Naujienos

Savarankišką baltistikos bakalauro studijų programą vokiškai kalbančiose šalyse vykdo tik Greifsvaldo universiteto Baltistikos institutas. Tokios specifinės studijos tradiciškai sudomina nedaugelį, o akademinės karjeros paprastai siekia vos vienas kitas instituto absolventas. Greifsvaldo universiteto baltistikos studijų alumnė ir kalbinės įvairovės magistrantūros studijų programos studentė Adelīna Skerškānė – viena iš tokių absolvenčių. Šiuo metu Adelīna svajoja apie kalbos prestižo tyrimus ir mokslų daktaro laipsnį.

Adelīna Skerškānė / Asmeninio archyvo nuotr.

Rygoje gimusi Adelīna dar paauglystėje kartu su šeima persikėlė gyventi į nedidelį Pietų Vokietijos miestelį. Pastangas integruotis į naują aplinką – teko tobulinti fakultatyvinėse pamokose pramoktą vokiečių kalbą – po šešerių metų vainikavo puikiai baigtos gimnazijos brandos atestatas. Šį mergina gavo per COVID-19 pandemiją, paskatinusią permąstyti savo tikslus ir siekius. Per nuotolį išgyventi mokykliniai metai visų pirma sužadino norą išvykti studijuoti į kitą miestą. Be to, ėmė kelti abejonių ketinimas studijuoti ekonomiką. Šis siekis buvo tarsi savaime suprantamas: Adelīnos mama ir teta yra baigusios ekonomikos mokslus, šios srities dalykai vyravo ir merginos ekonominio profilio gimnazijoje, o privalomąją mokyklinę praktiką ji buvo atlikusi banke. Štai tada gimnazistei į rankas pateko informacinis leidinys apie baltistikos studijas Vokietijoje.

„Taip ir sužinojau, kad Vokietijoje yra baltistikos studijų programa. Man tai buvo naujiena. Nebuvau girdėjusi nei apie Greifsvaldą, kur šią programą galima studijuoti“, – prisimena Adelīna.

Paaiškėjus, kad prie Baltijos jūros esantis Greifsvaldas yra visai kitame Vokietijos krašte, beveik tūkstančio kilometrų atstumas sukėlė abejonių dėl pasirinkimo tikslingumo. Tačiau mintys apie baltistiką vis dėlto neapleido, ir būsimoji baltistė pasidalijo jomis su tėvais. Merginos šeimoje humanitarų nėra, tad filologijos studijas tėvai siejo veikiau su mokytojo karjera. Adelīnai pavyko juos įtikinti, kad jos ketinimai rimti, o filologija atveria įvairių galimybių. 2021 m. ji pradėjo studijuoti baltistiką, anglistiką ir amerikanistiką Greifsvaldo universitete.

„Anglų filologiją rinkausi kaip atsarginį variantą, jei vėliau iš baltistikos vis dėlto negalėčiau valgyti duonos. O įsibėgėjus pandeminėms studijoms suvokiau, jog man labiau prie širdies baltistika“, – prisipažįsta mergina.

Pirmąją studijų savaitę vietoj būrio baltistikos pirmakursių išvydusi grupelę studentų, Adelīna nustebo. Netrukus paaiškėjo, kad kaip tik tai yra šių studijų privalumas. Mat kiti institutai, dėl didelio studentų skaičiaus neįstengdami užtikrinti atstumo tarp žmonių auditorijose, buvo priversti pereiti prie nuotolinių paskaitų su anoniminiais kvadratėliais kompiuterio ekrane, o dauguma baltistikos seminarų vykdavo gyvai. Tad mergina galėjo betarpiškai bendrauti su bendramoksliais, be to, užsimezgė asmeninis ryšys su dėstytojais, galinčiais skirti pakankamai dėmesio kiekvienam studentui. Pirmieji studijų semestrai įsiminė kūrybiškais vertimo ir literatūros seminarais, kuriuose jaunuoliai patys rinkosi analizuojamus lietuvių ir latvių kūrinius.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Tačiau visą dieną sėdėti prie kompiuterio ir vien versti nenorėčiau, ypač po filologinės studijų praktikos. Per ją kelias savaites teko versti dalykinius tekstus – nehumanitarinių mokslų sričių straipsnių santraukas“, – atvirauja Adelīna.

Ją labiau traukia lingvistika. Susidomėjusi lyginamąja istorine kalbotyra, dabar vis daugiau gilinasi į sociolingvistiką, seka diskusiją apie latgaliečių kalbos statusą Latvijoje. Neatsitiktinai ir bakalauro darbo tema buvo susijusi su baltų kalbotyra – jame telkė dėmesį į mokslinę diskusiją apie baltų-slavų kalbų grupę. Įgijusi baltistikos bakalauro laipsnį, 2024-aisiais Adelīna įstojo į penkių Greifsvaldo universiteto institutų vykdomą tarpdisciplininę kalbinės įvairovės magistrantūrą ir pasirinko baltistikos bei slavistikos specializaciją.

„Dar tik svarstau, kokią temą nagrinėsiu magistro darbe. Užtat tikrai žinau, kad po to studijuosiu doktorantūroje“, – šypsosi kalbininkė.

Dar būdama bakalaurante mergina pradėjo darbuotis universiteto tarptautinėje mokslinių tyrimų grupėje „Baltic Peripeties“, kur padeda vienai doktorantei, sistemindama muziejininkystės srities bibliografiją. Kai ir pati sieks mokslų daktaro laipsnio, Adelīna veikiausiai imsis kalbos prestižo tyrimų. Tai būtų atsvara Vokietijos jaunųjų kolegų darbams, kuriuose, kaip patyrė dalyvaudama konferencijose, į baltų kalbas žiūrima daugiausia iš lyginamosios kalbotyros ar indoeuropeistikos perspektyvos.

Adelīna mano nesigailėsianti, kad ekonomiką iškeitė į baltistikos studijas. Ji patenkinta savo pasirinkimu. Būsimus studentus mėgintų patraukti jaukia Greifsvaldo baltistikos instituto atmosfera: nedidelėmis seminarų dalyvių grupėmis bei šiltais dėstytojų ir studentų tarpusavio santykiais. Nors yra kalbos tyrėja, labai vertina ir institute dėstomas literatūros ir kultūros paskaitas, kurios atveria plačius baltų pasaulio horizontus.

Alina Baravykaitė

Greifsvaldo universiteto Baltistikos instituto mokslo darbuotoja