Kvietimas dalyvauti studentų konferencijoje „Bridges in the Baltics“
2024 m. spalio 4–5 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks 11-oji tarptautinė studentų konferencija „Bridges in the Baltics”. Tai jau tradicija tapęs studentų mokslinis renginys, į Vilnių grįžtantis trečią kartą. Labai kviečiame bakalauro, magistro ir doktorantūros studentus skaityti pranešimus įvairiomis kalbos, literatūros, kultūros, meno, politikos ir kt. temomis (žr. skelbime).
Pranešimai gali būti skaitomi lietuvių, latvių, estų ir anglų kalbomis. Pranešimų skaidrės – anglų kalba.
Registracija iki 2024 m. liepos 1 d. adresu https://forms.gle/h9j5QoeqsJXWbGx68, patvirtinimai bus išsiųsti iki liepos 10 d.
Dalyvavimas nemokamas, kelione į renginio vieta ir nakvyne dalyviai turi pasirūpinti patys.
Daugiau informacijos Facebook (https://www.facebook.com/balticbridge), konferencijos puslapyje (https://sisu.ut.ee/balticbridge/avaleht) ar el. paštu bridgesinthebaltics2024@gmail.com
Renginį organizuoja VU BKKI Baltistikos katedra.
IŠLEISTI VARŠUVOS UNIVERSITETO BALTISTIKOS KATEDROS ABSOLVENTŲ VERTIMAI
2024 m. pradžioje išleisti Varšuvos universiteto Bendrosios kalbotyros, gestotyros ir baltistikos katedros absolventų versti lietuvių ir latvių poezijos rinkiniai. Piotr Ruciński iš latvių kalbos išvertė Arvilo Vigulo poezijos rinkinį „Pchli cyrk“ (Blusu cirks), o Dominika Jagiełka - Ievos Toleikytės „Czerwony śliski pałac“ (Raudonas slidus rūmas).
Arvilo Vigulo „Pchli cyrk“ ir Ievos Toleikytės „Czerwony śliski pałac“
Nuotrauka iš interneto
Šviesių Velykų ir gražaus pavasario linki Varšuvos universiteto baltistai
Kviečiame teikti paraiškas 59-ajai Arturo Ozolo dienos KONFERENCIJAI „BALTŲ KALBŲ SISTEMOS ELEMENTŲ ĮVAIROVĖ IR DĖSNINGUMAI“
Mokslinė konferencija skirta bet kurio lygmens baltų kalbų ir tarmių sistemos elementų sinchroniniams ir diachroniniams tyrimams su visa tiriamųjų objektų ir metodų įvairove: nuo fonetikos iki sintaksės, nuo senųjų raštų ir onomastikos iki sociolingvistikos ir kompiuterinės lingvistikos.
Šiemet sukanka 380 metų nuo pirmosios latvių kalbos gramatikos – J. G. Rehehuseno „Manuductio ad linguam lettonicam“ (1644) – pasirodymo.
Konferencija vyks 2024 m. balandžio 19 d. Rygoje, LU Humanitarinių mokslų fakultete (Visvalža 4A).
Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro sveikinimas su šv. Kalėdomis ir Naujaisiais Metais
Sveiki sulaukę Šventų Kalėdų
Ramių Kalėdų ir geresnių Naujųjų Metų linki Varšuvos baltistai
SAKARTVELO LITUANISTIKOS DEŠIMTMETIS
2022 m. spalio 5 d. Sakartvelo technikos universitete vyko konferencija „Lituanistika Sakartvele“, skirta universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro 10 metų jubiliejui pažymėti. Konferencijos dalyvius sveikino Lituanistinio švietimo užsienyje globėja Diana Nausėdienė, Lietuvos ir Sakartvelo švietimo, mokslo ir sporto viceministrai Gintautas Jakštas ir Nunuka Mickiewicz, Lietuvos ambasadorius Sakartvele Andrius Kalindra, technikos universiteto rektorius prof. dr. Davidas Gurgenidzė.
Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė didelis būrys kolegų, atvykusių iš Lietuvos: prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė, doc. dr. Regina Kvašytė, dr. Gina Holvoet (Vilniaus universitetas); dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda, dr. Teresė Ringailienė (Vytauto Didžiojo universitetas); prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė, dr. Laura Laurušaitė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas); prof. dr. Saulius Stumbra, dr. Kristina Blockytė-Naujokė, Jūratė Derukaitė (Klaipėdos universitetas); Vaiva Juškienė, doc. dr. Dalia Kačinaitė-Vrubliauskienė (Vilniaus kolegija); Diana Bomblauskienė (Telšių kultūros centras); Tautvydas Kontrimavičius (A. Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus); Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas prof. dr. Vidas Kavaliauskas bei esami ir buvę Lituanistikos centro studentai (Giorgi Kobakhidzė, Sophio Tabatadzė, Daviti Leshkasheli, Irakli Vardiashvili, Irakli Dudauri, Natia Gogolauri, Sopiko Jamagidzė), Tbilisio sekmadieninės lituanistinės mokyklos mokytoja Lidija Giorgobiani.
Konferencijoje buvo perskaitytas 21 pranešimas. Konferencija truko 8 valandas – nuo ryto iki vakaro. Išskirtinį dėmesį konferencijai parodė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos delegacija (viceministras Gintautas Jakštas ir vyr. specialistė Daiva Žemgulienė) ir Lietuvos Respublikos Prezidento vyr. patarėja Jolanta Karpavičienė – visą dieną dalyvavę konferencijos darbe ir atskirai surengtoje diskusijoje apie lituanistinio švietimo pasaulio universitetuose dabartį ir ateities perspektyvas. Į konferenciją atvykusius dalyvius kartveliška ir lietuviška dainomis pasveikino Lietuvos dainininkė Judita Leitaitė.
Tarptautinė mokslinė konferencija organizuota pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos baltistikos projektą „Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro veiklos prioritetai 2022 metais“. Projekto vykdytojai – Vilniaus kolegija (projekto vadovė – Vaiva Juškienė) ir Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centras.
Konferencijos dalyviai
Konferencijos dalyvių nuotraukos
9-oji tarptautinė Baltijos šalių mokslinės studentų konferencijos „Bridges in the Baltics“
Kviečiame dalyvauti 9-ojoje tarptautinėje Baltijos šalių mokslinėje studentų konferencijoje „Bridges in the Baltics“, kuri vyks rugsėjo 23-24 d. Varšuvos universitete.
57-oji Arturo Ozolo dienos konferencija
Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros katedra kviečia atvykti ir tiesiogiai dalyvauti 57-oje Arturo Ozolo dienos konferencijoje KALBOS PAVELDAS: J. ENDZELĪNO „LETTISCHES LESEBUCH“ (1922) – 100, kuri vyks 2022 m. gegužės 20– 21 d. Rygoje.
Mokslinė praktinė konferencija skirta diachroniniams baltų kalbų ir jų tarmių tyrimams. Minėdami „Lettisches Lesebuch“ (1922) ypatingą dėmesį skirsime baltų kalbų tarminio paveldo klausimams: tarmių tekstų chrestomatijų kūrimui, fonetinės transkripcijos principams ir ligšiolinei šio darbo patirčiai, tarminio paveldo platinimo galimybėms mūsų laikais ir kt.
Daugiau informacijos: KVIETIMAS, IELŪGUMS.
Konferencijos programa: Ozols_2022_programma.
BALTIJOS ŠALIŲ STUDENTŲ KONFERENCIJA
Kviečiame dalyvauti Baltijos šalių studentų konferencijoje „Baltijos šalių tiltai“ (“Bridges in the Baltics”), kuri vyks rugsėjo 23-24 d. Varšuvos universitete.
Daugiau informacijos žr.: Baltic_Brigdes_2022_call.
RAMIŲ VELYKŲ
Gražių Kalėdų linki Varšuvos universiteto baltistai
MVU baltistai sveikina su Šventom Kalėdomis!
SU ŠVENTĖMIS!
Tarptautinė mokslinė konferencija "Lietuvos ir Sakartvelo kultūrinės jungtys"
Lapkričio 8-9 d. Vilniaus kolegija organizuoja bendrą tarptautinę mokslinę tarpdisciplininę konferenciją „Lietuvos ir Sakartvelo kultūrinės jungtys“ kartu su Sakarvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centru.
Mokslinės konferencijos tikslas – stiprinti Lietuvos ir Sakartvelo mokslininkų ir studentų bendradarbiavimą, vykdant mokslinius tyrimus bei ieškant istorinių ir kultūrinių, įvairaus bendradarbiavimo sąsajų tarp dviejų šalių. Vienas iš akcentuojamų dalykų gali būti Antano Vienuolio kartveliškasis laikotarpis.
Konferencija vyks mišriuoju būdu: norintieji galės vykti į Tbilisį dalyvauti „gyvai“, negalintieji dalyvauti „gyvai“ galės dalyvauti nuotoliniu būdu.
Konferencijos mokesčio nėra.
Nusprendę vykti į Tbilisį ir dalyvauti konferencijoje kontaktiniu būdu kelionės ir gyvenimo išlaidas apmoka patys (dėl galimų sąlygų kontaktuokite tiesiai su Lituanistikos centro Tbilisyje vadovu prof. Vidu Kavaliausku (elektroninis paštas vk1119@gmail.com).
Konferencijoje kviečiami dalyvauti ne tik aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokslininkai, lietuvių kalbos mokytojai, bet ir doktorantai, studentai. Kviečiame registruotis iki spalio 24 d.
Daugiau informacijos:
Tarptautinė konferencija Liepojos universitete
Kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Liepojos universitete. Daugiau informacijos žr.:
Lietuvių kalbos diena Latvijos universitete
2021 m. gegužės 24 d. Latvijos universitete vyks lietuvių kalbos diena, organizuojama VU FLF Baltistikos katedros ir LU Lituanistikos centro. Programa:
Nors paskaitos skirtos Latvijos universiteto studentams, kviečiami ir kitų Baltistikos centrų studentai, besimokantys lietuvių kalbos.
Paskaitų kalbos lietuvių ir latvių.
Prisijungimo informacija:
https://us02web.zoom.us/j/82047591736?pwd=VUVWR1FkUXJLdmVKeGE4ZW5hRXorUT09
Meeting ID: 820 4759 1736
Passcode: 172182
Tarptautinė mokslinė baltistikos konferencija „LAISVĖS FORMOS – LITERATŪROJE, KULTŪROJE, KALBOJE“
Varšuvos universiteto Polonistikos fakulteto Bendrosios kalbotyros, gestotyros ir baltistikos katedros Baltistikos skyrius maloniai kviečia į tarptautinę mokslinę baltistikos konferenciją „Laisvės formos – literatūroje, kultūroje, kalboje“, kuri vyks nuotoliniu būdu Varšuvos universitete 2021 m. rugsėjo 20–21 d.
Ramių Velykų linki Varšuvos baltistai!
Sveikų ir ramių Kalėdų linki Varšuvos universiteto baltistai
Nuotrauka iš mūsų šių metų (netipiško, bet smagaus) Kalėdinio susitikimo
KVIETIMAS Į KONFERENCIJĄ, SKIRTĄ AUGUSTO LESKYNO 180 METŲ JUBILIEJUI
Maskvos universitetas kviečia į konferenciją, skirtą Augusto Leskyno 180 metų jubiliejui. Konferencija vyks 2020 m. gruodžio 10 dieną, tezių (iki 5000 ženklų) laukiama iki spalio 1. Daugiau informacijos žr. prisegtuke.
POEZIJOS (TEBE) PAVASARIS VARŠUVOJE 2020
2020 metų gegužės 22 dieną Varšuvos universiteto baltistai – vietoj dėl COVID-19 atšauktų įprastų Poezijos pavasario Varšuvoje lietuvių poezijos skaitymų po kaštonais ir pokalbių su lietuvių poetais - surengė virtualųjį Poezijos (tebe) pavasario Varšuvoje 2020 (BezWiosna Poezji w Warszawie 2020) renginį.
Stirnos Gražinos bičiuliai – Varšuvos universiteto baltistikos studentai, absolventai, dėstytojai ir simpatikai – skaitė lietuvių ir latvių eiles lenkiškai. Su vainikais.
wiosna Poezji (3)-1.jpg)
Plakato autorė: Anna Krawczyk; bendra dalyvių nuotrauka sudėliota iš ekranų
Konferencija Varšuvos universitete
Dėl COVID-19 pavojaus ir tebesitęsiančios pandemijos tarptautinė baltistikos konferencija „Laisvės formos”, kuri turėjo vykti Varšuvos universitete 2020 m. rugsėjo 14-15 dienomis, neįvyks. Ją planuojama surengti 2021 m. rugsėjo 20-21 d.
Sveikų Velykų linki Varšuvos baltistai!
NUKELIAMA konferencija Greifsvalde „Baltų kalbos ir kultūros diasporoje“
Š. m. birželio 17-19 d. turėjusi vykti Greifsvaldo universiteto Baltistikos instituto baltistų konferencija „Baltų kalbos ir kultūros diasporoje“ dėl pandemijos nukeliama.
Konferencija vyks 2021 m. birželio 16-18 d.
Šių pokyčių privalumas tas, kad į programą dar galime įtraukti ir pranešimus tų mokslininkų ir kalbėtojų, kurie dėl įvairių priežasčių nespėjo ar negalėjo užsiregistruoti.
Konferencijos informaciją rasite prikabintame dokumente. Pranešimų pasiūlymus ir iškilusius klausimus maloniai prašome siųsti adresu baltistentagung@uni- greifswald.de.
Kvietimą teikti pranešimus ir registracijos formą vokiečių kalba taip pat rasite mūsų instituto tinklalapyje adresu: https://baltistik.uni- greifswald.de/forschung/ tagungen-workshops/ baltistentagung-2020- baltische-sprachen-und- kulturen-in-der-diaspora/.
Maloniai kviečiame dalyvauti konferencijoje ir lauksime atvykstant į Greifsvaldą kitąmet.
VARŠUVOS UNIVERSITETO BALTISTŲ KVIETIMAS
Varšuvos universiteto Polonistikos fakulteto Bendrosios, Rytų Azijos lyginamosios kalbotyros ir baltistikos katedros Baltistikos skyrius maloniai kviečia į tarptautinę mokslinę baltistikos konferenciją „Laisvės formos – literatūroje, kultūroje, kalboje“, skirtą Baltijos šalių nepriklausomybės 30-mečiui paminėti. Konferencija vyks 2020 m. rugsėjo 14–15 d. Varšuvos universitete (Warszawa, Krakowskie Przedmieście 26/28).
Konferencija_Varšuva_2020_kvietimas_doc
Konferencija_Varšuva_2020_kvietimas_pdf
Vasario 16-oji Dev Sanskriti Višvavidjalaja universitete
Vasario 16-osios minėjimas Dev Sanskriti Višvavidjalaja universitete
BC studentų nuotraukos
Baltistika Frankfurto J. W. Goethe's universitete
Baltistikos studijų programai Frankfurto prie Maino Empirinės kalbotyros institute vadovauja prof. J. Gelumbeckaitė, lietuvių kalbą dėsto dr. V. Našlėnaitė Eberhardt.
Frankfurto prie Maino J. W. Goethe's universiteto Empirinės kalbotyros institute nuo 2005 m. pradėtos dėstyti baltų kalbos, o nuo 2015 m. veikia reguliari Baltistikos studijų bakalauro programa, integruota į empirinės kalbotyros studijas. Baltistikos disciplinos profilis pristatomas universiteto puslapyje: http://www.uni-frankfurt.de/82681247/Baltistik; baltistikos studijų programa pateikiama Empirinės kalbotyros studijų sąvade:
Studentai, baltistiką pasirinkdami kaip pagrindines arba gretutines studijas, šalia bendrųjų kalbotyros dalykų studijuoja teorinius baltų kalbotyros dalykus, tradiciškai pradėdami nuo baltų kalbotyros įvado, taip pat senąją lietuvių, šiuolaikines lietuvių ir latvių kalbas, tekstologijos, akcentologijos, morfologijos, leksikos, sintaksės, dialektologijos, prūsų kalbos kursus. Pagal poreikius skaityti konkrečių kursų kviečiami dėstytojai iš Lietuvos aukštųjų mokyklų.
Frankfurte atliekami moksliniai baltistikos tyrimai yra orientuoti į senąjį lietuvių kalbos periodą ir referencinio senosios lietuvių kalbos korpuso rengimą: SLIEKKAS, Interaktyvus Prūsijos žemėlapis, CorDon.
Visų projektų apžvalgą žr.:
http://www.uni-frankfurt.de/43306789/Forschungsprojekte_am_Institut.
Bendradarbiaujant su Göttingeno universiteto projektu „Ancient Indo-European Languages for the 21st century“ (vadovas prof. dr. Götz Keydana) įrašyta 12 senosios lietuvių kalbos video paskaitų (prof. J. Gelumbeckaitė ir doc. J. Pakerys). Paskaitų pagrindu rengiamas skyrius knygai „A Handbook of Ancient Indo-European Grammars“ (Cambridge University Press).
Frankfurto baltistika intensyviai bendradarbiauja su Vilniaus, Pizos, Prahos, Stokholmo, Talino universitetais. Studentų ir dėstytojų mainus remia Erasmus+ programa.
Jau keturi Empirinės kalbotyros instituto studentai yra pelnę Valstybinę Kazimiero Būgos stipendiją (ŠMM).
Projekto „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ antruoju etapu toliau užtikrinama lietuvių kalbos lektoriaus vieta Empirinės kalbotyros institute, todėl studentai turi galimybę studijuoti lietuvių kalbą keturiais kalbos mokėjimo lygiais. Pirmuoju projekto etapu „Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė“ 2012–2014 m. parengtas atvirosios prieigos elektroninio interaktyvaus mokymo lietuvių kalbos (I–II lygio) kursas vokiškai kalbantiesiems „Regina Juodišiūtė, Elvyra Petrašiūnienė. Lietuvių kalbos mokymo kursas. I dalis. Lietuvių kalbos mokymo kursas. II dalis“ (https://olat.server.uni-frankfurt.de/olat/auth/RepositoryEntry/7288619008). 2015 m. šio kurso pagrindu parengtas bandomasis mokomojo elektroninio atvirosios prieigos lietuvių–vokiečių kalbų žodyno variantas LiDeW (http://titus.uni-frankfurt.de/lidew/).
Studentus papildomai motyvuoja galimybė studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, dalyvauti tarptautinėse baltistikos konferencijose ir studentų seminaruose, noriai atliekama praktika dialektologinėse stovyklose.
Baltistika Frankfurto J. W. Goethe's universitete
Nuotraukos: Vaidos Našlėnaitės Eberhardt
Pokalbis su baltistikos centrų dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursų dalyviais
LRT radijas su rubrika „Kalbos rytas“ - užsienio baltistikos centrų dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursų dalyviai pasakoja apie lietuvių kalbos mokymą užsienyje ir priežastis, kodėl užsieniečiai nori išmokti šią archajišką kalbą.
Žr.: https://www.lrt.lt/mediateka/ irasas/2000091212/ryto- allegro-kur-slypi-prancuzisko- kino-fenomenas. Kviečiame klausytis nuo 40.19 min.
Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentų Kalėdinis sveikinimas
Gražių Kalėdų, pilnų ramybės ir džiaugsmo linki Varšuvos baltistai
Baltistų konferencija „Baltų kalbos ir kultūros diasporoje“
Greifsvaldo universitete Baltistikos institute 2020 m. birželio 17-19 d. rengiama baltistų konferencija „Baltų kalbos ir kultūros diasporoje“.
Šiuo metu beveik 272 milijonai žmonių gyvena ne savo gimtojoje šalyje. Baltijos šalyse pirmoji didesnė emigracijos banga kilo XIX amžiuje. Daug latvių ir lietuvių tebemigruoja. Ankstesnes kartas išvykti skatino sunkios gyvenimo sąlygos, karai, gyventojų persekiojimai ir trėmimai. Šių laikų migraciją iš Latvijos ir Lietuvos lemia atsivėrusios valstybių sienos, pasaulinės finansų krizės, euro įvedimas ar geresnės studijų ir darbo sąlygos svetur.
Daugeliui emigrantų – tiek kalbančių latviškai ar lietuviškai, tiek Latvijos ir Lietuvos kitakalbių – šiuolaikinėje baltų diasporoje nuo pat pradžių svarbu išlaikyti savo kalbą, kultūrą ir tapatybę. Vienus gyvenimas svetimoje šalyje skatina ypatingai puoselėti gimtąją kalbą ir kultūrą, kitiems svarbiau prisitaikyti prie naujos aplinkos, nors ir palaikant savo kalbos ir kultūros vertybes.
projektas apie senąsias lietuvių ir latvių kalbų postiles
Ateinančiais metais Berlyno Humboldtų universitete prasidės naujas projektas apie senąsias lietuvių ir latvių kalbų postiles.
Ieškomi du Baltistikos absolventai, kurie rašytų savo disertaciją šiomis temomis: vienas apie lietuvių, kitas - apie latvių postiles.
Daugiau informacijos žr.:
BALTISTIKA FRANKFURTO J. W. GOETHE’S UNIVERSITETE
Frankfurto prie Maino Empirinės kalbotyros institute yra vykdoma Baltistikos studijų programa. Programai vadovauja prof. Jolanta Gelumbeckaitė, lietuvių kalbą dėsto dr. Vaida Našlėnaitė Eberhardt.
Frankfurto prie Maino J. W. Goethe's universiteto Empirinės kalbotyros institute nuo 2005 m. buvo pradėtos dėstyti baltų kalbos, o nuo 2015 m. ėmė veikti reguliari Baltistikos studijų bakalauro programa, integruota į empirinės kalbotyros studijas. Baltistikos disciplinos profilis pristatomas universiteto puslapyje: http://www.uni-frankfurt.de/82681247/Baltistik; baltistikos studijų programa pateikiama Empirinės kalbotyros studijų sąvade.
Studentai, pasirinkę baltistiką kaip pagrindines arba gretutines studijas, šalia bendrųjų kalbotyros dalykų studijuoja teorinius baltų kalbotyros dalykus, tradiciškai pradėdami nuo baltų kalbotyros įvado, taip pat senąją lietuvių, šiuolaikines lietuvių ir latvių kalbas, tekstologijos, akcentologijos, morfologijos, leksikos, sintaksės, dialektologijos, prūsų kalbos kursus. Pagal poreikius skaityti konkrečių kursų kviečiami dėstytojai iš Lietuvos aukštųjų mokyklų.
Frankfurte atliekami moksliniai baltistikos tyrimai yra orientuoti į senąjį lietuvių kalbos periodą ir referencinio senosios lietuvių kalbos korpuso rengimą: SLIEKKAS, Interaktyvus Prūsijos žemėlapis, CorDon.
Visų projektų apžvalgą žr.: http://www.uni-frankfurt.de/43306789/Forschungsprojekte_am_Institut.
Bendradarbiaujant su Göttingeno universiteto projektu „Ancient Indo-European Languages for the 21st century“ (vadovas prof. dr. Götz Keydana) įrašyta 12 senosios lietuvių kalbos video paskaitų (prof. Jolanta Gelumbeckaitė ir prof. Jurgis Pakerys). Paskaitų pagrindu rengiamas skyrius knygai „A Handbook of Ancient Indo-European Grammars“ (Cambridge University Press).
Frankfurto baltistai intensyviai bendradarbiauja su Vilniaus, Pizos, Prahos, Stokholmo, Talino universitetais, studentų ir dėstytojų mainus remia Erasmus+ programa. Jau keturi Empirinės kalbotyros instituto studentai yra pelnę Valstybinę Kazimiero Būgos stipendiją (ŠMM).
Projekto „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ antruoju etapu toliau užtikrinama lietuvių kalbos lektoriaus vieta Empirinės kalbotyros institute, todėl studentai turi galimybę studijuoti lietuvių kalbą keturiais kalbos mokėjimo lygiais. Pirmuoju projekto etapu „Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė“ 2012–2014 m. buvo parengtas atvirosios prieigos elektroninio interaktyvaus mokymo lietuvių kalbos (I–II lygio) kursas vokiškai kalbantiesiems „Regina Juodišiūtė, Elvyra Petrašiūnienė. Lietuvių kalbos mokymo kursas. I dalis. Lietuvių kalbos mokymo kursas. II dalis“. 2015 m. šio kurso pagrindu parengtas bandomasis mokomojo elektroninio atvirosios prieigos lietuvių–vokiečių kalbų žodyno variantas LiDeW (http://titus.uni-frankfurt.de/lidew/).
Studentus papildomai motyvuoja galimybė studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, dalyvauti tarptautinėse baltistikos konferencijose ir studentų seminaruose, noriai atliekama praktika dialektologinėse stovyklose. Šiomis galimybės visada labai džiaugiamės.
Lietuvą su valstybės diena sveikina studentai iš Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro
LIETUVIŲ KALBOS STUDIJOS HARIDVARE DEV SANSKRITI UNIVERSITETE
Per pavasario semestrą Indijos Haridvaro mieste įkurtame baltistikos centre vyko lietuvių kalbos ir kultūros kursai, trukę tris mėnesius. Kursų metu dėmesys buvo skirtas lietuvių kalbos pradmenims dėstyti ir lietuvių kultūrai pažinti.
Pavasarį vykusiuose lietuvių kalbos ir kultūros kursuose didelis dėmesys buvo skirtas tiek kalbai mokytis, tiek Lietuvos kultūrai pristatyti. Per lietuvių kalbos paskaitas buvo integruotos ne tik praktinės užduotys, bet ir supažindinta su lietuvių kalbos istorija, jos svarba, unikalumu bei panašumais su sanskrito kalba. Lietuvių kultūros paskaitose studentai sužinojo apie Lietuvos istoriją, tautosaką, senąja baltų kultūrą, geografinę Lietuvos padėtį, Lietuvos miestus.
Į lietuvių kalbos bei kultūros paskaitas susirinkdavo apie dvidešimt studentų, kurie buvo atrinkti iš daugiau nei keturiasdešimties norinčiųjų studijuoti. Studentų amžius buvo nuo 18 iki 25 metų, o visi kursų dalyviai buvo magistro arba bakalauro studijų studentai. Kursą vedė lektorė Morta Pilkaitė.
Keturi studentai, lankę lietuvių kalbos ir kultūros paskaitas, šią vasarą dalyvaus Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose bei stovykloje Lietuvoje. Be to šį rudenį studijuoti lietuvių kalbos bei kultūros į Lietuvą atvyksta dešimt pagal akademinius pasiekimus atrinktų geriausių studentų: keturi iš jų mokysis Vilniaus universitete, šeši – Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Tikimasi, jog toks bendradarbiavimas ne tik padės skleisti žinią apie Lietuvą, tačiau sustiprins bendradarbiavimą su Pietų Azijos regionu bei padės toliau gyvuoti Baltistikos centrui Haridvaro mieste.
Haridvaro miestas yra gerai žinomas Indijoje dėl piligrimystės vietų, esančių pačiame mieste bei jo priemiesčiuose. Taip pat šis miestas yra pirma stotelė, arba “vartai”, tiems piligrimams, kurie pradeda kelią link Himalajų. Haridvare Baltijos regiono kultūros ir studijų centras buvo įkurtas 2016 m. Dev Sanskriti universitete, kuris yra šalia šio garsaus miesto, o šis centras yra pirmasis Baltijos regiono kultūros ir studijų centras visame Pietų Azijos regione.
Centro veikla orientuota į Baltijos regiono lingvistikos tyrimus, kultūros analizę ir studijas. Taip pat dėmesys skiriamas renginiams, išryškinantiems Lietuvos, Latvijos, Estijos šalis ir kultūrų ypatumus. Bendradarbiaujant su Baltijos šalių ambasadomis, inicijuojami ambasadorių vizitai, o kartu su jais organizuojami Baltijos regionų kultūrą viešinantys renginiai.
Indijos Haridvaro baltistikos centro studentai
Mortos Pilkaitės nuotraukos
TBILISYJE ĮVYKO MOKSLINIS SEMINARAS
Gegužės 30 – birželio 1 d. Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centre (Tbilisis) vyko tarptautinis mokslinis seminaras „Lietuvių kultūros ženklai Sakartvele“. Mokslinio seminaro, trukusio 2 dienas, metu perskaityti 38 pranešimai.
Seminare dalyvavo mokslininkai ir dėstytojai iš Lietuvos (Vilniaus verslo kolegija, Vilniaus kolegija, Vytauto Didžiojo universitetas, Šiaulių universitetas, Klaipėdos universitetas, Veisiejų technologijos ir verslo mokykla) ir Sakartvelo technikos universiteto. Seminare dalyvavo ir baltistikos, lituanistikos centrų dėstytojai iš Suomijos (Helsinkio universitetas), Latvijos (Latvijos universitetas) – Laimutė Balodė, Austrijos (Vienos universitetas) – Lina Pestal. Seminaro antrąją dieną pranešimus skaitė 23 Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai. Kolegoms dėstytojams buvo organizuotos dvi edukacinės programos: „Lietuvių kultūros pėdsakai Tbilisyje“ ir „Antano Vilkutaičio-Keturakio takais Boržomyje“.
Mokslinis seminaras organizuotas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos baltistikos projektą „Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro veiklos prioritetai 2019 metais“. Projekto vykdytojai – Vilniaus kolegija ir Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centras, partneriai – Vilniaus verslo kolegija, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos Respublikos ambasada Sakartvele, Sakartvelo lietuvių bendruomenė „Rūta-GEO“.
Tarptautinis mokslinis seminaras „Lietuvių kultūros ženklai Sakartvele“
BC studentų nuotraukos
GREIFSVALDO BALTISTAI KVIEČIA DALYVAUTI MOKSLO RENGINYJE!
Daugiau informacijos žr. prisegtukuose.
Varšuvos baltistai nuoširdžiai kviečia į „Poezijos pavasario“ renginius
ATVIRŲ DURŲ DIENOS VARŠUVOS UNIVERSITETE
Balandžio 27 d. Varšuvos universitete įvyko Atvirų durų dienos, kuriose dalyvavo ir Baltistika. Šiais metais renginyje žaidėme jūros motyvais – štai mūsų linksmas laivas!
BC studentų nuotraukos
Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai švenčia Kalėdas pagal lietuviškus papročius ir tradicijas
Linksmų Kalėdų ir laimingų Naujųjų Metų linki Varšuvos baltistai
VDU RENGIAMAS PORTALAS
Įgyvendinant projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“, rengiamas portalas https://kalbu.vdu.lt/. Jame bus prieinami du tekstynai (mokomieji ir besimokančiųjų), leksikonas, tarties žodynas, automatinio kirčiavimo įrankis ir morfologiškai anotuoto tekstyno paieška. Pastarasis išteklius jau veikia, jį rasite čia: https://kalbu.vdu.lt/mokymosi-priemones/morfologiskai-anotuotas-tekstynas/. Kad lietuvių kalbos dėstytojai ir jos besimokantieji geriau suprastų, kaip panaudoti šį išteklių, toliau paaiškinta, kaip sudarytas tekstynas, kaip jame atlikti paiešką.
Morfologiškai anotuotas tekstynas rengtas 2002–2014 m., o pradėjus vykdyti projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“, parengta jo paieškos sistema. Tekstynas pirmiausia buvo automatiškai morfologiškai anotuotas, tam naudotas morfologinis anotatorius Lemuoklis (jis prieinamas čia: http://tekstynas.vdu.lt/page.xhtml?id=morphological-annotator), vėliau visus tekstus peržiūrėjo ir sutvarkė lingvistas, nes paaiškėjo, kad beveik pusė žodžių yra morfologiškai daugiareikšmiai, tad reikėjo patikslinti lemas (antraštines formas), gramatines pažymas. Be to, ne visada buvo nurodyta reikalinga informacija, jei morfologinis anotatorius neatpažino žodžių.
POEZIJOS PAVASARIS VARŠUVOJE
Gegužės 17-18 d. Varšuvos baltistai, jau trečią kartą iš eilės, šventė „Poezijos pavasarį“. Šiais metais Varšuvos „Poezijos pavasaryje“ viešėjo Antanas A. Jonynas, Domantas Razauskas (su gitara) ir Agnė Žagrakalytė. Renginiai vyko Naujojoje universiteto bibliotekoje ir kavinėje „Niebieski syfon“ prie Varšuvos Prahos rajono muziejaus. „Poezijos pavasario“ diskusijas moderavo dr. Jūratė Čerškutė, Sigitas Birgelis („Poezijos pavasario“ renginių Lenkijoje organizatorius) ir baltistikos studijų absolventė Alicija Kosim, vertė – Agnieszka Rembiałkowska. Renginyje retrūko tradicinių vainikų ir... stirnos Gražinos, „Poezijos pavasario “ talismano.
„Poezijos pavasaris“ Varšuvos universitete
BC studentų nuotraukos
ATVIRŲ DURŲ DIENOS VARŠUVOS UNIVERSITETE
„Nebūk kelmas – studijuok baltistiką“ „Griebk studijas už ragų – pasirink baltistiką“
POEZIJOS PAVASARIS VARŠUVOJE
Varšuvos baltistai kviečia į poezijos pavasarį!
INGOS ZNUOTINIOS DAKTARO DISERTACIJOS GYNIMAS LIEPOJOS UNIVERSITETE
Vasario 8 d. Liepojos universiteto Kalbotyros mokslo krypties tarybos posėdyje Inga Znuotinia (Inga Znotiņa) apgynė daktaro disertaciją tema „Antrosios baltų kalbos besimokančiųjų tekstynas: sudarymo metodologija ir naudojimo galimybės“ (Learner corpus of the second Baltic language: methodology of creation and usage possibilities).
Vardas „Esam“ šiam tekstynui išrinktas siekiant pabrėžti abiejų gyvųjų baltų kalbų – lietuvių ir latvių – glaudų santykį, nes žodis „esam“ reiškia tą patį tiek latvių kalba, tiek lietuvių šnekamąja kalba. Tekstyno „Esam“ pagrindinė svetainė www.esamkorpuss.lv paruošta viešam naudojimui. Disertacijos gynimu Inga Znuotinia nebaigia darbo – ji laukia klausimų, pastabų, gal ir pagalbos (jaunosios daktarės kontaktus galima rasti tekstyno svetainėje).
Ingos Znuotinios daktaro disertacijos gynimas
BC studento nuotrauka
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis
Liepojos universiteto studentai sveikina Lietuvą su šimtmečiu:
https://www.liepu.lv/lv/jaunumi/2947/liepu-studenti-sveic-lietuvu-simtgade
Baltistikos centrų studentų sveikinimas Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio proga
Nuoširdžiausi sveikinimai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga!
PEKINO UŽSIENIO STUDIJŲ UNIVERSITETE KINAI MOKOSI LIETUVIŲ KALBOS SPECIALYBĖS
Kodėl kinai renkasi lietuvių kalbos studijas ir kaip jiems sekasi kalbėti lietuviškai, kviečiame žiūrėti LRŽ žurnalistų Ievos Žygaitės ir Raimundo Razvadausko reportaže laidai „Labas rytas, Lietuva“. Žr. įrašą iš LRT mediatekos:
Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai gieda Lietuvos himną
Liepos 6 d. Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai pasveikino Lietuvą su Valstybės diena prisijungdami prie gražios ir prasmingos akcijos 21 val. giedoti Lietuvos himną kartu su pasaulio lietuviais.
Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centras
Žaismingas filmas apie Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centrą. Filmo idėjos autorė - centre pedagoginę praktiką atlikusi Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto studentė Kamilė Každailytė. Filmuotos įvairios situacijos centre ir skirtinguose Gruzijos regionuose 2017 metais.
„Poezijos pavasario“ paukštės draugystė su stirna Gražina
Jau antrus metus didžiausias ir seniausias Lietuvoje, 53-iuosius gyvavimo metus skaičiuojantis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ vyko ir Varšuvos universitete. 2017 m. gegužės 18-19 dienomis čia viešėjo, savo poeziją skaitė ir su Varšuvos universiteto Baltistikos centro studentais bendravo bei diskutavo poetai Gintaras Bleizgys, Jurgita Jasponytė ir Aidas Marčėnas.
„Poezijos pavasaris“ Varšuvoje
Varšuvos universitetas gegužės 18–19 d. organizuoja „Poezijos pavasario“ renginius su lietuvių poetais Gintaru Bleizgiu, Jurgita Jasponyte ir Aidu Marčėnu.
Susitikimai:
Gegužės 18 d., 18 val. – „Poezija po kaštonais“. Poezijos vakaras. Varšuvos universitetas (Krakowskie Przedmieście 26/28).
Gegužės 19 d., 11 val. – „Kava ir knygos“. Knygynas „Czuły barbarzyńca“ (Piwna 20/26).
„Poezijos pavasaris“ Gruzijoje
Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centras kartu su Lietuvos Respublikos ambasada Gruzijoje organizuoja tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ renginius Gruzijoje. Renginiai vyks gegužės 15-20 dienomis Tbilisyje, Boržomyje ir Ambrolauryje. Renginiuose dalyvaus Lietuvos ir Gruzijos poetai, lituanistikos centro studentai. Bus skaitoma lietuvių ir gruzinų poezija, dainuojamos lietuviškos ir gruziniškos dainos.
Europos diena Tbilisyje
Gegužės 7 dieną Gruzijoje buvo švenčiama Europos diena. Šventiniame koncerte, kuriame dalyvavo Europos Sąjungos šalių atstovai ir Gruzijos kolektyvai, Lietuvą atstovavo Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai, kurie atliko kelias lietuviškas dainas.
Antroji Velykų diena Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centre
Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centre antrąją Velykų dieną vyko dvi prezentacijos - apie lietuvių ir gruzinų Velykų papročius. Pranešėjai - Gruzijos technikos universiteto bakalaurantas Nikoloz Isayan ir pedagoginę praktiką centre atliekanti Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto 3 kurso studentė Kamilė Každailytė. Po prezentacijų vyko velykinių kiaušinių ridenimo varžybos.
