Naujienos

Teoriniai miesto fenomeno tyrimai Vakarų kultūroje tęsiasi nuo senovės graikų polio idėjos aktualizavimo iki XXI amžiuje realybe tapusio „globaliojo kaimo“ analizės. Antrasis šalies ar regiono miestas dažniausiai nėra antrinis: jam tenka unikalūs vaidmenys, kurių sostinės ir centrai negali arba neturi atlikti.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais antrieji miestai – ir Kernavė, ir Trakai. Ne vienas antrasis Lietuvos ar užsienio šalių antrasis miestas sukūrė savo nuostabią architektūrą, kurios reikšmę pripažįsta tarptautinė architektų bendruomenė bei pasaulinės kultūros organizacijos. Vienas iš antrųjų Lietuvos miestų istorinių klodų – žydų istorija, jos reikšmė kultūriniam ir socialiniam miesto klimatui. Šių dienų antrųjų miestų, regis, neįmanoma suprasti be dažnai prieštaringų santykių su pagrindiniais miestais (šie neretai yra sostinės).

Antrajame mieste vyksta įdomios sankirtos tarp agrarinės, techninės ir humanitarinės kultūros. Ypač intriguoja gyvenimo antrajame mieste interpretacijos meno istorijoje ir šiuolaikiniame mene. Didįjį šių dienų antrojo miesto pasakojimą kuria ir įvaizdis bei reklama kaip naratyvas.

Antrasis miestas sukuria ne tik Didijį istorinį pasakojimą, bet turi ir nesuskaičiuojamą daugybę intymių asmeninių istorijų. Dar labai abejotina, kas svarbiau – naratyvinė tradicija ar mažieji pasakojimai. Šiame kontekste svarbios tampa istorinės ir dabartinės formalios bei neformalios bendruomenės, kurios formuoja miesto veidą, po juo slypi alternatyvioji kultūra, bohema, atgaivinanti pamirštas, apleistas erdves ir pasiūlanti net politinių idėjų, kurios svarbios sostinei ir visai šaliai, regionui.

Viena iš perspektyvių mokslinio ir meninio tyrimo krypčių yra ir miesto mieste reiškinys: atskiri miesto rajonai (turintys netgi administracinį miesto statusą), didžiuliai prekybos tinklai (juose galima patenkinti daugelį poreikių), kapinės yra analizės objektai, kurie iki šiol yra mažai nagrinėti.

Antrojo miesto fenomeną konferencijoje kviečiama aptarti filosofus, kultūrologus, literatūrologus, sociologus, istorikus, menotyrininkus, architektūros istorikus ir kitų sričių mokslininkus bei menininkus.

Siūloma pranešimų problematika:

• miesto kaip reiškinio teorinės apibrėžtys;
• antrojo miesto santykiai su pagrindiniu miestu;
• istorinių antrųjų miestų raida ir likimas;
• antrojo miesto architektūros istorija ir dabartis;
• antrasis miestas globaliųjų medijų kontekste;
• antrasis miestas ir žydų istorija bei aktualioji situacija;
• antrojo miesto kultūros specifika;
• antrasis miestas meno istorijoje ir šiuolaikiniame mene;
• antrojo miesto įvaizdžio kūrimas ir funkcionavimas;
• antrojo miesto naratyvai;
• antrojo miesto alternatyvioji kultūra ir bohema;
• miesto mieste fenomenas ir kt. temos.

Konferencijos pranešimų santraukų laukiama iki 2013 m. lapkričio 5 d. adresu ramunas_cicelis@yahoo.com

Siunčiant santraukas, būtina nurodyti savo vardą ir pavardę, atstovaujamą instituciją bei kontaktinius duomenis (el. pašto adresą ir telefono numerį). Pranešimų pagrindu parengtus straipsnius numatoma spausdinti tęstiniame mokslo leidinyje „Česlovo Milošo skaitymai“, kuris yra įtrauktas į CEEOL duomenų bazę.

Kilus klausimams, prašoma kreiptis į Ramūną Čičelį tel.: +37069938542.