dokumentus. Maloniai prašome šia informacija pasidalinti su savo studentais.

TARPTAUTINĖ BALTISTIKOS MOKYKLA

Kviečiame visus baltistikos centrų studentus stebėti dalį pirmosios tarptautinės baltistikos mokyklos paskaitų nuotoliu. Jos vyks 2023 m. lapkričio 23–25 d.

Programa_2023_TBM_Nuotolines

Registracija adresu: https://forms.gle/QndNtczUNPsWdtzV8.

Prisijungimo nuoroda bus išsiųsta likus dienai iki renginio.

 

Renginį organizuoja VU Baltistikos katedra.

Užsienio ir Lietuvos baltistikos centrų studentų tarptautinė baltistikos mokykla

Kviečiame užsienio ir Lietuvos baltistikos centrų studentus į tarptautinę baltistikos mokyklą, kuri vyks 2023 m. lapkričio 23–25 d. VU Filologijos fakultete

Joje studentai turės galimybę pasiklausyti baltistų paskaitų apie senąją raštiją, prūsistiką, baltų kalbų gramatikos subtilybes ir onomastiką. Taip pat sudalyvauti seminaruose ir užmegzti ryšius su kitų centrų studentais.

·         Būtina mokėti lietuvių kalbą A2/B1 lygiu.

·         Dalyvavimas nemokamas, taip pat pasirūpinsime iš užsienio atvykstančių dalyvių kelione, nakvyne ir maitinimusi.

·         Dalyvių skaičius yra labai ribotas.

Registracija iki lapkričio 2 d. adresu: https://forms.gle/sR3umk9aQ3iPZCB89

Jei turite klausimų, rašykite ernesta.kazakenaite@flf.vu.lt

 

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės dr. Viktorijos Jonkutės stažavuotė trijuose Jungtinių Amerikos Valstijų universitetuose

2023 m. rugsėjo 5 d.– spalio 19 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė dr. Viktorija Jonkutė stažavosi trijuose Jungtinių Amerikos Valstijų universitetuose: Ilinojaus universitete Čikagoje, Jeilio universitete Niu Heivene ir Vašingtono universitete Sietle. Išvykos metu mokslininkė lankėsi šių universitetų Baltijos studijų programų padaliniuose ar lituanistinėse, baltistinėse katedrose, bendravo su Baltijos šalių tyrėjais bei studentais, JAV lietuvių bendruomenių nariais. Dalį laiko universitetų bibliotekose rinko teorinę medžiagą savo podoktorantūros tyrimui.

Ilinojaus universitete Čikagoje V. Jonkutė susitiko su stažuotę čia koordinavusiu PLB Lituanistikos studijų katedros vedėju prof. Giedriumi Subačiumi, lietuvių kalbos lektore Karile Vaitkute bei jų kolegomis iš lenkų, rusų ir lituanistikos studijų departamento. Rugsėjo 21 d. profesoriaus Subačiaus Lietuvių kultūros kurso studentams skaitė paskaitą “Pains of Transition and the Baltic Independence Movements, 1988–1992” („Perėjimo skausmai ir Baltijos nepriklausomybės judėjimai“). Mokslininkė taip pat lankėsi ir savo veiklas pristatė Maironio lituanistinėje mokykloje Lemonte, Balzeko lietuvių kultūros muziejuje bei kitose išeivijos lietuvių kultūros įstaigose.

Spalio 13 d. V. Jonkutė skaitė pranešimą “The Revolution of Publicists and the Lithuanian and Latvian Cultural Youth Magazines of the Period 1988–1992” („Publicistų revoliucija ir 1988–1992 m. lietuvių ir latvių kultūriniai jaunimo žurnalai“ Ilinojaus universiteto ir Baltijos studijų plėtros asociacijos organizuotame Baltijos tyrimų forume (Baltic Research Forum).

Vašingtono universitete Sietle ji susitiko su Skandindavistikos departamente vykdomos Baltijos studijų programos vedėju prof. Gunčiu Šmidchens, lietuvių kalbos lektore Inga Daraškiene bei jos studentais, taip pat prof. Violeta Kelertiene.

Jeilio universitete V. Jonkutė konsultavosi su Tarptautinių ir regioninių studijų MacMillan centre vykdomos Baltijos studijų programos vadovu prof. Bradley Woodworth, susitiko su Europos studijų tarybos vyr. programų vadove Carly Koebel, vizituojančiu tyrėju dr. Arvydu Grišinu bei kitais Baltijos ir rytų Europos tyrėjais. Mokslininkė taip pat dalyvavo Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtame simpoziume, sukvietusiame gausų būrį lietuvių tyrėjų, rašytojų, Jeilio akademinės bendruomenės atstovų ir kitų svečių. Buvo aptarta ir 2024 m. birželį Jeilio universitete vyksianti 29-oji Baltijos studijų plėtros asociacijos konferencija.

Šios veiklos yra Lietuvos mokslo tarybos finansuoto (sutarties Nr. S-PD-22-76) V. Jonkutės vykdomo podoktorantūros stažuotės projekto „Liminalios tapatybės 1918 m. ir 1990 m. lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje“ dalis.

 Arvydas Grišinas, Viktorija Jonkutė, Baltijos studijų programos vadovas Bradley Woodworth, Europos studijų tarybos programų vadovė Carly Koebel

Arvydas Grišinas, Viktorija Jonkutė, Baltijos studijų programos vadovas Bradley Woodworth,

Europos studijų tarybos programų vadovė Carly Koebel

Inga Daraškienė, Viktorija Jonkutė, Guntis Šmidchens Vašingtono universitete Sietle © UW Baltijos studijų programos archyvas

Inga Daraškienė, Viktorija Jonkutė, Guntis Šmidchens

Vašingtono universitete Sietle © UW Baltijos studijų programos archyvas

Viktorija Jonkutė su Karile Vaitkute, prof. Giedriumi Subačiumi ir jo lietuvių kultūros kurso studentais © UIC Lituanistikos katedros archyvas

Viktorija Jonkutė su Karile Vaitkute, prof. Giedriumi Subačiumi ir jo lietuvių kultūros kurso

studentais © UIC Lituanistikos katedros archyvas

Nuotraukos iš asmeninio Viktorijos Jonkutės archyvo

Baltistikos projekto baigiamasis renginys: seminaras-diskusija „Permainų akivaizdoje: bendradarbiavimas su baltistikos centrais užsienyje“

Rugsėjo 29 d., penktadienį, 10.00 val. K. Donelaičio aud. kviečiame į nuo 2015 m. vykdomo Baltistikos projekto baigiamąjį renginį – seminarą-diskusiją „Permainų akivaizdoje: bendradarbiavimas su baltistikos centrais užsienyje“.

Daugybė Filologijos fakulteto dėstytojų ir studentų vienu ar kitu metu dalyvavo šio projekto veiklose. Greta dėstymo veiklų, pranešimų ir vizitų buvo išbandytas ir naujas žanras – sukurta mokomųjų filmukų serija „Baltistikos miniatiūros“. Kviečiame į pasiektų rezultatų apibendrinimą.

Renginyje bus aptarti nuveikti darbai, rodomi filmukai ir bus svarstysimi tolesni bendradarbiavimo žinigsniai su baltistikos centrais.

Renginys vyks hibridiniu būdu: gyvai Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5) K. Donelaičio auditorijoje ir nuotoliniu būdu per MS Teams platformą. Prisijungimo nuorodą, edukacinių filmukų serijos „Baltistikos miniatiūros“ anonsą ir renginio programą žr.: https://www.flf.vu.lt/naujienos/bendros-naujienos/baltistikos-projekto-baigiamasis-renginys-seminaras-diskusija-permainu-akivaizdoje-bendradarbiavimas-su-baltistikos-centrais-uzsienyje

Programa

Edukacinių filmukų serijos „Baltistikos miniatiūros“

Prenumeruokitės. Dalinkitės. Komentuokite.

Kviečiame į Berlyno Humboldtų universiteto dokt. Markuso Falko paskaitą

Falko pranešimas-3_page-0001

SKAITMENINĖ INTEGRUOTA UGDYMO(SI) PRIEMONĖ (SIUP) – „LIETUVA PASAULYJE – PASAULIS LIETUVOJE“

Skaitmeninė integruoto ugdymo(si) priemonė (SIUP) „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje“ – tai tarpdisciplininė universali nesunkiai techniškai prieinama lituanistinio ugdymo(si) priemonė, pritaikyta Baltistikos centrų studentams ir dėstytojams, ir Lituanistinėms mokykloms. Tikimės, kad SIUP skatins empatišką domėjimąsi Lietuvos ir atskirų užsienio šalių istoriniais ir kultūriniais ryšiais, dabartine tautų, valstybių ir visuomenių tarpusavio sąveika ir bendradarbiavimu įvairiose politinio, ekonominio, sociokultūrinio gyvenimo srityse.

Kaip pratarmėje rašo leidinio sudarytoja prof. Raimonda Ragauskienė, „kaip tik auditorijos imtis apsprendė dėstymui pasirinktą ne tiek mokslinį, kiek patrauklų-populiarų pasakojimo stilių, išryškinant įdomias detales, asmenybes ar įvykius. Atitinkamai pasirinkta ir bendra SIUP struktūra. Kiekvieną SIUP leidinį sudaro dvi pagrindinės dalys: tekstinė (autorinė) ir chrestomatinė. Kiekvieną atskirą SIUP leidinį rengę autoriai tekstinėje dalyje pirmiausiai sintetiškai pristato duomenis apie dvišalius ryšius ilgo laiko periodu, trumpai anotuoja apie konkrečios šalies ir Lietuvos tarpusavio ryšių užmezgimą, konkrečios šalies vietą šiuolaikiniuose  Lietuvos  ryšiuose. Nurodomas dvišalių ryšių problemos ištirtumas, naudota medžiaga. Kaip integrali teksto dalis pateikiamos gausios iliustracijos. Nors ir stengtasi išaiškinti ryšių dvipusiškumą – lietuvius, veikiančius atskiroje šalyje ir atvirkščiai, daugiau medžiagos pavyko rasti ir apibendrinti apie užsieniečius Lietuvoje.“

Leidinys laisvai prieinamas: https://hmf.vdu.lt/mokslas/elektroniniai-istekliai/

Knyga pradėta rengti 2017 m. Lietuvos edukologijos universitete, nuo 2019 m. priemonės rengimas tęstas Vytauto Didžiojo universitete. Knygos rengimas ir leidyba finansuoti ES projekto „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

ANTRASTINIS__page-0001

Daugiau

Academia Grammaticorum Salensis Vigesima

Paskutinę liepos savaitę Rokiškio rajono Salų dvare vyks jubiliejinė, dvidešimtoji, Salų kalbotyros vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis Vigesima. Kaip ir kasmet, tarptautiniame lingvistikos mokslo pasaulyje gerai žinomame renginyje dalyvauja jauni ir patyrę tyrėjai bei mokslininkai ne tik iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, bet ir Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Suomijos, Vengrijos ir kitų šalių. Kviestiniai dėstytojai atvyksta iš Vokietijos, Lenkijos, Estijos ir Izraelio.

Salų kalbotyros mokyklos tradiciškai orientuotos į funkcinę-tipologinę lingvistiką, nemažai dėmesio skiriama tipologijai ir tipologiškai pagrįstiems baltų kalbų tyrimams. Šiais metais kalbotyros vasaros mokykla organizuojama pagal Vilniaus universitete vykdomą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo stiprinimas“. Didelė dalis dalyvių atvyksta iš užsienyje veikiančių baltistikos centrų, savo veiklą vykdančių užsienio aukštosiose mokyklose. Tai – užsienyje lietuvių kalbos besimokantys ir ją tiriantys studentai, doktorantai ir mokslininkai. Šių metų Salų vasaros mokyklos paskaitų temos orientuotos į baltų, ypač lietuvių kalbos, tyrimus. Kaip įprastai, dalyviai taip pat turės galimybę pristatyti savo tyrimus ir gauti grįžtamąjį ryšį iš patyrusių mokslininkų, dalyvausiančių Salų vasaros mokykloje.

Mokslinę mokyklos dalį tradiciškai papildys ir Salų muzikos festivalis. Mokyklos atidarymo dieną, liepos 24-ąją, Salų šv. Kryžiaus bažnyčioje 18 val. mišias laikys vyskupas Jonas Kauneckas, po mišių – mokyklos atidarymas ir Styginių kvarteto  DIUKOS koncertas. Programoje – Wolfgango Amadėjaus Mozarto kūriniai – divertismentai, motetai, serenados. Liepos 27 d. Salų bažnyčioje koncertuos Kauno styginių kvartetas ir solistas Martynas Beinaris. Programoje – Edvardo Griego Styginių kvartetas, op. 27, Nr. 1; taip pat dainos ir arijos su Martynu Beinariu (Giedriaus Kuprevičiaus, Georgo Friedricho Hendelio, Josho Grobano, Fredericko Loewe ir kitų kompozitorių kūriniai). Koncertai nemokami. Kviečiame dalyvauti!

plakatas Festivalis1

Daugiau

Tbilisio technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centras (Sakartvelas) ieško lietuvių kalbos lektoriaus

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuoja konkursą lituanistinio švietimo vykdytojų rėmimui iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. (su galimybe pratęsti). Tbilisio technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro lietuvių kalbos lektoriaus pareigoms nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Į lektoriaus pareigas be lietuvių kalbos mokymo įeina projektų rengimas, kultūrinių renginių, valstybinių ir tautinių švenčių organizavimas, bendradarbiavimas su Lietuvos mokslo ir studijų ir kitomis institucijomis ir pan. Numatomas darbo krūvis 20 val. per savaitę. 

Daugiau informacijos žr. priede.

Frankfurto prie Maino J. W. Goethe‘s universiteto Empirinės kalbotyros institutas (Vokietija) ieško lietuvių kalbos lektoriaus

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuoja konkursą lituanistinio švietimo vykdytojų rėmimui iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. (su galimybe pratęsti). Frankfurto prie Maino J. W. Goethe‘s universiteto Empirinės kalbotyros institute lietuvių kalbos lektoriaus pareigoms nuo 2023 m. spalio 1 d. Numatomas darbo krūvis 20 val. per savaitę.

Daugiau informacijos žr. priede.

 

<< <Puslapis 2 iš 42> >>