Naujienos

LINO DIDVALIO VIZITAS TARTU UNIVERSITETE

Gegužės 17–24 d. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūrų studijų katedros docentas dr. Linas Didvalis lankėsi Estijoje, Tartu universitete. Vizito metu studentams pristatyta jungtis tarp Baltijos ir Rytų Azijos regionų, ypač Lietuvos ryšiai su Japonija, ir regiono tyrimais paremta prieiga prie baltistikos ir lituanistikos. Taip pat vyko susitikimai su tyrėjais, susipažinta su bibliotekos ir bendraisiais ištekliais, aptartos studijų programos. Praleistas laikas Tartu universitete leido tiek pasidalinti savo žiniomis, tiek ir sustiprinti ryšius, kurie neišvengiamai susilpnėjo COVID-19 pandemijos laikotarpiu, su baltistikos bei kitų sričių regionistikos tyrėjais Tartu universitete, pasidalinti artimo bei tolimesnio laikotarpio planais bei bendradarbiavimo perspektyvomis.

Didvalis1

L. Didvalis su universiteto atstovais ir studentais

Lino Didvalio nuotraukos

Daugiau

Tarptautinis Lituanistų kongresas Vroclave

2022 m. gegužės 19-20 dienomis Vroclavo universitete šeštąjį kartą vyko Tarptautinis Lituanistų kongresas. Tai jungtinis Vroclavo universiteto BC ir Vytauto Didžiojo universiteto bei kitų institucijų renginys, kuris subūrė daugybę ir kitų lituanistinėmis aktualijomis besidominčių mokslininkų, tyrėjų, praktikų, kalbininkų, istorikų, literatūrologų, kultūrologų. Projektas „Užsienio Baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ atvėrė galimybes renginyje dalyvauti Baltistikos centrų dėstytojams, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojams.

VI-ajame Kongrese įvairių sričių mokslininkai, visuomenės ir kultūros veikėjai dalyvavo diskusijose šiose sekcijose: lietuvių kalba ir lyginamoji kalbotyra, kultūra, literatūra ir tautosaka, Lietuvos istorija, lietuvių ir lenkų santykiai, Konstitucija, teisinė sistema, politika ir visuomenė, daug dėmesio buvo skiriama ir situacijai Ukrainoje. VI-ame Kongrese vyko įvairi, Lietuvą pristatanti kultūrinė, edukacinė programa bei ekspertų debatai. Pavyko surengti didžiulį  tarptautinį lituanistikos ir Lietuvos kultūros renginį ne tik universiteto, bet ir viso Vroclavo miesto bei tarptautiniu mastu.

Į bendrą mokslinę-praktinę diskusiją susirinko Baltistikos centrų dėstytojai, studentai, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovai, mokslininkai, visuomenės ir kultūros veikėjai. Dalyvavo atstovai iš Baltistikos centrų: Helsinkio universiteto BC (Suomija), Talino universiteto BC (Estija), Prahos Karolio universiteto (Čekija), Vienos universiteto BC (Austrija), Varšuvos universiteto BC (Lenkija), Krokuvos Jogailaičių universiteto BC (Lenkija), Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto BC (Lenkija), Stokholmo universiteto BC (Švedija), Lietuvos atstovai iš VDU, LLTI, VU ir kt.

https://labaswroclaw.files.wordpress.com/2022/05/programa-kongres.pdf

https://labaswroclaw.wordpress.com/

Vroclavas_4  Vroclavas_5

Tarptautinio Lituanistų kongreso dalyviai

Kongreso dalyvių nuotraukos

Daugiau

3-ioji tarptautinė hibridinė Prano Skardžiaus konferencija „ŽODŽIŲ DARYBOS, LEKSIKOLOGIJOS, ETIMOLOGIJOS IR MORFOLOGIJOS KRYŽKELĖS“

Š. m. gegužės 26–28 d. Panevėžio raj. vyks 3-ioji tarptautinė hibridinė Prano Skardžiaus konferencija ŽODŽIŲ DARYBOS, LEKSIKOLOGIJOS, ETIMOLOGIJOS IR MORFOLOGIJOS KRYŽKELĖS. Konferencija skirta P. Skardžiaus „Slavų skoliniai lietuvių kalboje“ (1931) ir „Lietuvių kalbos žodžių daryba“ (1941, 1943) paminėti. Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų mokslininkai iš Berlyno Humboldtų universiteto, Budapešto Lorando Etvešo universiteto, Frankfurto prie Maino Goethe’s universiteto, Helsinkio universiteto, Kyjivo nacionalinis Taraso Ševčenkos universiteto, Klaipėdos universiteto, Krokuvos Jogailaičių universiteto, Latvijos universiteto, Lietuvių kalbos instituto, Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto, Stokholmo universiteto, Šveicarijos Konfederacijos Berno universiteto, Varšuvos universiteto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto. Dalis pranešimų bus skaitoma nuotoliniu būdu.

Skardžiaus coveris-01 (1)

Konferencijos tikslas – suburti sinchroninius ir diachroninius lietuvių ir latvių kalbų gramatinės sistemos tyrimus vykdančią Lietuvos ir užsienio bendruomenę akademiniam dialogui.

Konferenciją galima bus stebėti https://liedm.zoom.us/j/87558427603

Konferencijos programą galima rasti čia: Prano Skardžiaus konferencijos programa.

Kviečiame susipažinti su pranešimų anotacijomis: Skardžiaus-konferencija_anotacijų-rinkinys_2022.

Tikimės, kad konferencija sustiprins Lietuvių kalbos katedros ir įvairių šalių lituanistikos (baltistikos) centrų bendradarbiavimą, o per bendras diskusijas kils minčių tarptautiniams mokslo projektams.

P. Skardžiaus konferencijoje kaip stažuotojai dalyvaus Anita Paider, Laimutė Balode, Edmundas Trumpa, Lidija Leikuma, Jovita Nevulytė ir Otso Vanhala. 

Daugiau

57-oji Arturo Ozolo dienos konferencija

Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros katedra kviečia atvykti ir tiesiogiai dalyvauti 57-oje Arturo Ozolo dienos konferencijoje KALBOS PAVELDAS: J. ENDZELĪNO „LETTISCHES LESEBUCH“ (1922) – 100, kuri vyks 2022 m. gegužės 20– 21 d. Rygoje.


Mokslinė praktinė konferencija skirta diachroniniams baltų kalbų ir jų tarmių tyrimams. Minėdami „Lettisches Lesebuch“ (1922) ypatingą dėmesį skirsime baltų kalbų tarminio paveldo klausimams: tarmių tekstų chrestomatijų kūrimui, fonetinės transkripcijos principams ir ligšiolinei šio darbo patirčiai, tarminio paveldo platinimo galimybėms mūsų laikais ir kt.


Daugiau informacijos: KVIETIMAS, IELŪGUMS.

Konferencijos programa: Ozols_2022_programma.

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojų vizitas Latvijos universitete

2022 m. balandžio 20–27 d. Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos skyriaus Lituanistikos centre lankėsi VDU HMF Letonikos centro darbuotojos dr. Auksė Noreikaitė, dr. Kristina Vaisvalavičienė ir Lituanistikos katedros asistentas Joris Kazlauskas. Vizito metu dėstytojai skaitė paskaitas, konsultavo studentus, diskutavo aktualiais lituanistikos ir baltistikos populiarinimo, lituanistinių tyrimų klausimais.

Etnologė dr. A. Noreikaitė studentams skaitė paskaitas apie Lietuvos ir Latvijos paribio sociokultūrinėje erdvėje vykstančius etninius ir lingvistinius procesus – dvikalbystę, taip pat apie lingvistinio tapatumo reikšmę XX–XXI a. pradžios skirtingų vietovių pasienio gyventojų etniniam ir regioniniam tapatumui. Lietuvių kalbos besimokančius studentus mokslininkė ragino tyrinėti įvairius kultūrinius ir lingvistinius reiškinius Lietuvos ir Latvijos pasienyje, nes tokiems tyrimams ypač reikalingi abi baltų kalbas išmanantys tyrėjai.

Literatūrologė dr. K. Vaisvalavičienė skaitė paskaitas apie Lietuvos istorijos ir kultūros kontekstus lietuvių vaikų ir paauglių literatūroje, pristatė lietuvių vaikų literatūros naujienas, aptarė lietuvių literatūros vertimų į latvių kalbą situaciją. Pasakodama apie Lietuvos ir Latvijos kultūrinį bendradarbiavimą, K. Vaisvalavičienė kvietė studentus įsitraukti į Lietuvos ir Latvijos mokyklose vykstantį projektą „Baltų literatūros savaitė“.

Dėstytojas J. Kazlauskas studentams pristatė „genderlekto“ sąvoką ir skirtingus požiūrius į lyčių kalbą bei jos tyrimus. Per paskaitas aptarta, kokias pokalbio strategijas taiko skirtingų visuomenės grupių, skirtingo amžiaus vyrai ir moterys, kas lemia vienokių ar kitokių strategijų pasirinkimą, kokią įtaką pokalbių stilistikai daro bendravimo kontekstas. J. Kazlauskas studentams pristatė savo atliekamus tyrimus (disertaciją „Prozodinė bendrinės lietuvių kalbos žodžių struktūra“), diskutavo apie šalutinius kirčius lietuvių ir latvių kalbose, pateikė praktinių užduočių.

Apie VDU ir LU baltistų bendradarbiavimo ir jaunosios kartos specialistų rengimo bei darbo galimybes taip pat diskutuota su LU HMF Latvistikos ir baltistikos skyriaus Lituanistikos centro vadovu doc. dr. Edmundu Trumpa. Lituanistikos centrui padovanota Vytauto Didžiojo universiteto šimtmečiui skirta prof. dr. Antano Kulakausko knyga „Pirmoji lietuviška Alma Mater: trumpa klasikinio universiteto Kaune istorija“.

1_VDU dėstytojai Lituanistikos centre  2_Lituanistikos centro vadovui VDU dovana

VDU dėstytojai LU Lituanistikos centre (E. Trumpos nuotrauka)

Lituanistikos centro vadovui doc. dr. Edmundui Trumpai įteikiama Vytauto Didžiojo universiteto šimtmečio istorija (A. Noreikaitės nuotrauka)

Daugiau

VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros doktorantės Veslavos Sidaravičienės vizitas Varšuvos universitete

2022 balandžio 24 – gegužės 1 d. Varšuvos universiteto Baltistikos centre viešėjo VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros doktorantė Veslava Sidaravičienė. Baltistikos studentams ir dėstytojams skaitė paskaitas šiomis temomis: „Neoficialiųjų urbanonimų vartosena lietuvių jaunimo šnekamojoje kalboje“ ir „Neoficialiųjų urbanonimų vartosena lenkų jaunimo šnekamojoje kalboje“. Studentai ir dėstytojai buvo supažindinti su neoficialiųjų pavadinimų sąvoka bei šiam sluoksniui būdingomis ypatybėmis, atliekamais tyrimais bei pristatytas Vilniaus lietuvių ir lenkų jaunimo šnekamosios kalbos pavadinimų inventorius.

taisyta 01 taisyta 02 taisyta 03

Varšuvos universiteto Baltistikos centro dėstytojai ir studetai

Nuotraukos Joanos Tabor

Daugiau

BALTIJOS ŠALIŲ STUDENTŲ KONFERENCIJA

Kviečiame dalyvauti Baltijos šalių studentų konferencijoje „Baltijos šalių tiltai“ (“Bridges in the Baltics”), kuri vyks rugsėjo 23-24 d. Varšuvos universitete.

Daugiau informacijos žr.: Baltic_Brigdes_2022_call.

Kovo 20–27 dienomis Lorando Etvešo universiteto Baltistikos centre viešėjo Vilniaus universiteto profesorė Kristina Rutkovska ir dr. Gina Kavaliūnaitė

Vizito metu buvo perskaityti du paskaitų ciklai: ciklas apie lietuvių liaudies kultūrą ir viešojo diskurso analizę (Kristina Rutkovska) ir ciklas apie Reformacijos procesus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Vengrijoje dėmesį koncentruojant į Biblijos vertimus ir jų vertimo techniką (Gina Kavaliūnaitė).

Cikle apie Reformacijos procesus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Vengrijoje aptartos konfesinio gyvenimo abiejose šalyse XVI–XVII a. paralelės: tuo metu abiejose šalyse buvo gana stiprios kalvinistų bendruomenės, tačiau nė vienoje iš šalių nebuvo aukštosios evangelikų reformatų mokyklos. Kalvinistai iš Vengrijos ir LDK vykdavo studijuoti į Nyderlandų aukštąsias mokyklas.  Olandijoje XVII a. pirmoje pusėje buvo išverstas ir išspausdintas iki šių laikų garsiausias Šventojo Rašto vertimas į olandų kalbą – Generalinių luomų Biblija arba Statenbijbel. Šią Bibliją į savo gimtąsias kalbas vertė tuo metu Franekerio akademijoje studijavę studentai – vengras Szatmári Őtvős ir lietuvis Samuelis Boguslavas Chylinskis. Šioms istorinėms paralelėms buvo skiriamas didelis dėmesys.

Cikle apie lietuvių liaudies kultūrą ir viešojo diskurso analizę buvo pristatytas lietuvių paremijose ir tikėjimuose įsitvirtinęs stereotipinis moters įsivaizdavimas, supažindinta su patarlių semantinės kultūrinės analizės  principais, kalbama apie liaudiškosios moralės reglamentavimo būdus bei jų sąsajomis su dabartimi. Nagrinėjant šnekamosios kalbos ir publicistikos tekstus, parodyta lietuvių kultūrai būdingos kultūremos „dvaras“ struktūra, jos skirtingos negu istoriniuose šaltiniuose įsitvirtinusio vaizdo ypatybes, supažindinta su sakytinės istorijos metodais bei jų taikymo įvairiuose tyrimuose aspektais.

Po paskaitų buvo apžiūrėta Slavų ir baltų filologijos instituto biblioteka, susipažinta su ten saugomais vertingais leidiniais, bendrauta su centro studentais ir dėstytojais. Vyko pokalbiai ir konsultacijos įvairiomis temomis, pristatyti atliekami Vilniaus universitete, Filologijos fakultete mokslo darbai, svarstoma apie bendrus tyrimus, dalyvavimą Vilniuje rengiamose konferencijose bei vasaros mokyklose, studentų įsitraukimą į bendras veiklas.

 Budap1  Budap2

Lorando Etvešo universiteto Baltistikos centro studentai

Ginos Kavaliūnaitės-Holvoet nuotraukos

Daugiau

DISKUSIJA „LITUANISTIKA (BALTISTIKA) UŽSIENYJE: VYKDOMOS VEIKLOS IR GAIRĖS ATEIČIAI“

Balandžio 6 d. Vilniaus universitete įvyko diskusija „Lituanistika (baltistika) užsienyje: vykdomos veiklos ir gairės ateičiai“. Joje dalyvavo Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos mokslo, švietimo ir sporto ministerijos bei užsienio baltistikos centrų atstovai. Susirinkusius dalyvius pasveikino Vilniaus universiteto kancleris Raimundas Balčiūnaitis, LMŠSM atstovė Daiva Žemgulienė ir VU Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. Diskusijos tikslas – apžvelgti užsienio baltistikos centrams Lietuvos Respublikos teikiamos paramos struktūrą ir istoriją, aptarti, kurios šiuo metu vykstančio projekto „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ veiklos yra naudingiausios užsienio BC ir kurias būtina tęsti pasibaigus projektui. Diskusijos dalyviai priėmė rezoliuciją.

Diskusijos programa.

Ekranas  Inesa

Diskusijos dalyviai

Kristinos Astravaitės nuotraukos

 

Daugiau

RAMIŲ VELYKŲ

Velykos 20221024_1

<< <Puslapis 2 iš 77> >>