Naujienos

Paroda „Jono Basanavičiaus Praha“

2019-02-26

Vasario 15 d. Marijampolės kultūros centre buvo atidaryta paroda „Jono Basanavičiaus Praha“, kurią parengė Prahos miesto muziejaus istorikas doktorantas Jindřichas Čeladínas, šiuo metu atliekantis praktiką Vytauto Didžiojo universitete. Parodos nuotraukose vaizduojama XIX a. – XX a. sandūroje sparčiai besivystanti Praha, kurioje gyveno, kurią matė ir kuri įkvėpė Lietuvos tautinės kultūros kūrėją Joną Basanavičių. Paroda „Jono Basanavičiaus Praha“ veiks iki kovo 12 d.

Jonas Basanavičius (1851 m. lapkričio 23 d. – 1927 m. vasario 16 d.) – lietuvių tautinio atgimimo ikona – kurį laiką gyveno Prahoje, kur ne tik parašė prakalbą pirmajam laikraščiui „Aušra“, bet taip pat sutiko savo gyvenimo meilę ir būsimą žmoną Gabrielą Eleonorą Mohl.

basan 3  basan 4

Parodos atidarymo akimirkos

Nuotraukų autorė - Danguole Micutienė

basan 1  basan 2 Parodos autorius Jindřich Čeladín

1880 m. baigęs medicinos studijas Maskvoje, kelerius metus jis dirbo gydytoju Bulgarijoje, o 1882–1884 m. išvyko į kelionę po Europą. Praha buvo galutinė jo kelionės stotelė. Į Prahą jis atvyko 1882 m. gruodžio 19 d. ir gyveno iki 1884 m. vasario 1 d. 1883 m. Prahoje J. Basanavičius pirmą kartą susitiko su svarbiu lietuvių tautinio atgimimo atstovu Jonu Šliūpu, o šis susitikimas tapo reikšmingu lietuvių tautiniam atgimimui, nes per jį buvo aptarti „Aušros“ leidimo ir  redagavimo klausimai.

Atvykęs į Prahą J. Basanavičius išsinuomavo butą name „Pas piemenis“ (U Pastuchů) Karolio aikštėje (Karlovo náměstí). Būtent šiame name Jonas Basanavičius parašė įžymiąją prakalbą „Aušrai“. Minimo namo, kaip ir daugelio kitų, Karolio aikštėje dabar jau nebėra, nes buvo nugriauti po Antrojo pasaulinio karo ir jų vietoje pastatyta didelė miesto poliklinika.

1883 m. balandžio mėn. J. Basanavičius persikėlė į Karališkuosius Vinohradus (Královské Vinohrady). Tuomet Vinohradai buvo atskiras miestas su savivalda, nors ir priklausė Prahos miestų sistemai. Vinohraduose gyveno pasiturintys miestiečiai. 1922 m. Vinohradai tapo Prahos miesto dalimi. J. Basanavičius išsinuomavo butą pas ponią Mariją Mikuškovic Balbínovos ir Palackého třída (šiandien Anglická) gatvių kampe. Pagal turimas nuotraukas namas išliko beveik nepakitęs. Netoliese už kampo gyveno J. Basanavičiaus būsima žmona Prahos vokietė Gabriela Elenonora Mohl (1861 m. gruodžio 7 d. – 1889 m. vasario 28 d.), kuri kartu su kitomis seserimis augo Vinohradų name Londono (Londynská) gatvėje. 1884 m. pora susituokė, tais pačiais metais išvyko į Lomą Bulgarijoje, kur 1889 m. Gabriela mirė nuo tuberkuliozės.

Gerai žinoma, kad J. Basanavičių įkvėpė čekų tautinis atgimimas. Praha, kaip ir tuometinis Vilnius, buvo didelės imperijos provincijos miestas. Austrijos imperatorius rezidavo Vienoje, čia veikė pagrindinės valstybinės institucijos ir parlamentas. Tačiau nepaisant sostinės Vienos, Prahoje virė turtingas kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas, miestas sparčiai augo. Buvo statomi nauji tiltai, geležinkelio stotys, atsirado susisiekimas tramvajais. Po Vienos ir Budapešto Praha tapo trečiu svarbiausiu Habsburgų monarchijos miestu. XIX a. Čekijoje buvo atidarytas nacionalinis teatras, nacionalinis muziejus bei kitos kultūros institucijos. Visuomenės gyvenimą praturtino ir  XIX a. pabaigoje suklestėjęs sportas. Žinomiausias čekų sporto klubas „Sakalas“ (Sokol) buvo įkurtas 1862 m.

Gyvendamas Čekijoje J. Basanavičius stebėjo, kaip sėkmingai ir darniai viena šalia kitos gali koegzistuoti čekų, vokiečių, žydų kultūros. Jis mąstė, ar ir Lietuvoje lietuvių kultūra galėtų prilygti dominuojančioms lenkų ir rusų kultūroms, taip pat svajojo apie lietuvių nacionalines kultūrines institucijas, kurias čekams pavyko įsteigti daugiatautėje Habsburgų monarchijoje. Savaime suprantama, kad Rusijos imperijoje tai vargu ar buvo įmanoma, bet pirmasis „Aušros“ numeris leido nubusti lietuvių savimonei.


← grįžti