Naujienos

„Mažosios“ literatūros pasaulyje: lietuvių ir latvių literatūros pasaulio kalbomis recepcija

2024-10-31

Kviečiame dalyvauti Greifsvaldo universiteto Baltistikos katedros organizuojamoje konferencijoje „Mažosios“ literatūros pasaulyje: lietuvių ir latvių literatūros pasaulio kalbomis recepcija“, kuri vyks 2025 m. birželio 17-18 d.

Literatūrinėje Europos erdvėje knygos iš Lietuvos ir Latvijos seniai nebėra naujiena. Dar prieš keletą dešimtmečių šių šalių grožinė kūryba platesniam vakariečių skaitytojų ratui buvo menkai žinoma, o užsienio leidyklos skeptiškai žiūrėdavo į baltų literatūros vertimus. Lietuvai ir Latvijai atgavus nepriklausomybę ir pradėjus dalyvauti tarptautinėse knygų mugėse, Vakarų šalys ėmė intensyviau domėtis grožine baltų literatūra. Be to, vien per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuva ir Latvija parėmė virš 600 prozos ir poezijos vertimų daugiau kaip į 40 pasaulio kalbų.

Literatūrinis vertimas – daugialypis reiškinys, neapsiribojantis vien turinio perteikimu. Kartu tai ir tarpkultūrinio dialogo laidas, galintis lemti tai, kaip svečios šalies literatūra ir kultūra bus suvokiamos krašte, į kurio kalbą verčiama. Pastaraisiais metais apdovanojimais įvertinant arba jiems nominuojant vertimus, Lietuva ir Latvija vis dažniau patenka į Vokietijos skaitytojų akiratį. Paminėtina, kad 2021 m. už Jurgos Vilės knygos „Sibiro haiku“ vertimą (vertėja Saskia Drude) skirta Vokietijos jaunimo literatūros premija, o Zigmundo Skujinio romano „Lova su auksine koja“ vertimas (vertėja Nicole Nau) buvo nominuotas 2023-ųjų Leipcigo knygų mugės premijai. Be to, visuomeniniais pagrindais leidžiamas vokiškas verstinės literatūros žurnalas internete „Tralalit“ vertimus iš lietuvių ir latvių kalbų ne kartą buvo išrinkęs mėnesio vertimu, o Germersheimo vertėjų enciklopedijoje daugėja pavardžių žmonių, verčiančių iš baltų kalbų. Lietuvių ir latvių literatūros vertimų gausėja ir kitose šalyse.

Tarptautiniu mastu augantis baltų literatūros žinomumas skatina domėtis, kaip Lietuvos ir Latvijos literatūros vertimus vertina ne tik akademinė bendruomenė, bet ir platesnis skaitytojų ratas. Ar lietuviškų ir latviškų grožinių kūrinių vertimų recepcija skatina geresnį abiejų šalių kultūros pažinimą užsienyje? Nors šie klausimai priskirtini literatūros sociologijos sričiai, Baltistikos institutas kviečia diskutuoti ir skaityti pranešimus literatūrologijos, vertimo ir kitų mokslo sričių atstovus bei lietuvių ir latvių literatūros vertėjus į bet kokią kalbą. Ypač laukiami pranešimai, baltų literatūros vertimus gvildensiantys šiuo požiūriu:

·         Lietuvių ir latvių literatūros vertimų recepcijos užsienyje istorija,

·         Vertimo kalbos reikšmė Lietuvos ir Latvijos įvaizdžiui bei kultūros suvokimui,

·         Lietuvių ir latvių literatūros vertimai iki ir po 1990-ųjų: ar esama tęstinumo?

·         Populiariausi lietuvių ir latvių kūriniai versus „aukštoji“ literatūra vertėjo akimis,

·         Kaip baltų literatūra verčiama: „išlaikant skambesį“ ar „techniškai“?

·         Literatūros vertimų vaidmuo stereotipų apie lietuvius ir latvius formavimesi,

·         „Mažųjų“ literatūrų vertimai ir kokybinių recepcijos tyrimų galimybės bei iššūkiai.

Maloniai prašome pranešėjus užsiregistruoti iki 2024 m. lapkričio 24 d., el. pašto adresu alina.baravykaite@uni-greifswald.de atsiunčiant iki vieno A4 formato puslapio apimties pranešimo vokiečių arba anglų kalba santrauką bei trumpą biografinę informaciją su kontaktiniais duomenimis. Numatoma pranešimų trukmė – 20 minučių ir 10 minučių diskusijoms.

Konferencijos pranešimus ketinama skelbti Greifsvaldo universiteto bibliotekos skaitmeniniame repozitoriume. Gavus finansavimą, bus dengiama dalis konferencijos dalyvių kelionės ir nakvynės išlaidų.

Daugiau informacijos:

https://baltistik.uni-greifswald.de

CfP Kleine Literaturen 2025 lt

CfP Kleine Literaturen 2025 en

CfP Kleine Literaturen 2025 de


grįžti