LIETUVIŲ KALBOS DĖSTYTOJŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMO KURSAI
Nuo sausio 20 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko dėstytojų, dėstančių lietuvių kalbą užsienio šalių universitetuose, kvalifikacijos kėlimo kursai. Kursai truko visą savaitę – sausio 20–24 d., juose dalyvavo 34 dėstytojai iš įvairių šalių: Austrijos, Čekijos, Estijos, Indijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Sakartvelo, Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos.
Kursų metu dalyviai praplėtė žinias apie Lietuvos istoriją, nes pagrindinis kursų dėmesys buvo skirtas dviem temoms: partizanams ir žydų istorijai Lietuvoje. Kursų dalyviai sužinojo lietuvių literatūros ir kalbos naujienų, pagilino lietuvių kalbos mokymo metodikos žinias. Taip pat kursų dalyviai dalinosi savo dėstymo patirtimi, kalbėjo apie rūpesčius ir džiaugsmus, diskutavo apie tai, kaip įveikti iškilusius iššūkius. Kursuose paskaitas skaitė gausus būrys Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojų bei kviestinių lektorių.
Taip pat kursų dalyviai lankėsi Valstybės pažinimo centre, Valdovų rūmuose, žiūrėjo filmą „Nenugalimas“ ir bendravo su jo režisiere A. Zalanskaite, dalyvavo ekskursijoje po buvusias LDK žydų erdves Vilniuje ir Didįjį Vilniaus getą.
Kvalifikacijos kėlimo kursų dalyviai
Nuotraukos - Edmundo Trumpos
Linkime ramių, šviesių, žiemiškų Kalėdų ir gražių Naujųjų metų!
Renginio „Senųjų lietuviškų tekstų rengimas tyrimams“ medžiaga
Skelbiame senųjų lietuviškų tekstų skaitmeninimo problemoms ir perspektyvoms aptarti skirto renginio „Senųjų lietuviškų tekstų rengimas tyrimams“ medžiagą: programą ir tezes, pranešimų skaidres: Jolanta Gelumbeckaitė, Ignas Rudaitis, Ignas Rudaitis, Aurelija Tomašiūnaitė, Felix Thies, Anta Trumpa ir Peteris Vanags, Andrius Zilnys, Vilma Zubaitienė, Paweł Brudzyński, Everita Andronova,
DOC. DR. GUSTAVO JUZALOS VIZITAS VARŠUVOS UNIVERSITETE
Lapkričio 16-20 dienomis Varšuvos universitete viešėjo ir baltistika besidomintiems studentams paskaitas skaitė Vilniaus universiteto Baltistikos katedros docentas dr. Gustavas Juzala. Jis studentus supažindino su įvairių regionų lietuvių liaudies dainomis – paskaitos buvo apie visų lietuvių etnografinių regionų muzikos dialektus.
Dr. Gustavas Juzala Varšuvos universitete
Joanos Tabor nuotraukos
PROF. DR. JURGIO PAKERIO VIZITAS HELSINKIO UNIVERSITETE
Lapkričio 19-22 dienomis Helsinkio universitete viešėjo Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius dr. Jurgis Pakerys. Vizito metu prof. dr. J. Pakerys perskaitė paskaitas „Periphrastic causative constructions in Baltic“ ir „Morphological adaptation of verbal and adjectival borrowings in Latvian and Lithuanian“, baltistikos ir bendrosios kalbotyros klausimus aptarė su prof. Laimute Balode, prof. Riho Grünthaliu ir prof. Seppo Kittillä.
Dr. Jurgis Pakerys Helsinkio universitete
BC studentų nuotraukos
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTO VYRESNIOJO MOKSLO DARBUOTOJO DOC. DR. VIGMANTO BUTKAUS VIZITAS POZNANĖS ADOMO MICKEVIČIAUS UNIVERSITETE
Lapkričio 17–21 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Vigmantas Butkus lankėsi Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete. Doc. dr. V. Butkus Baltologijos centro studentams skaitė paskaitą „Lietuvių ir latvių klasikinės poezijos paradigmos: lyginamoji analizė“.
Poznanėje doc. dr. V. Butkus vedė seminarą visiems besidomintiems báltų literatūrų ryšiais ir sąsajomis, kuris vyko atviro seminarų ciklo „Bezkresy“ rėmuose. Seminare „Bendrabaltiška savimonė literatūroje“ buvo pristatytos ir analizuotos pagrindinės tokiõs savimonės tendencijos ir tipiškiausios jos literatūrinės apraiškos lietuvių ir latvių literatūrose. Po seminaro tyrėjas dalyvavo Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto baltistus studentus ir dėstytojus subūrusioje Latvijos nepriklausomybės paminėjimo šventėje.
Vigmanto Butkaus paskaita Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Baltologijos centro studentams (kairėje)
ir seminaras seminarų cikle „Bezkresy“ (dešinėje)
Dr. Justynos Prusinowskos nuotraukos
DOC. DR. LINOS PLAUŠINAITYTĖS VIZITAS FRANKFURTO PRIE MAINO GOETHĖS UNIVERSITETE
Lapkričio 11–16 d. Vilniaus universiteto docentė dr. Lina Plaušinaitytė lankėsi Frankfurto prie Maino Goethės universiteto Empirinės kalbotyros institute, kuriame veikia baltistikos ir lituanistikos studijų programa, vadovaujama prof. dr. Jolantos Gelumbeckaitės. Universitete doc. dr. L. Plaušinaitytė skaitė viešą paskaitą apie rankraštinio Jokūbo Brodovskio žodyno metodikos specifiką („Das handschriftliche deutsch-litauische Wörterbuch von Jacob Brodowski – ein lexikographisches Methodensammelsurium des 18. Jhs.“), kurios klausėsi ne vien baltistikos programos studentai ir dėstytojai, bet ir kiti Empirinės kalbotyros instituto darbuotojai bei studentai.
Vizito metu doc. dr. L. Plaušinaitytė susitiko su instituto darbuotojais, dalyvavo seminaruose ir diskusijose. Per pokalbius buvo skirta lietuvių-vokiečių kalbų leksikografijos problemoms ir besimokančiųjų lietuvių kalbos reikmėms pritaikyto žodyno klausimams spręsti. Svarstytos galimybės bendromis jėgomis toliau tęsti ankstesnio projekto metu pradėtą rengti mokomąjį lietuvių-vokiečių kalbų žodynėlį LiDeW.
Dr. Lina Plaušinaitytė skaito viešą paskaitą apie rankraštinio Jokūbo Brodovskio žodyno metodikos specifiką
BC studentų nuotraukos
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO DOC. DR. LAIMOS ANGLICKIENĖS IR DR. JURGITOS MACIJAUSKAITĖS-BONDOS VIZITAS ČERNOVCŲ JURIJAUS FEDKOVYČIAUS UNIVERSITETE
Lapkričio 4-11 d. Černovcų Jurijaus Fedkovyčiaus universiteto Baltistikos centre lankėsi Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojos doc. dr. Laima Anglickienė ir dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda. Vizito metu lietuvių kalbos besimokantiems studentams buvo skaitomos paskaitos apie lietuvių etnologiją. Dr. J. Macijauskaitė-Bonda studentus supažindino su lietuvių etiologinėmis ir mitologinėmis sakmėmis. Studentai kartu su doc. dr. L. Anglickiene žiūrėjo filmą apie lietuvių kalendorines šventes, diskutavo apie lietuvių ir ukrainiečių tradicijų skirtumus. Vėliau studentams buvo surengta viktorina apie Lietuvą ir lietuvių tradicijas.
VDU dėstytojos lankėsi įvairiuose Černovcų Jurijaus Fedkovyčiaus universiteto padaliniuose ir susitiko su Tarptautinių ryšių tarnybos, Užsienio kalbų fakulteto, įvairių katedrų vadovais ir aptarė tolimesnio bendradarbiavimo galimybes.
Po diskusijos su studentais
Fotografavo L. Anglickienė ir centro studentai
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTO MOKSLININKĖS DR. DALIOS SATKAUSKYTĖS VIZITAS TARTU UNIVERSITETE
Spalio 20–26 d. Tartu universiteto Užsienio kalbų ir kultūrų koledže Estų, Baltų ir Azijos kalbų departamente lankėsi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Dalia Satkauskytė. Vizito metu anglų kalba ji skaitė paskaitų ciklą „Sovietinio laikotarpio lietuvių literatūra“, kurį sudarė trys paskaitos: „Lietuvių literatūra ir daugianacionalinės lietuvių literatūros projektas“, „Lietuvių literatūros modernėjimas sovietmečiu“, „Tautos dainiaus problema. Justino Marcinkevičiaus atvejis“.
Per paskaitų ciklą dr. D. Satkauskytė klausytojams ne tik pristatė pagrindinius lietuvių literatūros raidos etapus sovietmečiu, bet ir aptarė šiuolaikinės Lietuvos diskusijas, kurios smarkiai skiriasi nuo sovietmečio kultūros recepcijos Estijoje, dėl sovietinio palikimo. Tai kolegoms iš Estijos suteikė tam tikrus lyginamosios analizės metmenis, atskleidė ne tik literatūrinių tradicijų, bet ir mentaliteto skirtumus.
Dr. D. Satkauskytė aptarė Baltistikos centro studentų ir dėstytojų galimas tolesnes bendradarbiavimo galimybes, konsultavo dėl šiuolaikinės lietuvių literatūros vertimų į estų kalbą planų sudarymo bei supažindino su naujausiais lietuvių literatūros tyrimais, metodologinėmis jų inovacijomis.
Tartu universiteto lankėsi LLTI vyriausioji mokslo darbuotoja Dalia Satkauskytė
BC studentų nuotraukos
Trijų dienų „Baltistų agoros“ ciklo mokslinis seminaras „KOMPARATYVINIAI MAINAI: BALTISTIKA IR PASAULIO LITERATŪRA“
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Krokuvos Jogailaičių universitetu maloniai kviečia dalyvauti trijų dienų „Baltistų agoros“ ciklo moksliniame seminare „Komparatyviniai mainai: baltistika ir pasaulio literatūra“, kuris vyks 2020 m. balandžio 23–25 d. Lenkijoje, Krokuvoje.
Baltijos valstybių šimtmečiai praėjo, jau gyvename brandžių valstybių laikotarpiu, kai galime lygintis su kitomis šalimis kaip lygiaverčiai dialogo partneriai. Kur atsiduria baltų kultūros žvelgiant pasauliniu mastu? Kaip mažosioms tautoms įprasminti savo tapatybę? Ar skaitmeninėje eroje, kai humanitarikai apskritai kyla iššūkių, mažosioms tautoms tampa lengviau ar sunkiau įprasminti savo tapatybę? Ar baltistika – perspektyvi humanitarikos kryptis interneto amžiuje? Ar Baltijos šalys – centro periferija, ar periferijos centras?
Laukiame pranešimų, kurie aktualizuotų Baltijos kultūrų, literatūrų, folkloro savitumą žvelgiant iš Europos centrų, kur dėstoma lietuvių ir latvių kalba, literatūra, kultūra. Svarbus komparatyvinių mainų aspektas yra ne tik perdavimas, susikalbėjimas, lyginimas, bet ir vertimas, kuris paskatina kultūrų sinergiją, todėl jis taps svarbiu seminaro teminiu akcentu.
Renginiu siekiama sutelkti įvairių lygmenų akademinės bendruomenės narius iš Lietuvos ir užsienio: dėstytojus, doktorantus, bakalauro ir magistro pakopų studentus. Laukiami pranešimai, kurie padėtų ryškinti Baltijos arealo šalių išskirtinumo, savitumo ir tarpusavio bendrumo tendencijas kitų Europos valstybių kontekste.