Naujienos

Imantas Zieduonis – latvių literatūros klasikas, vienas ryškiausių šiuolaikinių poetų, publicistas, vertėjas. Už savo kūrybinę veiklą jis yra apdovanotas Trijų Žvaigždžių aukso medaliu, jam suteiktas Latvijos nusipelniusio kultūros darbuotojo vardas, įteikta H. K. Anderseno ir keletas kitų Latvijos valstybinių bei kultūros premijų, apdovanojimų. Rašytojas gimė 1933 m. Ragacieme, netoli Rygos įlankos, žvejo šeimoje. Kurį laiką dirbo mokytoju, bibliotekininku. Metams einant aktyviai pradėjo dalyvauti literatūrinėje veikloje.

1959 m. Latvijos valstybiniame universitete jis neakivaizdžiai baigė latvių kalbos ir literatūros studijas, kiek vėliau – aukštuosius literatūros kursus Maskvoje. Po studijų vis daugiau laiko ėmė skirti kūrybai: dirbo prozos ir poezijos srityse, kūrė scenarijus dokumentiniams bei meniniams filmams, literatūrą vaikams, vertė A. Bloko, V. Majakovskio, A. Puškino ir kai kurių kitų rusų autorių poeziją.

Zieduonio kūrybinis įnašas į latvių literatūrą – dvylikos tomų „Raštai“. Vienas reikšmingesnių pirmųjų jo darbų – 1965 m. pasirodęs rinkinys „Motociklas“, pasižymintis filosofinėmis įžvalgomis apie esminius žmogaus būties ir buvimo pasaulyje paradoksus. Jame autorius pasisako prieš bet kokius suvaržymus, rutiną ir esamą pasaulio tvarką, bet tuo pačiu kalba apie kiek naivų ar idealistinį tikėjimą geresniu pasauliu, moralinėmis vertybėmis. Panašios tematikos bei problematikos yra ir itin vertinamos jo „Epifanijos“ (1971, 1974, 1994) – eilėraščiai proza. Joms, kaip ir visai poeto kūrybai, būdinga kiek paradoksali mąstysena, savita stilistika, drąsus, kritiškas, kartais net kiek ironiškas emocionalus kalbėjimas. I. Zieduonio kūryba išversta į lietuvių, estų, švedų, rumunų, rusų, lenkų, moldavų, ukrainų, gruzinų, armėnų, slovakų, čekų, bulgarų, vokiečių, anglų, prancūzų kalbas.

Poetas aktyviai dalyvavo ir kultūrinėje bei visuomeninėje veikloje. Jis buvo Latvijos kultūros fondo įkūrėjas ir pirmasis jo prezidentas, taip pat Latvijos Respublikos Aukščiausiosios tarybos bei Latvijos instituto vadovas (1998–2000).

Daugiau informacijos ir konferencijos programą galite rasti adresu: http://www.hzf.lu.lv/zinas/t/20192/.