Naujienos

Studentai susirinko iš viso pasaulio – net iš 28 šalių. Šį kartą daugiausia studentų atvyko iš JAV ir Vokietijos, bet yra ir iš Sakartvelo, Kanados, Latvijos, Prancūzijos, Ukrainos, Argentinos, Australijos, Kazachstano, Kipro ir kitų šalių. Dalis studentų į mūsų kursus atvyko pirmą kartą, tačiau labai džiugu, kad kai kurie atvyksta jau antrus ar trečius metus.

Pasakojimų ir įamžintų akimirkų iš kursų rasite Lituanistinių studijų katedros facebook.com paskyroje.

Vytauto Didžiojo universitete viešėjo Varšuvos universiteto Polonistikos fakulteto Bendrosios kalbotyros, gestotyros ir baltistikos katedros Baltistikos skyriaus vedėja, lietuvių literatūros dėstytoja, vertėja ir tyrėja dr. Joanna Tabor. Susitikimų su VDU Humanitarinių mokslų fakulteto prodekane dr. Jurgita Macijauskaite-Bonda, Lituanistikos katedros vedėja doc. dr. Laura Kamandulyte-Merfeldiene, Humanitarinių mokslų fakulteto Tarptautinių programų vadove Ugne Vaičiulyte bei kitais universiteto dėstytojais ir tyrėjais metu kalbėtasi apie glaudesnį Varšuvos ir Vytauto Didžiojo universitetų bendradarbiavimą baltistikos srityje, naujų projektų rengimą bei lituanistinių studijų plėtojimą.

Išsamiau skaitykite čia.

Dvidešimt pirmoji Salų kalbotyros vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Prima šiais metais iš Salų (Rokiškio rajonas) keliasi į Antalieptę (Zarasų rajonas). Mokyklos rengėjai nekeičia mokyklos vardo ir tikisi, kad ateis laikas, kai jie vėl galės sugrįžti į Salų miestelį, su kurio bendruomene mokyklos veikla buvo susijusi du dešimtmečius.

Šių metų kalbotyros vasaros mokykla aktuali jauniems mokslininkams ir doktorantams, norintiems dalyvauti tarptautiniame moksliniame diskurse. Šiuolaikinėje kalbotyroje vis svarbesnis tampa siekis teorijas ir išsikeltas hipotezes tikrinti remiantis empiriniais kalbiniais duomenimis, kuriuos dažnai renka pats tyrėjas ar tyrėja. Tam reikalingi tvirti metodologiniai duomenų rinkimo, anotavimo ir kiekybinės analizės pagrindai. Šių metų vasaros mokykloje siekiama padėti įgyti šiuos pagrindus. Vasaros mokyklos tikslas – dalyviams, pirmiausia doktorantams, suteikti esmines žinias, reikalingas atliekant duomenimis grindžiamus mokslinius tyrimus, nuosekliai vedant juos per minėtus tris darbo su duomenimis etapus, kurie universitetų programose ar vasaros mokyklose retai tebūna sujungiami į vientisą kursą. Salų vasaros mokyklos programa imituos kalbinių duomenų kelionę nuo jų rinkimo lauko tyrimuose, apdorojimo ir anotavimo iki jų kiekybinės analizės ir statistinio hipotezių tikrinimo R statistinės analizės programa. Šie etapai bus pristatomi trijuose paskaitų kursuose:

• Lingvistiniai lauko tyrimai. Lektorė: Dr. Maria Khachaturyan, Helsinkio universitetas, Suomija.
• Duomenų anotavimas. Lektorė: dr. Alena Witzlack-Makarevich, Jeruzalės hebrajų universitetas, Izraelis.
• Kiekybiniai metodai. Lektorius: dr. Steven Moran, Nešatelio universitetas, Šveicarija.

Rengiant vasaros mokyklą daug dėmesio skirta programos vientisumui ir sąsajoms tarp šių trijų kursų: lektorių bendradarbiavimo dėka juose bus aptariami tie patys pavyzdžiai ir naudojami tie patys duomenys. Be to, lingvistinių lauko tyrimų kurso dalyviai galės praktiškai išbandyti, kaip renkami kalbiniai duomenys, ir juos panaudoti kituose dviejuose kursuose.

Salų kalbotyros vasaros mokyklos mokslinį lygį ir tarptautinę reikšmę rodo augantis mokyklos populiarumas tarp užsienio šalių jaunųjų mokslininkų. Dalyvių geografija šiemet labai išsiplėtė: laukiame atvykstant dalyvių ne tik iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, bet ir iš Palermo ir Bolonijos universitetų Italijoje, Sorbonos ir Lijono universitetų Prancūzijoje, Oksfordo universiteto Didžiojoje Britanijoje, Humboldtų, Potsdamo ir Diuseldorfo universitetų Vokietijoje, Ciuricho universiteto Šveicarijoje, Delfto technologijos universiteto Olandijoje, Orhuso universiteto Danijoje, Zagrebo universiteto Kroatijoje, Šegedo universiteto Vengrijoje, Helsinkio ir Turku universitetų Suomijoje, Adgerio universiteto Švedijoje, Graco universiteto Austrijoje, Varšuvos ir Liublino universitetų  bei iš Lenkijos mokslų akademijos, Latvijos universiteto ir net iš Irano mokslo ir technologijų universiteto bei Pekino normalinio universiteto Kinijoje.

Tradiciškai Salų vasaros mokyklą lydi ir Salų muzikos festivalis. Šiais metais vyks du koncertai: liepos 21 d. Salų švento kryžiaus bažnyčioje po sekmadienio mišių 13 val. koncertuos Kauno styginių kvartetas.  Programoje Johann Sebastian Bacho, Wolfgango Amadeus Mozarto, Juozo Naujalio, Johanneso Brahmso, Teisučio Makačino, Astoro Piazzollos kūriniai. Liepos 22 d. 18:30 Antalieptės šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje koncertuos Kauno styginių kvartetas ir akordeonininkas Laimonas Salijus. Programoje Astoro Piazzollos, Teisučio Makačino, Fausto Beccalosi kūriniai.

Daugiau informacijos www.academiasalensis.org

2024 m. liepos 23–26 d. Karalkrėslio kaime, Vilkaviškio rajone, vyks XIX akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos“. Paklausyti pranešimų kviečiame atvykti visus norinčius!

Programa

Vilniaus universiteto mokslų daktarė Kristina Jakaitė-Bulbukienė kalbina latvį Matisą T. Vikmanį (Matīss T. Vikmanis). Domisi, kokie lietuvių kalbos mokymosi įspūdžiai žmogaus, kurio gimtoji kalba pati artimiausia lietuvių kalbai kokia tik gali būti? Kas sunku, o kas lengva? Kas keista, o kas juokinga?

Skaitykite daugiau 15min.

Šie Vasaros lituanistikos kursai yra vieni didžiausių vasarą rengtų Lituanistinių studijų katedros kursų. Atvyko 108 dalyviai iš 28 šalių. Net 44 studentai atvyko iš JAV. 9 – iš Vokietijos. Po 4 – iš Kanados, Latvijos, Prancūzijos, Ukrainos.  Po vieną, du ar tris studentus atvyko iš Airijos, Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Italijos, Kazachstano, Kolumbijos, Kipro,  Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Pietų Afrikos, Rusijos, Suomijos, Švedijos.

Į kursus atvyko 24 kursų dalyviai, gaunantys Švietimo mainų ir paramos fondo finansavimą.

Lietuvių kalbos studentus moko Lituanistinių studijų katedros dėstytojos Lina Vaškevičienė, Aušra Tamošaitienė, Elvyra Petračiūnienė, Vaida Našlėnaitė-Eberhardt, Rita Migauskienė, Eglė Gudavičienė, Aurelija Kaškelevičienė, Aušra Valančiauskienė, Eglė Žurauskaitė, Ieva Ancevičiūtė, Daiva Litvinskaitė, Aurelija Meškerevičiūtė.

Daugiau skaitykite: https://www.flf.vu.lt/lsk/naujienos/vyksta-lietuviu-kalbos-vasaros-kursai-2024

Nuotrauka iš VU Filologijos fakulteto svetainės

Kviečiame skaityti interviu su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studente Anna iš Karelijos „apie jos šeimos istoriją, sprendimą persikelti į Lietuvą ir lietuvių kalbos mokymosi iššūkius žmogui, kuris nėra humanitaras.“

"Tęsiu interviu ciklą su mūsų, VU Lituanistinių studijų katedros, studentais norėdama parodyti, kas, kodėl ir kaip jau suaugęs būdamas nusprendžia palaužyti savo galvą ir imti mokytis lietuvių kalbos. Kviečiu skaityti antrąjį interviu su Anna Timofeeva iš Karelijos apie jos šeimos istoriją, sprendimą persikelti į Lietuvą ir lietuvių kalbos mokymosi iššūkius žmogui, kuris nėra humanitaras. Mūsų pokalbis vyko linksmai pakikenant sklandžia lietuvių kalba, aišku, viena kita linksnio klaida buvo, bet tie, kas bijo kalbėti su klaidomis, niekada neišmoksta kalbėti be klaidų!"

Skelbiamas priėmimas į šias Frankfurto Goethe's universiteto studijų programos Empirische Sprachwissenschaft / Empirical Linguistics magistro (MA) studijų specializacijas: afrikiečių kalbotyra, anglų kalbotyra, baltų kalbotyra, fonetika ir fonologija, indoeuropeistika, kaukazistika, lyginamoji kalbotyra, pietryčių Azijos kalbotyra.

Paraiškos priimamos iki 2024 m. liepos 31 d. adresu:
Prof. Dr. Gerd Carling
Johann Wolfgang Goethe-Universität
Institut für Empirische Sprachwissenschaft
Postfach 11 19 32
D-60054 Frankfurt am Main

Birželio 20 d. Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje vyks tarptautinis senosios raštijos tyrimų seminaras, kuriame bus paminėtas Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Palionio, daug tyrusio lietuvių bendrinės kalbos istoriją, šimtmetis. Apie profesoriaus Jono Palionio veiklas Vilniaus universitete kalbės prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia.

Seminaro pranešėjai iš Berlyno Humboldtų universiteto, Lietuvių kalbos instituto ir  Vilniaus universiteto aptars dabartines senosios raštijos tyrimų aktualijas. Kviestiniame pranešime habil. dr. Christianė Schiller pristatys 1540 m. Turkų mokesčių registrą kaip istorinio lietuvių kalbos žodyno šaltinį. Kito kviestinio pranešimo autorė doc. dr. Birutė Kabašinskaitė nagrinės kelis rankraštinius XVI a. pabaigos–XVIII a. tekstus, susijusius su Vilniaus rašomosios kalbos variantu, turinčius ir pietų aukštaičių tarmėms būdingų bruožų.

Baltistikos katedros mokslininkės dr. Ginos Kavaliūnaitės, 2021 m. apdovanotos M. Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui, nuomone, „Jonas Palionis, kaip ir Zigmas Zinkevičius, Vytautas Ambrazas, ne tik tyrė senąją raštiją, bet savo pavyzdžiu mokė kitus tyrėjus, perduodami tradicinius analizės metodus. Šiuos tyrimus pratęsė jų mokiniai ir sekėjai, kurie pasitelkę ankstesnių darbų rezultatus su senaisiais tekstais dirba ne tik tradiciniais, bet ir moderniais metodais, išnaudodami skaitmenines technologijas, ne tik pagreitinančias darbą, bet pakeliančias tyrimus į kitą lygmenį. Seminaras ir atspindi išlaikytų raštijos tyrimų tradicijų ir į sritį ateinančių inovacijų dermę.“

Renginį organizuoja Vilniaus universiteto Baltistikos katedra, iš dalies remia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Baltistikos katedros profesorė dr. Daiva Sinkevičiūtė

PROGRAMA

TEZĖS

Lituanistinių studijų katedros dėstytoja dr. Kristina Jakaitė-Bulbukienė kalbina Filologijos fakultete lietuvių kalbos išmokusią studentę Clémence. Lietuvoje gyvenanti prancūzė, mėgstanti nerti vis į kitos jai naujos kalbos mokslus, mūsiškės pradėjo mokytis vos prieš pora metų, bet prisipažįsta, kad kartais jau galvoja lietuviškai, nors tai ir reikalauja pastangų – „kai kalbu lietuviškai, mano galva visą laiką dirba kaip robotas“.

Apie lietuvių kalbos išmokusią studentę Clémence skaitykite: 15min

Nuotrauka iš facebook.com