Dr. Joanna Tabor-Książyk apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi
Valstybės dieną, Lietuvos Respublikos prezidentas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanojo dr. Joanną Tabor-Książyk – Varšuvos universiteto Baltistikos skyriaus vedėją, lietuvių literatūros dėstytoją, vertėją ir tyrėją. Įvertintas mūsų bendradarbės ir kolegės indėlis, puoselėjant lietuvių kalbą, skleidžiant lietuvių literatūrą ir kultūrą, kuriant ir plėtojant lietuvių ir lenkų kultūrinius ryšius. Baltistikos skyriaus vedėjos ir jos kolegų sutartinio, kryptingo ir kūrybiško darbo dėka Varšuvos universitete veikia vienas stipriausių Europoje baltistikos studijų centrų.
Joanna Tabor-Książyk yra baltistikos studijų absolventė Varšuvos universitete, Vilniaus universiteto stažuotoja, 2009 m. Varšuvos universitete apgynusi komparatyvistikos srities disertaciją apie Jurgio Savickio ir lenkų tapytojo Witoldo Wojtkiewicziaus kūrybą. Dėsto lietuvių literatūros kursus, veda vertimo seminarus, nuo 2014 m. vadovauja Baltistikos skyriui. Yra išvertusi L. Gutausko, R. Gavelio, B. Jonuškaitės, kitų rašytojų kūrybos, lietuvių mokslininkų humanitarų darbų.
Dr. Joanna Tabor-Książyk ir Lietuvos Respublikos prezidentas
Nuotrauka iš https://www.facebook.com/lietuviuliteraturoskatedra/
Baltnexus – virtualus tinklas, jungiantis visame pasaulyje veikiančius lituanistikos ir baltistikos centrus
Šiandien už Lietuvos ribų veikia apie keturiasdešimt lituanistikos ir baltistikos centrų, dauguma jų susibūrę į lituanistikos ir baltistikos mokslininkų tinklą „Baltnexus“. Tinklas sukurtas įgyvendinant projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“, kuriuo siekiama stiprinti lituanistikos (baltistikos) centrus užsienyje, skatinti jų veiklą ir bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis.
Pasak projekto vadovės dr. Ginos Kavaliūnaitės-Holvoet, įgyvendinant projektą didžiausias dėmesys skiriamas studijoms, padedant užsienyje veikiantiems centrams „ugdyti studentus ir specialistus, kurie ateityje savo veiklą ir galbūt gyvenimą vienu ar kitu būdu susies su Lietuva – dirbs vertėjais, prekiaus, vystys mokslinę veiklą, taps diplomatais“. Paprašėme mokslininkės plačiau papasakoti apie projektą, jo veiklas ir siūlomas galimybes lituanistika besidomintiems studentams.
Daugiau kviečiame skaityti: https://pasauliolietuvis.lt/baltnexus-virtualus-tinklas-jungiantis-visame-pasaulyje-veikiancius-lituanistikos-ir-baltistikos-centrus/
SKELBIAME REGISTRACIJĄ Į LITUANISTINES 2022 M. RUDENS SEMESTRO STUDIJAS VDU
Studijų pradžia – 2022 m. rugpjūčio 22 d., pabaiga – 2022 m. gruodžio 20 d. Atvykstantiems studentams apmokamos studijos, padengiamos kelionės išlaidos, kas mėnesį mokama stipendija.
Daugiau informacijos žr.: Vykstanti registracija.
DR. MANFREDO ŽVIRGŽDO VIZITAS VAŠINGTONO UNIVERSITETE IR SAN DIEGO LITUANISTINĖJE MOKYKLOJE
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Manfredas Žvirgždas 2022 m. gegužės 23-birželio 7 d. lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vašingtono universiteto Skandinavistikos studijų departamente (Siatlas, Vašingtono valstija) ir San Diego lituanistinėje mokykloje (La Mesa, Kalifornijos valstija). Vizito metu Vašingtono universiteto studentams jis skaitė paskaitų ciklą Lietuvių literatūros klasikos kanono formavimasis ir kritinės recepcijos raida, o San Diego lietuvių bendruomenės atstovams ir lituanistinės mokyklos pedagogams skaitė paskaitą „Netikėtas atradimas: akistata su Vinco Mykolaičio-Putino karo metų dienoraščiais“, pristatė LLTI Leidybos centro išleistas serijos „Gyvoji poezija“ knygas (be kitų, ir savo sudarytas Maironio, V. Mačernio, A. Nykos-Niliūno, H. Nagio rinktines), supažindino lituanistinės mokyklos mokytojus su inovatyviais garsinės medžiagos pateikimo būdais vykdant lituanistinę edukaciją.
M. Žvirgždas taip pat dalyvavo tarptautinės humanitarinių mokslų organizacijos „Association for the Advancement of Baltic Studies“ (AABS) mokslinėje konferencijoje „Baltic Studies at Crossroads“ (kuri gegužės 26-29 d. vyko Vašingtono universiteto akademiniame miestelyje Siatle), skaitė pranešimą „Land and Bread: Gastropoetic Nationalist Symbolism in the Epic Poems of Maironis“, dalyvavo diskusijose su baltistais iš viso pasaulio.
Birutės Grašytės-Black ir Lauros Laurušaitės nuotraukos
Parengta paskutinė besimokančiųjų lietuvių kalbos portalo dalis
Baigta rengti paskutinė besimokančiųjų portalo dalis, kuri skirta tarčiai. Portalą kūrė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai įgyvendindami projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“. Nuoroda į portalo tarties dalį: https://kalbu.vdu.lt/mokymosi-priemones/tartis/. Išsami informacija apie parengtas tarties priemones, jų naudojimo galimybes: https://kalbu.vdu.lt/mokymosi-priemones/tartis/apie-tarties-priemones/.
Tarties dalį sudaro keturios priemonės: du žodynai, transkribuoklis ir garsynas.
Dabartinės lietuvių kalbos tarties žodyne pateikiama apie 150 tūkst. žodžių sukirčiuotų ir transkribuotų antraštinių formų.
Tarties žodyną negimtakalbiams sudaro beveik 6 tūkst. dažniausių žodžių iš mokomojo tekstyno, papildomai įtraukta negimtakalbiams aktualių tikrinių žodžių. Žodžiai sukirčiuoti, nurodyta jų kirčiuotė, kirčiavimo variantai (jei yra) ir pateiktos transkribuotos dažnesnės formos. Žodyną įgarsino patyręs lietuvių kalbos dėstytojas prof. dr. Vidas Kavaliauskas.
Transkribuoklis suteikia galimybę vartotojui gauti transkribuotą žodžių, jų junginių ar sakinių variantą, jį parsisiųsti į savo kompiuterį. Atkreipiame dėmesį, kad lietuvių kalbai būdingas didelis žodžių ir jų formų daugiareikšmiškumas, todėl abejotinais atvejais rekomenduojame pasitikrinti žodynuose ir vadovėliuose.
Garsyne galima pasiklausyti, kaip ištariami kai kurie žodžiai realioje kalboje.
Visi pavyzdžiai transkribuojami Tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (žr. VLKK rekomendaciją dėl tarptautinės fonetinės abėcėlės pritaikymo lietuvių kalbai https://vlkk.lt/vlkk-nutarimai/protokoliniai-nutarimai/rekomendacija-del-tarptautines-fonetines-abeceles-pritaikymo-bendrines-lietuviu-kalbos-garsiniams-vienetams-zymeti) ir pateikiami Palemono šriftu.
Kviečiame dėstytojus, mokytojus, lietuvių kalbos besimokančiuosius ir kitus besidominčius lietuvių kalba naudotis naujomis tarties mokymo(si) priemonėmis!
SKELBIAME REGISTRACIJĄ Į LITUANISTINES 2022 M. RUDENS SEMESTRO STUDIJAS VU
Studijos vyks 2022 rugsėjo 2 – gruodžio 21 d. Atvykstantiems studentams apmokamos studijos, padengiamos kelionės išlaidos, kas mėnesį mokama stipendija.
Daugiau informacijos žr.: Vykstanti registracija.
LINO DIDVALIO VIZITAS TARTU UNIVERSITETE
Gegužės 17–24 d. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūrų studijų katedros docentas dr. Linas Didvalis lankėsi Estijoje, Tartu universitete. Vizito metu studentams pristatyta jungtis tarp Baltijos ir Rytų Azijos regionų, ypač Lietuvos ryšiai su Japonija, ir regiono tyrimais paremta prieiga prie baltistikos ir lituanistikos. Taip pat vyko susitikimai su tyrėjais, susipažinta su bibliotekos ir bendraisiais ištekliais, aptartos studijų programos. Praleistas laikas Tartu universitete leido tiek pasidalinti savo žiniomis, tiek ir sustiprinti ryšius, kurie neišvengiamai susilpnėjo COVID-19 pandemijos laikotarpiu, su baltistikos bei kitų sričių regionistikos tyrėjais Tartu universitete, pasidalinti artimo bei tolimesnio laikotarpio planais bei bendradarbiavimo perspektyvomis.
L. Didvalis su universiteto atstovais ir studentais
Lino Didvalio nuotraukos
Tarptautinis Lituanistų kongresas Vroclave
2022 m. gegužės 19-20 dienomis Vroclavo universitete šeštąjį kartą vyko Tarptautinis Lituanistų kongresas. Tai jungtinis Vroclavo universiteto BC ir Vytauto Didžiojo universiteto bei kitų institucijų renginys, kuris subūrė daugybę ir kitų lituanistinėmis aktualijomis besidominčių mokslininkų, tyrėjų, praktikų, kalbininkų, istorikų, literatūrologų, kultūrologų. Projektas „Užsienio Baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ atvėrė galimybes renginyje dalyvauti Baltistikos centrų dėstytojams, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojams.
VI-ajame Kongrese įvairių sričių mokslininkai, visuomenės ir kultūros veikėjai dalyvavo diskusijose šiose sekcijose: lietuvių kalba ir lyginamoji kalbotyra, kultūra, literatūra ir tautosaka, Lietuvos istorija, lietuvių ir lenkų santykiai, Konstitucija, teisinė sistema, politika ir visuomenė, daug dėmesio buvo skiriama ir situacijai Ukrainoje. VI-ame Kongrese vyko įvairi, Lietuvą pristatanti kultūrinė, edukacinė programa bei ekspertų debatai. Pavyko surengti didžiulį tarptautinį lituanistikos ir Lietuvos kultūros renginį ne tik universiteto, bet ir viso Vroclavo miesto bei tarptautiniu mastu.
Į bendrą mokslinę-praktinę diskusiją susirinko Baltistikos centrų dėstytojai, studentai, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovai, mokslininkai, visuomenės ir kultūros veikėjai. Dalyvavo atstovai iš Baltistikos centrų: Helsinkio universiteto BC (Suomija), Talino universiteto BC (Estija), Prahos Karolio universiteto (Čekija), Vienos universiteto BC (Austrija), Varšuvos universiteto BC (Lenkija), Krokuvos Jogailaičių universiteto BC (Lenkija), Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto BC (Lenkija), Stokholmo universiteto BC (Švedija), Lietuvos atstovai iš VDU, LLTI, VU ir kt.
https://labaswroclaw.files.wordpress.com/2022/05/programa-kongres.pdf
https://labaswroclaw.wordpress.com/
Tarptautinio Lituanistų kongreso dalyviai
Kongreso dalyvių nuotraukos
3-ioji tarptautinė hibridinė Prano Skardžiaus konferencija „ŽODŽIŲ DARYBOS, LEKSIKOLOGIJOS, ETIMOLOGIJOS IR MORFOLOGIJOS KRYŽKELĖS“
Š. m. gegužės 26–28 d. Panevėžio raj. vyks 3-ioji tarptautinė hibridinė Prano Skardžiaus konferencija ŽODŽIŲ DARYBOS, LEKSIKOLOGIJOS, ETIMOLOGIJOS IR MORFOLOGIJOS KRYŽKELĖS. Konferencija skirta P. Skardžiaus „Slavų skoliniai lietuvių kalboje“ (1931) ir „Lietuvių kalbos žodžių daryba“ (1941, 1943) paminėti. Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų mokslininkai iš Berlyno Humboldtų universiteto, Budapešto Lorando Etvešo universiteto, Frankfurto prie Maino Goethe’s universiteto, Helsinkio universiteto, Kyjivo nacionalinis Taraso Ševčenkos universiteto, Klaipėdos universiteto, Krokuvos Jogailaičių universiteto, Latvijos universiteto, Lietuvių kalbos instituto, Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto, Stokholmo universiteto, Šveicarijos Konfederacijos Berno universiteto, Varšuvos universiteto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto. Dalis pranešimų bus skaitoma nuotoliniu būdu.
.jpg)
Konferencijos tikslas – suburti sinchroninius ir diachroninius lietuvių ir latvių kalbų gramatinės sistemos tyrimus vykdančią Lietuvos ir užsienio bendruomenę akademiniam dialogui.
Konferenciją galima bus stebėti https://liedm.zoom.us/j/87558427603
Konferencijos programą galima rasti čia: Prano Skardžiaus konferencijos programa.
Kviečiame susipažinti su pranešimų anotacijomis: Skardžiaus-konferencija_anotacijų-rinkinys_2022.
Tikimės, kad konferencija sustiprins Lietuvių kalbos katedros ir įvairių šalių lituanistikos (baltistikos) centrų bendradarbiavimą, o per bendras diskusijas kils minčių tarptautiniams mokslo projektams.
P. Skardžiaus konferencijoje kaip stažuotojai dalyvaus Anita Paider, Laimutė Balode, Edmundas Trumpa, Lidija Leikuma, Jovita Nevulytė ir Otso Vanhala.
Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojų vizitas Latvijos universitete
2022 m. balandžio 20–27 d. Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos skyriaus Lituanistikos centre lankėsi VDU HMF Letonikos centro darbuotojos dr. Auksė Noreikaitė, dr. Kristina Vaisvalavičienė ir Lituanistikos katedros asistentas Joris Kazlauskas. Vizito metu dėstytojai skaitė paskaitas, konsultavo studentus, diskutavo aktualiais lituanistikos ir baltistikos populiarinimo, lituanistinių tyrimų klausimais.
Etnologė dr. A. Noreikaitė studentams skaitė paskaitas apie Lietuvos ir Latvijos paribio sociokultūrinėje erdvėje vykstančius etninius ir lingvistinius procesus – dvikalbystę, taip pat apie lingvistinio tapatumo reikšmę XX–XXI a. pradžios skirtingų vietovių pasienio gyventojų etniniam ir regioniniam tapatumui. Lietuvių kalbos besimokančius studentus mokslininkė ragino tyrinėti įvairius kultūrinius ir lingvistinius reiškinius Lietuvos ir Latvijos pasienyje, nes tokiems tyrimams ypač reikalingi abi baltų kalbas išmanantys tyrėjai.
Literatūrologė dr. K. Vaisvalavičienė skaitė paskaitas apie Lietuvos istorijos ir kultūros kontekstus lietuvių vaikų ir paauglių literatūroje, pristatė lietuvių vaikų literatūros naujienas, aptarė lietuvių literatūros vertimų į latvių kalbą situaciją. Pasakodama apie Lietuvos ir Latvijos kultūrinį bendradarbiavimą, K. Vaisvalavičienė kvietė studentus įsitraukti į Lietuvos ir Latvijos mokyklose vykstantį projektą „Baltų literatūros savaitė“.
Dėstytojas J. Kazlauskas studentams pristatė „genderlekto“ sąvoką ir skirtingus požiūrius į lyčių kalbą bei jos tyrimus. Per paskaitas aptarta, kokias pokalbio strategijas taiko skirtingų visuomenės grupių, skirtingo amžiaus vyrai ir moterys, kas lemia vienokių ar kitokių strategijų pasirinkimą, kokią įtaką pokalbių stilistikai daro bendravimo kontekstas. J. Kazlauskas studentams pristatė savo atliekamus tyrimus (disertaciją „Prozodinė bendrinės lietuvių kalbos žodžių struktūra“), diskutavo apie šalutinius kirčius lietuvių ir latvių kalbose, pateikė praktinių užduočių.
Apie VDU ir LU baltistų bendradarbiavimo ir jaunosios kartos specialistų rengimo bei darbo galimybes taip pat diskutuota su LU HMF Latvistikos ir baltistikos skyriaus Lituanistikos centro vadovu doc. dr. Edmundu Trumpa. Lituanistikos centrui padovanota Vytauto Didžiojo universiteto šimtmečiui skirta prof. dr. Antano Kulakausko knyga „Pirmoji lietuviška Alma Mater: trumpa klasikinio universiteto Kaune istorija“.
VDU dėstytojai LU Lituanistikos centre (E. Trumpos nuotrauka)
Lituanistikos centro vadovui doc. dr. Edmundui Trumpai įteikiama Vytauto Didžiojo universiteto šimtmečio istorija (A. Noreikaitės nuotrauka)