Navigacija

Naujienos

Įvyko tarptautinė lituanistikos (baltistikos) centrų lietuvių literatūros specialistų konferencija „Lietuvių literatūra ir kultūros kontekstai II“

2017-05-02

2017 m. balandžio 19–21 d. Anykščiuose vyko Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros organizuota lituanistikos (baltistikos) centrų lietuvių literatūros specialistų konferencija „Lietuvių literatūra ir kultūros kontekstai II“, finansuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų projekto „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“, siekiant stiprinti užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą.

Šis renginys jau yra antroji bendra Lietuvos ir užsienio baltistikos centrų lituanistinė literatūrologinė konferencija (pirmoji įvyko 2015 m.), kurios literatūrologinei ir kultūrologinei diskusijai atvertoje erdvėje siekta generalizuoti dominuojančius tyrimų diskursus Lietuvos ir užsienio lituanistikos (baltistikos) mokyklose, išryškinti bendrų idėjų sprendimų būdus, teorines ir metodologines mokyklas.

Konferencija „Lietuvių literatūra ir kultūros kontekstai II“ yra specializuota lituanistinė literatūrologinė konferencija, kurioje vien literatūrologijos pranešimus skaitė dėstytojai ir studentai iš Lietuvos ir užsienio baltistikos centrų. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo lituanistinė literatūrologija užsienyje įgavo papildomą motyvaciją, nes per tą laiko subrendo ne tik nauja dėstytojų, bet ir bakalauro, magistro ar doktorantūros studijas baigusių specialistų karta, rašanti ne tik kalbotyros, bet ir literatūrologijos darbus, rengianti disertacijas. Šių tyrimų objektyve visada yra ir lietuvių literatūros, kritikos, literatūrologijos duomenys, kurie lyginami su užsienio šalių literatūrų ir literatūrologinių mokyklų duomenimis. Konferencija yra itin svarbi akademinių argumentų, tyrimo būdų ir siekiamų rezultatų pasitikrinimo, demonstravimo, apsikeitimo vieta.

Į šią konferenciją buvo užsibrėžta sukviesti artimiausio geopolitinio rato stipriausių tyrimų mokyklų atstovus iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos bei apsikeisti visais akademinių edukacijos pakopų duomenimis, išklausant pranešėjus nuo bakalauro, magistro iki doktorantų, mokslo daktarų ir habilituotų daktarų. Nėra paslaptis, kad literatūrologinius lituanistikos tyrimus visais akademinių pakopų lygmenimis vykdo ne visi baltistikos centrus turintys universitetai, nes kai kurie jų didesnį dėmesį kreipia į lietuvių kalbos mokymą, kalbotyros tyrimus. Didesnį dėmesį visai lituanistinei humanitarikai, be Lietuvos lituanistikos ir baltistikos centrų, sistemiškai skiria Lenkijos ir Čekijos universitetai, turintys didžiausią būrį studentų ir doktorantų, gebantys pritraukti daugiausiai motyvuotų literatūros tyrėjų tarp užsienio humanitarinį profilį pasirinkusių studentų. Lietuvių literatūros vertimai į lenkų, čekų kalbas, lietuvių kalbos ir lietuvių literatūros istorijos studijos, į Lietuvą siunčiami stažuotis studentai ir doktorantai jau spėjo sukaupti daug vertingos patirties, išplėtoti įvairius tyrimo būdus, surasti sunkiai pasiekiamus literatūros šaltinius.

Šiais metais norėtųsi pasidžiaugti spėjusia užaugti jauniausia latvių literatūrologų karta, kurios Latvijos baltistikai atstovavo kaip tik iš literatūrologinės pozicijos, nes iki šiol Latvijos baltistikos centruose dominavo kalbotyros tyrimų tradicija. Latvijos universitetas iš Rygos delegavo dvi jaunas literatūros tyrėjas, lektorę ir doktorantę Kristiāną Tīliką ir magistrantūros studijų pakopos studentę Ieva Bukšą. Dokt. Kristiāna Tīlika analizavo lietuvių dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesės pastatymą Rygos dramos teatre, o Ieva Bukša muzikos motyvą 7-ojo dešimtmečio lietuvių prozoje. Šios dvi naujos baltistikos centrų dalyvės atskleidė bendrą naują humanitarinę tendenciją, išryškėjusią iš lituanistinių (baltistinių) centrų mokslo tyrimų ir užfiksuotą šioje konferencijoje: lietuvių literatūros istorija tiriama naujausių komparatyvistikos tyrimų šviesoje, neatsiejant nuo užsienio šalių patirties ir dominuojančių pasaulinių literatūros tyrimų teorinių konceptų.

Per konferencijos pirmąjį plenarinį posėdį (2017 04 19) komparatyvistinis žvilgsnis ryškėjo kaip generalinė naujausių lituanistikos (baltistikos) tyrimų Europoje idėja: apie Jono Basanavičiaus kurtą ir leistą leidinį „Aušra“, atkartojusį tuo metu per Vidurio Europos tautas persiritusios sąmoningumo bangos judesius net ir pavadinimo, kreipimosi į tautą būdais, atskleidė Karolio Prahos universiteto habil. dr. Ilja Lemeškinas savo pranešime „XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių literatūros aušros Čekijoje“. Lietuvos mokslininkės iš LLTI ir LEU susitelkė ties istoriniais ir teoriniais šiuolaikinės komparatyvistikos tyrimais, akcentuodamos lituanistinį ar baltistinį (lietuvių ir latvių) aspektą: habil. prof. dr. Aušra Jurgutienė (LLTI) apžvelgė šių tyrimų pradžią Lietuvoje, dr. Laura Laurušaitė (LLTI) pristatė panašumus ir skirtumus šiuolaikinėje lietuvių ir latvių literatūrologijoje, prof. dr. Nijolė Kašelionienė (LEU) susistemino prancūzų mokslinės literatūros skirtingus požiūrius į lietuvių, latvių ir estų literatūros bruožus, ryškėjantį mentalitetą.

Komparatyvistinį pobūdį išlaikė daugelis konferencijos pranešimų, pavyzdžiui, dokt. Tiina Kattel iš Tartu universiteto lygino šiuolaikinių lietuvių ir estų dramaturgų sprendimus, svarstant mažųjų tautų vietą po naujųjų geopolitinių Europos įvykių (lygino lietuvių ir estų parašytas ir Estijoje pastatytas dramas). Karolio Prahos universiteto dokt. Geda Montvilaitė-Sabaitienė ieškojo geopolitinės tikrovės atspindžių dviejų sovietinio totalitarinio represinio aparato itin paveiktų literatūros asmenybių kūryboje: čekų rašytojo Prancūzijoje Milano Kunderos ir lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio prozoje. Pačių įvairiausių literatūrų lyginimo galimybių savo pranešimuose pasiūlė Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto prof. habil. dr. Ewa Stryczyńska-Hodyl ir dr. Justyna Prusinowska, Varšuvos universiteto dokt. Zofia Mitan, Karolio Prahos universiteto dokt. Olga Fojtikova.

Tokio plataus lyginamojo skerspjūvio, aprėpiančio visus literatūros žanrus, tiek daug literatūros istorijos dalyvių ankstesnėje konferencijoje nebuvo. Į bendrą naujausios komparatyvistikos lauką šioje konferencijoje įsirašė ir šiuo metu humanitariniame pasaulyje populiarėjanti intermedialios komparatyvistikos sritis, kai literatūra lyginama platesniame kitų medijų (vizualiųjų, tokių kaip skulptūra, dailė, fotografija, kinas, teatras, muzika) kontekste. Pranešimus, be minėtų kolegų, skaitė doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė (VU), dr. Neringa Klišienė (VU), dokt. Aušra Gudavičiūtė (LLTI), dr. Joana Tabor (Varšuvos universitetas), taip pat Karolio Prahos universiteto, Varšuvos universiteto, VDU, LEU studentai: Jana Uhrinová, Alicja Kosim, Astijus Krauleidis, Sonata Grėbliūnaitė.

Šioje konferencijoje šalia naujausių komparatyvistinių ir literatūros intermedialių tyrimų, kurie buvo nuolatinė generalinė šią liteatūrologinę konferenciją vienijanti idėja, išryškėjo dvi konferencijos organizatorius nustebinusios tendencijos: itin suaktyvėję dramaturgijos ir teatro tyrimai (skaityti 5 pranešimai) bei vaikų ir paauglių literatūros tyrimai (skaityti 5 pranešimai) lituanistikos (baltistikos) centruose. Turint omeny, kad kaip tik tokio pobūdžio tyrimų Lietuvoje labai stinga, nes yra mažai tyrėjų, per konferenciją atsivėrusi plati šių tyrimų perspektyva ir geras profesinis įdirbis šiai konferencijai suteikė ypač vertingos patirties. Klasikinius literatūros tyrimus atspindėjo VU studentų pranešimai, klasikinių literatūros tyrimų fone karo meto, katastrofos tyrimų aspektas labiau buvo išryškintas doc. dr. Aurelijos Mykolaitytės (VDU, pranešimas „Trauminė sovietmečio atmintis šiuolaikinėje lietuvių dramaturgijoje“) ir dr. Monikos Pokorskos-Iwaniuk (Varšuvos universitetas, pranešimas „Karo, pokario tremties ir lagerio lietuvių literatūros aprašymo ypatumai“).

Būtina pažymėti ir dar vieną, Anykščių literatūros istorijai aktualią, šios konferencijos suteiktą reikšmę: per pirmąjį plenarinį posėdį Karolio Prahos universiteto habil. dr. Ilja Lemeiškinas Anykščių Antano Baranausko muziejui padovanojo neįkainojamą dovaną: Prahoje rastas Geitlerio 1875 m. išleistas „Lituanistines studijas“, kur pirmą kartą buvo išspausdintas necenzūruotas Antano Baranausko „Anykščių šilelis“. Konferencijoje nuolat buvo klausytojų iš Anykščių, joje vyravo kolegiška atmosfera ir vyko daug dalykinių diskusijų, kurios tęsėsi ir laisvalaikio valandomis.

Doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė (Vilniaus universitetas)

Konferencijos tezės ir programa.