Naujienos

projektas apie senąsias lietuvių ir latvių kalbų postiles

Ateinančiais metais Berlyno Humboldtų universitete prasidės naujas projektas apie senąsias lietuvių ir latvių kalbų postiles.

Ieškomi du Baltistikos absolventai, kurie rašytų savo disertaciją šiomis temomis: vienas apie lietuvių, kitas - apie latvių postiles.

Daugiau informacijos žr.:

https://www.personalabteilung. hu-berlin.de/de/ stellenausschreibungen/ wissenschaftlicher- mitarbeiter-m-w-d-mit-65-v-h- d-regelm-arbeitszeit-e-13-tv- l-hu-drittmittelfinanzierung- befristet-fuer-4-jahre-1

https://www.personalabteilung. hu-berlin.de/de/ stellenausschreibungen/ wissenschaftlicher- mitarbeiter-m-w-d-mit-65-v-h- d-regelm-arbeitszeit-e-13-tv- l-hu-drittmittelfinanzierung- befristet-fuer-4-jahre-2

DOC. DR. LINOS PLAUŠINAITYTĖS VIZITAS FRANKFURTO PRIE MAINO GOETHĖS UNIVERSITETE

Lapkričio 11–16 d. Vilniaus universiteto docentė dr. Lina Plaušinaitytė lankėsi Frankfurto prie Maino Goethės universiteto Empirinės kalbotyros institute, kuriame veikia baltistikos ir lituanistikos studijų programa, vadovaujama prof. dr. Jolantos Gelumbeckaitės. Universitete doc. dr. L. Plaušinaitytė skaitė viešą paskaitą apie rankraštinio Jokūbo Brodovskio žodyno metodikos specifiką („Das handschriftliche deutsch-litauische Wörterbuch von Jacob Brodowski – ein lexikographisches Methodensammelsurium des 18. Jhs.“), kurios klausėsi ne vien baltistikos programos studentai ir dėstytojai, bet ir kiti Empirinės kalbotyros instituto darbuotojai bei studentai.

Vizito metu doc. dr. L. Plaušinaitytė susitiko su instituto darbuotojais, dalyvavo seminaruose ir diskusijose. Per pokalbius buvo skirta lietuvių-vokiečių kalbų leksikografijos problemoms ir besimokančiųjų lietuvių kalbos reikmėms pritaikyto žodyno klausimams spręsti. Svarstytos galimybės bendromis jėgomis toliau tęsti ankstesnio projekto metu pradėtą rengti mokomąjį lietuvių-vokiečių kalbų žodynėlį LiDeW.

PLAUS1  PLAUS2

Dr. Lina Plaušinaitytė skaito viešą paskaitą apie rankraštinio Jokūbo Brodovskio žodyno metodikos specifiką

BC studentų nuotraukos

Daugiau

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO DOC. DR. LAIMOS ANGLICKIENĖS IR DR. JURGITOS MACIJAUSKAITĖS-BONDOS VIZITAS ČERNOVCŲ JURIJAUS FEDKOVYČIAUS UNIVERSITETE

Lapkričio 4-11 d. Černovcų Jurijaus Fedkovyčiaus universiteto Baltistikos centre lankėsi Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojos doc. dr. Laima Anglickienė ir dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda. Vizito metu lietuvių kalbos besimokantiems studentams buvo skaitomos paskaitos apie lietuvių etnologiją. Dr. J. Macijauskaitė-Bonda studentus supažindino su lietuvių etiologinėmis ir mitologinėmis sakmėmis. Studentai kartu su doc. dr. L. Anglickiene žiūrėjo filmą apie lietuvių kalendorines šventes, diskutavo apie lietuvių ir ukrainiečių tradicijų skirtumus. Vėliau studentams buvo surengta viktorina apie Lietuvą ir lietuvių tradicijas.

VDU dėstytojos lankėsi įvairiuose Černovcų Jurijaus Fedkovyčiaus universiteto padaliniuose ir susitiko su Tarptautinių ryšių tarnybos, Užsienio kalbų fakulteto, įvairių katedrų vadovais ir aptarė tolimesnio bendradarbiavimo galimybes.

4 

Po diskusijos su studentais

Fotografavo L. Anglickienė ir centro studentai

Daugiau

Prof. Artūro Ozolo dienų tarptautinė mokslinė konferencija „Gramatika ir kalbos mokymasis“

Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos skyriaus Latvių ir bendrosios kalbotyros bei Baltų kalbotyros katedros kviečia dalyvauti prof. Artūro Ozolo dienų tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Gramatika ir kalbos mokymasis“, 2020 m. kovo 19-20 d.

2020 m. konferencija skirta gramatikos aprašymo principams ir gramatikos klausimų interpretacijai mokant gimtosios kalbos, jos tarmių bei mokantis kitų kalbų – tiek sinchroniniu, tiek diachroniniu aspektu.

Konferencijoje laukiame bendrų, arealinių, tipologinių, pažintinių, funkcinių, lyginamųjų, komparatyvinių ir kt. gramatinių latvių ir kitų kalbų medžiagos tyrimų.

 

Daugiau

LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTO MOKSLININKĖS DR. DALIOS SATKAUSKYTĖS VIZITAS TARTU UNIVERSITETE

Spalio 20–26 d. Tartu universiteto Užsienio kalbų ir kultūrų koledže Estų, Baltų ir Azijos kalbų departamente lankėsi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Dalia Satkauskytė. Vizito metu anglų kalba ji skaitė paskaitų ciklą „Sovietinio laikotarpio lietuvių literatūra“, kurį  sudarė trys paskaitos: „Lietuvių literatūra ir daugianacionalinės lietuvių literatūros projektas“, „Lietuvių literatūros modernėjimas sovietmečiu“, „Tautos dainiaus problema. Justino Marcinkevičiaus atvejis“.

Per paskaitų ciklą dr. D. Satkauskytė klausytojams ne tik pristatė pagrindinius lietuvių literatūros raidos etapus sovietmečiu, bet ir aptarė šiuolaikinės Lietuvos diskusijas, kurios smarkiai skiriasi nuo sovietmečio kultūros recepcijos Estijoje, dėl sovietinio palikimo. Tai kolegoms iš Estijos suteikė tam tikrus lyginamosios analizės metmenis, atskleidė ne tik literatūrinių tradicijų, bet ir mentaliteto skirtumus.

Dr. D. Satkauskytė aptarė Baltistikos centro studentų ir dėstytojų galimas tolesnes bendradarbiavimo galimybes, konsultavo dėl šiuolaikinės lietuvių literatūros vertimų į estų kalbą planų sudarymo bei supažindino su naujausiais lietuvių literatūros tyrimais, metodologinėmis jų inovacijomis. 

sat1  sat2

Tartu universiteto lankėsi LLTI vyriausioji mokslo darbuotoja Dalia Satkauskytė

BC studentų nuotraukos

Daugiau

Trijų dienų „Baltistų agoros“ ciklo mokslinis seminaras „KOMPARATYVINIAI MAINAI: BALTISTIKA IR PASAULIO LITERATŪRA“

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Krokuvos Jogailaičių universitetu maloniai kviečia dalyvauti trijų dienų „Baltistų agoros“ ciklo moksliniame seminare „Komparatyviniai mainai: baltistika ir pasaulio literatūra“, kuris vyks 2020 m. balandžio 23–25 d. Lenkijoje, Krokuvoje.

Baltijos valstybių šimtmečiai praėjo, jau gyvename brandžių valstybių laikotarpiu, kai galime lygintis su kitomis šalimis kaip lygiaverčiai dialogo partneriai. Kur atsiduria baltų kultūros žvelgiant pasauliniu mastu? Kaip mažosioms tautoms įprasminti savo tapatybę? Ar skaitmeninėje eroje, kai humanitarikai apskritai kyla iššūkių, mažosioms tautoms tampa lengviau ar sunkiau įprasminti savo tapatybę? Ar baltistika – perspektyvi humanitarikos kryptis interneto amžiuje? Ar Baltijos šalys – centro periferija, ar periferijos centras?

Laukiame pranešimų, kurie aktualizuotų Baltijos kultūrų, literatūrų, folkloro savitumą žvelgiant iš Europos centrų, kur dėstoma lietuvių ir latvių kalba, literatūra, kultūra. Svarbus komparatyvinių mainų aspektas yra ne tik perdavimas, susikalbėjimas, lyginimas, bet ir vertimas, kuris paskatina kultūrų sinergiją, todėl jis taps svarbiu seminaro teminiu akcentu.

Renginiu siekiama sutelkti įvairių lygmenų akademinės bendruomenės narius iš Lietuvos ir užsienio: dėstytojus, doktorantus, bakalauro ir magistro pakopų studentus. Laukiami pranešimai, kurie padėtų ryškinti Baltijos arealo šalių išskirtinumo, savitumo ir tarpusavio bendrumo tendencijas kitų Europos valstybių kontekste.

 Agora_2020

Daugiau

BALTISTIKA FRANKFURTO J. W. GOETHE’S UNIVERSITETE

Frankfurto prie Maino Empirinės kalbotyros institute yra vykdoma Baltistikos studijų programa. Programai vadovauja prof. Jolanta Gelumbeckaitė, lietuvių kalbą dėsto dr. Vaida Našlėnaitė Eberhardt.

Frankfurto prie Maino J. W. Goethe's universiteto Empirinės kalbotyros institute nuo 2005 m. buvo pradėtos dėstyti baltų kalbos, o nuo 2015 m. ėmė veikti reguliari Baltistikos studijų bakalauro programa, integruota į empirinės kalbotyros studijas. Baltistikos disciplinos profilis pristatomas universiteto puslapyje: http://www.uni-frankfurt.de/82681247/Baltistik; baltistikos studijų programa pateikiama Empirinės kalbotyros studijų sąvade.

Studentai, pasirinkę baltistiką kaip pagrindines arba gretutines studijas, šalia bendrųjų kalbotyros dalykų studijuoja teorinius baltų kalbotyros dalykus, tradiciškai pradėdami nuo baltų kalbotyros įvado, taip pat senąją lietuvių, šiuolaikines lietuvių ir latvių kalbas, tekstologijos, akcentologijos, morfologijos, leksikos, sintaksės, dialektologijos, prūsų kalbos kursus. Pagal poreikius skaityti konkrečių kursų kviečiami dėstytojai iš Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Frankfurte atliekami moksliniai baltistikos tyrimai yra orientuoti į senąjį lietuvių kalbos periodą ir referencinio senosios lietuvių kalbos korpuso rengimą: SLIEKKAS, Interaktyvus Prūsijos žemėlapis, CorDon.

Visų projektų apžvalgą žr.: http://www.uni-frankfurt.de/43306789/Forschungsprojekte_am_Institut.

Bendradarbiaujant su Göttingeno universiteto projektu „Ancient Indo-European Languages for the 21st century“ (vadovas prof. dr. Götz Keydana) įrašyta 12 senosios lietuvių kalbos video paskaitų (prof. Jolanta Gelumbeckaitė ir prof. Jurgis Pakerys). Paskaitų pagrindu rengiamas skyrius knygai „A Handbook of Ancient Indo-European Grammars“ (Cambridge University Press).

Frankfurto baltistai intensyviai bendradarbiauja su Vilniaus, Pizos, Prahos, Stokholmo, Talino universitetais, studentų ir dėstytojų mainus remia Erasmus+ programa. Jau keturi Empirinės kalbotyros instituto studentai yra pelnę Valstybinę Kazimiero Būgos stipendiją (ŠMM).

Projekto „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ antruoju etapu toliau užtikrinama lietuvių kalbos lektoriaus vieta Empirinės kalbotyros institute, todėl studentai turi galimybę studijuoti lietuvių kalbą keturiais kalbos mokėjimo lygiais. Pirmuoju projekto etapu „Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė“ 2012–2014 m. buvo parengtas atvirosios prieigos elektroninio interaktyvaus mokymo lietuvių kalbos (I–II lygio) kursas vokiškai kalbantiesiems „Regina Juodišiūtė, Elvyra Petrašiūnienė. Lietuvių kalbos mokymo kursas. I dalis. Lietuvių kalbos mokymo kursas. II dalis“. 2015 m. šio kurso pagrindu parengtas bandomasis mokomojo elektroninio atvirosios prieigos lietuvių–vokiečių kalbų žodyno variantas LiDeW (http://titus.uni-frankfurt.de/lidew/).

Studentus papildomai motyvuoja galimybė studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, dalyvauti tarptautinėse baltistikos konferencijose ir studentų seminaruose, noriai atliekama praktika dialektologinėse stovyklose. Šiomis galimybės visada labai džiaugiamės.

 Plakat_Baltistik_2019_final-page-001

Plakat_Baltistik_2019

 

LITUANISTINĖS 2020 M. PAVASARIO SEMESTRO STUDIJOS VILNIAUS UNIVERSITETE

Kviečiame registruotis į lituanistines pavasario semestro studijas Vilniaus universitete. Studijų pradžia – 2020 m. vasario 3 d., pabaiga – 2020 m. gegužės 29 d.

Daugiau informacijos žr.: Vykstanti registracija.

DOC. DR. LAIMOS ANGLICKIENĖS IR DR. GIEDRĖS BARKAUSKAITĖS VIZITAS BRNO MASARYKO UNIVERSITETE

Rugsėjo 28–spalio 5 d. Brno Masaryko universitete lankėsi Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų katedros dėstytojos doc. dr. Laima Anglickienė ir dr. Giedrė Barkauskaitė. Vizito metu dėstytojos skaitė paskaitas lituanistikos programos bakalaurams ir magistrams.

Per paskaitas dr. G. Barkauskaitė supažindino studentus su Lietuvos choreografija ir Lietuvos dainų ir šokių šventės tradicijomis, doc. dr. L. Anglickienė – su XXI a. šiuolaikinio vaikų ir jaunimo folkloro tendencijomis. Viešnios taip pat skaitė paskaitų ciklą „Lietuvių tradicinės kalendorinės šventės“, rodė vaizdinę medžiagą, rengė diskusiją apie lietuvių ir čekų tradicinių švenčių panašumus ir skirtumus, jų dabartinę raišką, taip pat aptarė priežastis, lėmusias tradicijų ir papročių kaitą.

Didelio susidomėjimo sulaukė lietuviškų liaudies šokių ir dainų vakaronė, kurioje dalyvavo centro dėstytojai ir studentai. Per vizitą Brno Masaryko universitete doc. dr. L. Anglickienė ir dr. G. Barkauskaitė susitiko su centro darbuotojais, pasidalino darbo patirtimi, aptarė tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas ir išsamiau pristatė nuotolinio mokymo(si) galimybes.

3  1

Paskaitą skaito dr. G. Barkauskaitė                        Studentės atlieka praktines lietuvių kalbos užduotis

Nuotraukų autoriai: Vaidas Šeferis ir Laima Anglickienė

Daugiau

PROF. DR. DALIOS KUIZINIENĖS VIZITAS BUDAPEŠTO LORANDO ETVEŠO UNIVERSITETE

Rugsėjo 22-29 d. Budapešto Lorando Etvešo universitete paskaitas skaitė Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedros prof. dr. Dalia Kuizinienė. Profesorė skaitė intensyvų XX a. antrosios pusės ir šiuolaikinės lietuvių literatūros kursą, nes lietuvių literatūros kursas šiuo metu universitete yra neskaitomas.

Per paskaitų ciklą buvo pristatytos svarbiausios sovietmečio, pereinamojo laikotarpio, lietuvių egzilio ir šiuolaikinės literatūros tendencijos, taip pat supažindinta su svarbiausių  kiekvieno laikotarpio reprezentantų kūryba. Studentai už intensyvų kursą turės atsiskaityti ir bus vertinami, todėl konsultacijų su kolegomis iš Vengrijos metu suformuluotos esė darbų užduotys.

Vizito metu dar buvo diskutuota su dėstytojais ir studentais apie lietuvių literatūrą, lietuvių rašytojų vertimus į vengrų kalbą ir lietuvių literatūros sklaidą Vengrijoje. Prof. dr. D. Kuizinienė dalyvavo ir universitete vykusiame Baltijos vienybės dienos minėjime, skaitė paskaitą „Baltiškosios tapatybės ženklai naujausioje lietuvių ir latvių literatūroje ir dailėje“.

Budap. Baltų vienybės diena  Vizitas Budapešte

Baltijos vienybės dienos minėjimas                            Per paskaitą

Nuotraukų autorė: Aurelija Meškerevičiūtė

Daugiau

<< <Puslapis 3 iš 67> >>