Naujienos

Pasaulyje negausu universitetų, kuriuose mokoma lietuvių kalbos, į studijų programas ji įtraukiama taip pat nedažnai. Frankfurto prie Maino Goethe’s universitetas yra viena iš nedaugelio lietuvių kalbos studijas siūlančių Vokietijos aukštųjų mokyklų, o Alexandre’as Jouanas ir Ai Chen – vieni iš nedaugelio šios šalies studentų, besimokančių lietuvių kalbos. Kas gi juos skatina domėtis nedidelės pasaulio bendruomenės dalelės kalbama kalba?

Iš Guangdžou kilusi Ai Chen yra Frankfurto prie Maino Goethe’s universiteto Lingvistikos instituto doktorantė, rengianti disertaciją iš neigimo prozodijos Kantono kinų kalboje. Studijuodama anglistiką ir pedagogiką Kinijoje ir pagal mainų programą praleidusi semestrą Šveicarijoje, po bakalauro studijų nutarė tęsti mokslus šioje Alpių šalyje ir ten įgijo kalbotyros magistro laipsnį. Kai prieš dvejus metus atsidūrus Vokietijoje doktorantūros projektui prireikė trečiosios užsienio kalbos žinių, lietuvių kalbą Ai pasirinko neatsitiktinai: dar Šveicarijoje buvo susidraugavusi su ten studijuojančia lietuvaite, tad magėjo išmokti bičiulės kalbą.

Lietuvių kalba Ai susidomėjo dar ir dėl to, kad ši labai skiriasi nuo kitų kalbų, kurias ji moka. Kas sunkiausia mokantis lietuvių kalbos? Mergina sako, kad gimtojoje kinų kalboje stinga atspirties taškų lietuvių kalbos sistemai perprasti. Tačiau tie visiškai nauji ir ne iš karto suvokiami gramatikos reiškiniai Ai ir teikia didžiausią pasitenkinimą, nes atveria platesnį požiūrį į kalbas, padeda geriau suprasti kitų sričių kalbotyros darbus ir, be abejo, vykdyti savo mokslinį tyrimą. Kalbininkei labai smagu, kad su ne taip retai sutinkamais lietuviais jau geba susišnekėti lietuviškai. Su bičiule lietuve taip pat jau susirašinėja jos gimtąja kalba. Ai dar labiau džiaugsis, kai galės pradėti skaityti knygas lietuvių kalba, o kitą kartą nuvažiavusi į Lietuvą sugebės daugiau suprasti ir bendrauti su gimtakalbiais.

Nuvažiavusi kitą kartą..? Taip, mergina 2022-ųjų žiemą yra viešėjusi Lietuvoje, kai buvo pakviesta į draugės vestuves. Toji savaitės trukmės viešnagė paliko didelį įspūdį ir sužadino domėjimąsi lietuvių kalba bei kultūra. Tada ją sužavėjo elegantiški pastatai ir baltas sniegas, patiko ir lietuvių patiekalai. Skrudinta duona – mėgstamiausias merginos valgis. Ateityje kalbininkė ketina būtinai dar kartą aplankyti Lietuvą, o progai pasitaikius noriai pasitobulintų intensyviuosiuose kalbos kursuose. Kas žino, gal kada nors savo mokslo darbuose Ai Chen tyrinės ir lietuvių kalbą.

Ai Chen ir Alexandre’as Jouanas prie Frankfurto Goethe’s universiteto. Alinos Baravykaitės nuotr.

Taip pat 2024-ųjų rudenį lietuvių kalbos mokytis pradėjęs Alexandre’as Jouanas yra Frankfurto prie Maino Goethe’s universiteto Empirinės kalbotyros instituto auklėtinis: šiame institute įgijęs empirinės kalbotyros bakalauro laipsnį, tapo ir tos pačios srities magistrantu, kurio specializacija – indoeuoropeistika.

Būtent galimybė gilintis į indoeuropeistiką paskatino iš Mainco kilusį jaunuolį rinktis studijas vos už pusšimčio kilometrų esančio Frankfurto prie Maino Goethe’s universitete. Indoeuropeistika Alexandre’ą patraukė dar jam lankant klasikinę gimnaziją, kai susidomėjo Friedricho Klugės „Vokiečių kalbos etimologiniu žodynu“ (pirmas leidimas 1883 m.), kuris laikomas standartiniu tokio pobūdžio veikalu.

Pradėjęs studijuoti Frankfurte ir iš universiteto baltų kalbotyros studijų programos vadovės prof. dr. Jolantos Gelumbeckaitės sužinojęs apie galimybę mokytis lietuvių kalbos, vaikinas netruko pasirinkti šios indoeuropeistikai reikšmingos kalbos kursus. Labiausiai Alexandre’ą traukęs lietuvių kalbos archajiškumas, ypač vardažodžių morfologija, leksika ir kirčiavimas. Dvejus metus mokęsis lietuvių kalbos, indoeuropeistas nedvejodamas sako, kad didžiausią studijų malonumą jam teikia didelis lietuvių kalbos panašumas, o kartu ir skirtumai nuo kitų kalbų, kurių jis mokėsi ar kuriomis kalba – senosios graikų kalbos, lotynų, rusų ar vokiečių. Daugiausia sunkumų kelia, žinoma, lietuvių kalbos žodžiai, kuriuos vokiečių ir prancūzų kalbų aplinkoje išaugusiam jaunuoliui išmokti nėra lengva, nors lietuvių žodynas nepalyginamai lengvesnis už kitų neindoeuropiečių kalbų, kurių jam yra tekę mokytis, žodynus.

Alexandre’as svajoja apie profesiją, kurioje galėtų pritaikyti savo kalbų žinias ir turėtų progų bendrauti su kuo daugiau gimtakalbių. Jam dar nėra tekę lankytis Lietuvoje, tačiau ateityje jis būtinai planuoja ten nukeliauti. Baltistikos specializacijos dalykų ir lietuvių kalbos paskaitose Alexandre’ui susidaręs įspūdis, kad Lietuvoje tebėra svarbios įvairios tradicijos bei šventės, kurios Vokietijoje puoselėjamos galbūt nebe taip intensyviai. Indoeuropeistui maga pamatyti ir patirti visa tai gyvai.

Frankfurtas prie Maino yra daugiausiai – apie 800 tūkstančių – gyventojų turintis Heseno žemės miestas, besivejantis milijoninius Vokietijos didmiesčius Hamburgą, Miuncheną, Kelną ir daugiamilijoninę sostinę Berlyną. Priešingai nei keliolika kartų mažesnis bendravardis Vokietijos rytuose prie Oderio upės, Frankfurtas prie Maino šliejasi prie kelių kitų šalies miestų, kuriuose kone pusė ar daugiau nei pusė gyventojų yra nevokiečių kilmės. Po 1945-ųjų šis Frankfurtas tapo daugiakultūriniu ekonominiu centru su Europos centrinio banko ir daugelio kitų bankų bei institucijų būstinėmis, čia vyksta įvairios pasaulinės reikšmės tarptautinės mugės, kurių seniausioji – knygų mugė. Miestas reikšmingas Vokietijos istorijai ir kultūrai: be kita ko, viduramžiais čia buvo frankų valdovų rezidencija ir imperinis miestas, XIX a. įvyko nacionalinis susirinkimas, Frankfurte gimė Johannas Wolfgangas Goethe, Theodoras Adorno ir Erichas Frommas, čia yra dirbę įvairių sričių Nobelio permijos laureatai, universitete yra dėstęs filosofas Jürgenas Habermasas.

Lietuviams beveik Vokietijos viduryje išsidėsčiusi Heseno žemė yra ypatinga tuo, kad joje, nedideliame vos už 70 km nuo Frankfurto prie Maino esančiame Lampertheimo miestelyje, įsikūrusios Vokietijos lietuvių bendruomenės būstinė ir Vasario 16-osios gimnazija. 1914 m. įsteigtame ir vėliau Johanno Wolfgango Goethe’s vardu pavadintame Frankfurto prie Maino universitete, kuriame dabar studijuoja daugiau nei 40 tūkst. studentų ir dirba virš 5000 darbuotojų, dėstyti lietuvių kalbą pradėta 2005-aisiais. Po dešimtmečio į Empirinės kalbotyros instituto studijų programas įtraukta ir atskira baltų kalbotyros specializacija, kurios dalykus gali rinktis tiek bakalauro, tiek magistro studijų programų studentai. Tarptautinant Vokietijos aukštąsias mokyklas ir siekiant pritraukti daugiau studentų iš kitų šalių, nuo 2026–2027 m. akademinių metų ir Frankfurto prie Maino Goethe’s universiteto Empirinės kalbotyros magistro studijų programa su aštuoniomis  – tarp jų ir baltų kalbotyros – specializacijomis bus vykdoma anglų kalba. Tad tikėtina, kad miestas ir universitetas taps dar daugiakultūriškesni.

Frankfurto prie Maino Goethe’s universiteto lietuvių kalbos dėstytoja Alina Baravykaitė