Naujienos

PROF. DR. JURGIO PAKERIO VIZITAS HELSINKIO UNIVERSITETE

Lapkričio 19-22 dienomis Helsinkio universitete viešėjo Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius dr. Jurgis Pakerys. Vizito metu prof. dr. J. Pakerys perskaitė paskaitas „Periphrastic causative constructions in Baltic“ ir „Morphological adaptation of verbal and adjectival borrowings in Latvian and Lithuanian“, baltistikos ir bendrosios kalbotyros klausimus aptarė su prof. Laimute Balode, prof. Riho Grünthaliu ir prof. Seppo Kittillä.

Jurgis Pakerys Helsinkio universitetas 1  Jurgis Pakerys Helsinkio universitetas 2

Dr. Jurgis Pakerys Helsinkio universitete

BC studentų nuotraukos

Daugiau

FILOLOGINIAI TYRIMAI IR SKAITMENINĖ HUMANITARIKA

Lapkričio 28–29 d. Vilniaus universitete Filologijos fakultete įvyko Baltistikos katedros organizuotas senųjų lietuviškų tekstų skaitmeninimo problemoms ir perspektyvoms aptarti skirtas renginys „Senųjų lietuviškų tekstų rengimas tyrimams“. Vienas svarbiausių jo tikslų – suburti šioje srityje dirbančius mokslininkus, kad jie pristatytų savo darbų rezultatus ar planus, pasidalintų skaitmeninimo patirtimi, taip pat tikintis, kad per seminarą kilusios idėjos ir įgyti įgūdžiai padės ateityje vykdyti taikomuosius lietuvių kalbos tyrimus naudojant skaitmenines technologijas.

Pirmoji skaitmeninės humanitarikos problemoms skirta konferencija buvo surengta 2018 m. rugpjūčio 2 d. tarptautinėje Salų kalbotyros vasaros mokykloje Academia Grammaticorum Salensis Quinta Decima, jos inspiracijomis dabartinio renginio tikslai buvo išplėsti ir pakviesta daugiau dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos. Pranešimus apie skaitmeninių duomenų bazių kūrimą ir tekstų anotavimą skaitė filologai, istorikai, bibliotekininkai ir programuotojai. Svarbus šio renginio rezultatas yra surastas skirtingų sričių mokslininkų sutarimas ir konstruktyvus dalyvavimas diskusijoje.

SAM_4071 SAM_4108

Akimirkos iš VU Baltistikos katedros organizuoto renginio

Ernestos Kazakėnaitės nuotraukos

Daugiau

Baltistų konferencija „Baltų kalbos ir kultūros diasporoje“

Greifsvaldo universitete Baltistikos institute 2020 m. birželio 17-19 d. rengiama baltistų konferencija „Baltų kalbos ir kultūros diasporoje“.

Šiuo metu beveik 272 milijonai žmonių gyvena ne savo gimtojoje šalyje. Baltijos šalyse pirmoji didesnė emigracijos banga kilo XIX amžiuje. Daug latvių ir lietuvių tebemigruoja. Ankstesnes kartas išvykti skatino sunkios gyvenimo sąlygos, karai, gyventojų persekiojimai ir trėmimai. Šių laikų migraciją iš Latvijos ir Lietuvos lemia atsivėrusios valstybių sienos, pasaulinės finansų krizės, euro įvedimas ar geresnės studijų ir darbo sąlygos svetur.

Daugeliui emigrantų – tiek kalbančių latviškai ar lietuviškai, tiek Latvijos ir Lietuvos kitakalbių – šiuolaikinėje baltų diasporoje nuo pat pradžių svarbu išlaikyti savo kalbą, kultūrą ir tapatybę. Vienus gyvenimas svetimoje šalyje skatina ypatingai puoselėti gimtąją kalbą ir kultūrą, kitiems svarbiau prisitaikyti prie naujos aplinkos, nors ir palaikant savo kalbos ir kultūros vertybes.

KVIETIMAS

Daugiau

LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTO VYRESNIOJO MOKSLO DARBUOTOJO DOC. DR. VIGMANTO BUTKAUS VIZITAS POZNANĖS ADOMO MICKEVIČIAUS UNIVERSITETE

Lapkričio 17–21 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Vigmantas Butkus lankėsi Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete. Doc. dr. V. Butkus Baltologijos centro studentams skaitė paskaitą „Lietuvių ir latvių klasikinės poezijos paradigmos: lyginamoji analizė“.

Poznanėje doc. dr. V. Butkus vedė seminarą visiems besidomintiems báltų literatūrų ryšiais ir sąsajomis, kuris vyko atviro seminarų ciklo „Bezkresy“ rėmuose. Seminare „Bendrabaltiška savimonė literatūroje“ buvo pristatytos ir analizuotos pagrindinės tokiõs savimonės tendencijos ir tipiškiausios jos literatūrinės apraiškos lietuvių ir latvių literatūrose. Po seminaro tyrėjas dalyvavo Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto baltistus studentus ir dėstytojus subūrusioje Latvijos nepriklausomybės paminėjimo šventėje.

Informacija Baltnexus'ui_1 paskaita studentams  Informacija Baltnexus'ui_2 seminaras Bezkresy

Vigmanto Butkaus paskaita Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Baltologijos centro studentams (kairėje)

ir seminaras seminarų cikle „Bezkresy“ (dešinėje)

Dr. Justynos Prusinowskos nuotraukos

Daugiau

projektas apie senąsias lietuvių ir latvių kalbų postiles

Ateinančiais metais Berlyno Humboldtų universitete prasidės naujas projektas apie senąsias lietuvių ir latvių kalbų postiles.

Ieškomi du Baltistikos absolventai, kurie rašytų savo disertaciją šiomis temomis: vienas apie lietuvių, kitas - apie latvių postiles.

Daugiau informacijos žr.:

https://www.personalabteilung. hu-berlin.de/de/ stellenausschreibungen/ wissenschaftlicher- mitarbeiter-m-w-d-mit-65-v-h- d-regelm-arbeitszeit-e-13-tv- l-hu-drittmittelfinanzierung- befristet-fuer-4-jahre-1

https://www.personalabteilung. hu-berlin.de/de/ stellenausschreibungen/ wissenschaftlicher- mitarbeiter-m-w-d-mit-65-v-h- d-regelm-arbeitszeit-e-13-tv- l-hu-drittmittelfinanzierung- befristet-fuer-4-jahre-2

DOC. DR. LINOS PLAUŠINAITYTĖS VIZITAS FRANKFURTO PRIE MAINO GOETHĖS UNIVERSITETE

Lapkričio 11–16 d. Vilniaus universiteto docentė dr. Lina Plaušinaitytė lankėsi Frankfurto prie Maino Goethės universiteto Empirinės kalbotyros institute, kuriame veikia baltistikos ir lituanistikos studijų programa, vadovaujama prof. dr. Jolantos Gelumbeckaitės. Universitete doc. dr. L. Plaušinaitytė skaitė viešą paskaitą apie rankraštinio Jokūbo Brodovskio žodyno metodikos specifiką („Das handschriftliche deutsch-litauische Wörterbuch von Jacob Brodowski – ein lexikographisches Methodensammelsurium des 18. Jhs.“), kurios klausėsi ne vien baltistikos programos studentai ir dėstytojai, bet ir kiti Empirinės kalbotyros instituto darbuotojai bei studentai.

Vizito metu doc. dr. L. Plaušinaitytė susitiko su instituto darbuotojais, dalyvavo seminaruose ir diskusijose. Per pokalbius buvo skirta lietuvių-vokiečių kalbų leksikografijos problemoms ir besimokančiųjų lietuvių kalbos reikmėms pritaikyto žodyno klausimams spręsti. Svarstytos galimybės bendromis jėgomis toliau tęsti ankstesnio projekto metu pradėtą rengti mokomąjį lietuvių-vokiečių kalbų žodynėlį LiDeW.

PLAUS1  PLAUS2

Dr. Lina Plaušinaitytė skaito viešą paskaitą apie rankraštinio Jokūbo Brodovskio žodyno metodikos specifiką

BC studentų nuotraukos

Daugiau

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO DOC. DR. LAIMOS ANGLICKIENĖS IR DR. JURGITOS MACIJAUSKAITĖS-BONDOS VIZITAS ČERNOVCŲ JURIJAUS FEDKOVYČIAUS UNIVERSITETE

Lapkričio 4-11 d. Černovcų Jurijaus Fedkovyčiaus universiteto Baltistikos centre lankėsi Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojos doc. dr. Laima Anglickienė ir dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda. Vizito metu lietuvių kalbos besimokantiems studentams buvo skaitomos paskaitos apie lietuvių etnologiją. Dr. J. Macijauskaitė-Bonda studentus supažindino su lietuvių etiologinėmis ir mitologinėmis sakmėmis. Studentai kartu su doc. dr. L. Anglickiene žiūrėjo filmą apie lietuvių kalendorines šventes, diskutavo apie lietuvių ir ukrainiečių tradicijų skirtumus. Vėliau studentams buvo surengta viktorina apie Lietuvą ir lietuvių tradicijas.

VDU dėstytojos lankėsi įvairiuose Černovcų Jurijaus Fedkovyčiaus universiteto padaliniuose ir susitiko su Tarptautinių ryšių tarnybos, Užsienio kalbų fakulteto, įvairių katedrų vadovais ir aptarė tolimesnio bendradarbiavimo galimybes.

4 

Po diskusijos su studentais

Fotografavo L. Anglickienė ir centro studentai

Daugiau

Prof. Artūro Ozolo dienų tarptautinė mokslinė konferencija „Gramatika ir kalbos mokymasis“

Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos skyriaus Latvių ir bendrosios kalbotyros bei Baltų kalbotyros katedros kviečia dalyvauti prof. Artūro Ozolo dienų tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Gramatika ir kalbos mokymasis“, 2020 m. kovo 19-20 d.

2020 m. konferencija skirta gramatikos aprašymo principams ir gramatikos klausimų interpretacijai mokant gimtosios kalbos, jos tarmių bei mokantis kitų kalbų – tiek sinchroniniu, tiek diachroniniu aspektu.

Konferencijoje laukiame bendrų, arealinių, tipologinių, pažintinių, funkcinių, lyginamųjų, komparatyvinių ir kt. gramatinių latvių ir kitų kalbų medžiagos tyrimų.

 

Daugiau

LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTO MOKSLININKĖS DR. DALIOS SATKAUSKYTĖS VIZITAS TARTU UNIVERSITETE

Spalio 20–26 d. Tartu universiteto Užsienio kalbų ir kultūrų koledže Estų, Baltų ir Azijos kalbų departamente lankėsi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Dalia Satkauskytė. Vizito metu anglų kalba ji skaitė paskaitų ciklą „Sovietinio laikotarpio lietuvių literatūra“, kurį  sudarė trys paskaitos: „Lietuvių literatūra ir daugianacionalinės lietuvių literatūros projektas“, „Lietuvių literatūros modernėjimas sovietmečiu“, „Tautos dainiaus problema. Justino Marcinkevičiaus atvejis“.

Per paskaitų ciklą dr. D. Satkauskytė klausytojams ne tik pristatė pagrindinius lietuvių literatūros raidos etapus sovietmečiu, bet ir aptarė šiuolaikinės Lietuvos diskusijas, kurios smarkiai skiriasi nuo sovietmečio kultūros recepcijos Estijoje, dėl sovietinio palikimo. Tai kolegoms iš Estijos suteikė tam tikrus lyginamosios analizės metmenis, atskleidė ne tik literatūrinių tradicijų, bet ir mentaliteto skirtumus.

Dr. D. Satkauskytė aptarė Baltistikos centro studentų ir dėstytojų galimas tolesnes bendradarbiavimo galimybes, konsultavo dėl šiuolaikinės lietuvių literatūros vertimų į estų kalbą planų sudarymo bei supažindino su naujausiais lietuvių literatūros tyrimais, metodologinėmis jų inovacijomis. 

sat1  sat2

Tartu universiteto lankėsi LLTI vyriausioji mokslo darbuotoja Dalia Satkauskytė

BC studentų nuotraukos

Daugiau

Trijų dienų „Baltistų agoros“ ciklo mokslinis seminaras „KOMPARATYVINIAI MAINAI: BALTISTIKA IR PASAULIO LITERATŪRA“

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Krokuvos Jogailaičių universitetu maloniai kviečia dalyvauti trijų dienų „Baltistų agoros“ ciklo moksliniame seminare „Komparatyviniai mainai: baltistika ir pasaulio literatūra“, kuris vyks 2020 m. balandžio 23–25 d. Lenkijoje, Krokuvoje.

Baltijos valstybių šimtmečiai praėjo, jau gyvename brandžių valstybių laikotarpiu, kai galime lygintis su kitomis šalimis kaip lygiaverčiai dialogo partneriai. Kur atsiduria baltų kultūros žvelgiant pasauliniu mastu? Kaip mažosioms tautoms įprasminti savo tapatybę? Ar skaitmeninėje eroje, kai humanitarikai apskritai kyla iššūkių, mažosioms tautoms tampa lengviau ar sunkiau įprasminti savo tapatybę? Ar baltistika – perspektyvi humanitarikos kryptis interneto amžiuje? Ar Baltijos šalys – centro periferija, ar periferijos centras?

Laukiame pranešimų, kurie aktualizuotų Baltijos kultūrų, literatūrų, folkloro savitumą žvelgiant iš Europos centrų, kur dėstoma lietuvių ir latvių kalba, literatūra, kultūra. Svarbus komparatyvinių mainų aspektas yra ne tik perdavimas, susikalbėjimas, lyginimas, bet ir vertimas, kuris paskatina kultūrų sinergiją, todėl jis taps svarbiu seminaro teminiu akcentu.

Renginiu siekiama sutelkti įvairių lygmenų akademinės bendruomenės narius iš Lietuvos ir užsienio: dėstytojus, doktorantus, bakalauro ir magistro pakopų studentus. Laukiami pranešimai, kurie padėtų ryškinti Baltijos arealo šalių išskirtinumo, savitumo ir tarpusavio bendrumo tendencijas kitų Europos valstybių kontekste.

 Agora_2020

Daugiau

<< <Puslapis 2 iš 66> >>