Naujienos

PAMINĖTAS LIETUVIŲ KALBOS DĖSTYMO BUDAPEŠTE JUBILIEJUS

2021-10-27

Šiais metais, minėdamas lietuvių kalbos dėstymo Budapešto Lorando Etvešo universitete 30 metų jubiliejų, Humanitarinių mokslų fakulteto Slavų ir baltų filologijos instituto Lietuvių kalbos lektoratas visus lietuvių kalbos bičiulius spalio 20 d. pakvietė į konferenciją „Trys dešimtmečiai lituanistikos Lorando Etvešo universitete: tradicijos ir perspektyvos“ ir kelias akademinei bei plačiajai visuomenei skirtas svečių iš Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto paskaitas. Savaitę vykusiuose renginiuose prisiminta lietuvių kalbos dėstymo Budapešte istorija, apžvelgti aktualūs kalbos, literatūros ir istorijos klausimai.

Konferencijoje sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos ambasadorius Vengrijoje Vytautas Pinkus ir ELTE Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas dr. Bartus Dávid. Vaisinga lietuvių kalbos lektorato veikla pasidžiaugė Slavų ir baltų filologijos instituto direktoriaus pavaduotoja dr. habil. Gyöngyösi Mária. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą Lietuvos ambasadorius Vytautas Pinkus prof. dr. Andrášui Zoltánui įteikė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių, o dabartinė Budapešto Baltistikos centro vadovė dr. Arankos Laczhazi pagerbta Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos padėkos raštu ir dovana už ilgametį akademinį ir mokslinį darbą baltistikos srityje, meilės Lietuvai ir lietuvių kalbos skiepijimą Budapešto Lorando Etvešo universiteto Baltistikos centre.

visi_pranesejai  konferencijos_akimirka

Konferencijos dalyviai

Nuotraukos ELTE ir A. Meškerevičiūtės

Dėkodamas už garbų įvertinimą prof. dr. András Zoltán prisiminė 1991 m. priimtą sprendimą pradėti dėstyti lietuvių kalbą Budapešto Lorando Etvešo universitete. Pasak profesoriaus, po trejų metų, ELTE Senato nutarimu, Rusų kalbos katedrai tapus Rytų slavų ir baltų filologijos katedra ir 1999 m. įsteigus Slavų ir baltų filologijos institutą, susidomėjimas lietuvių kalbos studijomis dar labiau išaugo, kviestasi kitų lektorių, į įvairios trukmės lietuvių kalbos kursus Lietuvoje vyko vengrų studentai. Itin svarbūs lituanistikai Vengrijoje buvo 2012-ieji metai, kai ELTE universitete atsirado gretutinė Lituanistikos studijų programa, kurios tikslas – suteikti besimokantiems tvirtų lietuvių kalbos žinių, didinti supratimą apie Lietuvos kultūrą. Pasak profesoriaus kalbą pratęsusios dr. Arankos Laczhazi šios programos absolventai tęsia mokslinę karjerą, dirba viešojo sektoriaus įstaigose, turtina Vengrijos literatūros lauką vertimais iš lietuvių kalbos. Nemažai darbų nuveikta bendradarbiaujant su partneriais Lietuvoje: išleistas lietuvių-vengrų kalbų žodynas, parašyta gramatika ir vadovėlis lietuvių kalbą studijuojantiems vengrams. Autentiškais prisiminimais apie bendradarbiavimo pradžią su ELTE taip pat pasidalijo į Budapeštą dėstyti atvykusi pirmoji lietuvių kalbos dėstytoja Joana Pribušauskaitė.

Po iškilmingos ir nostalgiją keliančios dalies į pranešėjų tribūną žengė mokslinius lituanistikos tyrimus vykdantys svečiai iš Lietuvos ir esami ar buvę ELTE studentai. Doc. dr. Giedrius Tamaševičius (VU) apžvelgė metalingvistinį diskursą Lietuvoje per pastaruosius 100 metų, o ELTE universiteto absolventas Sima Márk svarstė apie Lietuvos kaip erdvinės sąvokos formavimąsi XIX amžiuje. Literatūros dalyje Tölgyesi Beatrix analizavo Moro Jokajaus apysakos „Pajudinkime vyrai, žemė!” lietuvišką vertimą, o doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė (VU) iš mokslinės perspektyvos pristatė nepriklausomybės pradžios šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Paskutinioji konferencijos dalis buvo susijusi su Vilniumi. Patrícia Wojciechowski (ELTE) pasiūlė žvilgterti į valdžios kaitos ir gyventojų daugiatautiškumo ir daugiakonfesiškumo įtaką Vilniaus miesto vaizdui, o prof. Raimonda Ragauskienė (Lietuvos istorijos institutas) papasakojo vengrams apie mažai žinomą ar retai prisimenamą, bet bent jau Vilniaus topografijoje gerai įsitvirtinusį vengrų karį ir politiką Kasparą Bekešą.

 


grįžti